Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nukentėjusiajam A. V., kaltinamajam E. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas 2 kartus: 1) 2008-11-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d., 138 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d., areštu 30 parų; 2) 2011-10-12 pagal BK 138 str. 1 d., laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išdirbti 40 val. per 2 mėn., 2012-07-09 išregistruotas iš probacijos tarnybos duomenų registro, 2012-07-07 pasibaigus laisvės apribojimo bausmės laikui; teistumas neišnykęs, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. 2012-07-02, laikotarpyje tarp 17 val. ir 21.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tikslu pagrobti svetimą turtą, tyčia sudavė kumščiu A. V. ne mažiau vieną smūgį į pilvo sritį ir ne mažiau vieną smūgį kumščiu į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą ir atimdamas galimybę priešintis, iš nuo smūgių ant žemės nukritusio nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA C2 05, 199 litų vertės.

Tokiais savo veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Be to, jis 2012-07-02, laikotarpyje tarp 17 val. ir 21.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turto iš nukentėjusiojo A. V. pagrobimo metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį ir ne mažiau vieną smūgį kumščiu į galvą ir tuo padarė nukentėjusiajam pilvo sumušimą, plonosios žarnos pasaito plyšimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų.

Tokiais savo veiksmais E. V. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 9 p.

Kaltinamasis E. V. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir paaiškino, kad vasarą, liepos pradžioje, likus savaitei iki jo namų arešto pasibaigimo, vakare, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), prie bendrabučio mokyklos stadione žaidžiant krepšinį su M. Z., D. K., J. D., pro šalį ėjo G. S. ir visiems pasiūlė pirkti telefoną Nokia. Paprašius parodyti, šis parodė, pasakė kainą - 50 Lt, sakė, kad policija dėl telefono nekabins. Kaltinamasis jį nusipirko ir toliau žaidė krepšinį. Grįžęs įsidėjo kortelę. Taip pat telefoną davė naudotis broliui, kuris naudojosi savo kortele. Nurodė, kad tyrimo metu bijojo duoti parodymus prieš G. S., nes jo išvaizda bauginanti ir buvo girdėjęs, kad jis žiaurus, gali sumušti. Telefoną nusipirko, nes jam jo reikėjo. Tyrimo metu duotus savo parodymus nurodė prisimenąs. Tuo metu prisipažino, kad sumušė nukentėjusįjį ir paėmė telefoną, bet tai jis išgalvojo, nurodė išgalvotą vietą, tokią, kuri jam šovė į galvą – tarp (duomenys neskelbtini). Prisipažindamas kaltu, nurodė aplinkybes, kurias per apklausą jam pasakė kriminalistai: kad sumušta pilvo ertmė ir dingo telefonas. Tyrėjui duotus parodymus patvirtino teisėjui. G. S. pažinojo 3 mėnesiai iki įvykio, jis jam negrasino, bet, kai kriminalistai juos buvo suvedę, jį apšaukė, rėkė, kad pasodins. G. S. parašė porą žinučių su tekstu: „ką prišnekėjai policijai?“. Į šias žinutes jis atsakė, kad pasakė policijai, jog telefoną pirko iš narkomano, ir tada žinutės baigėsi. Pagarsinus jo parodymus, kuriais jis kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų pripažino, nurodė, kad jie yra išgalvoti ir neteisingi.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis A. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio dieną jis atgavo skolą ir nuo ryto gėrė. Buvo daug išgėręs, todėl dėl girtumo nieko neatsimena, atsipeikėjo reanimacijoje. Nurodo, kad, kai išsikeitė svarus, nusipirko sidro, bulvių ir agurkų po kilogramą ir dar 2-3 sidro butelius, todėl, mano, kad turėjo likti apie 40 Lt. Jie turėjo būti kišenėje kartu su dingusiu telefonu, tačiau galėjo juos ir pamesti. Apie 11 val. dar sutiko savo sugyventinę, kuri supyko, kad jis buvo išgėręs. Prisimena save, kai ėjo paskutinį kartą iki (duomenys neskelbtini) ir nusipirko sidro ir alaus, gal dar rūkyti. Kai išgeria, būna, kad neprisimena, kur vaikščioja. Be to, serga epilepsija. Nuo tos dienos 16-17 val. įvykių neatsimena. Jam sakė, kad tuo metu jį matė sėdintį prie medžio, bet jis to neprisimena.

Liudytoja S. V. parodė, kad tą rytą, kai nukentėjo jos sugyventinis, jis išėjo ryte į darbą, bet darbe nebuvo. Jis pasiėmė pinigus ir paskambinęs pasakė, kad nesveikuoja. Laukdama jo lauke, pamatė, kad jis grįžo su sidro buteliais, nenorėjo, kad gertų namie, todėl jis nuėjo. Po kelių valandų matė, kad iš gretimo namo jis išėjo su sidro buteliu. Jie susipyko, atmesdavo jo skambučius. Ėjo kelis kartus dar į lauką ir jį sutikdavo vis su sidru. Matė jį kelis kartus aplink (duomenys neskelbtini) rate. Jis buvo maisto prekių parduotuvėje. Paskutinį kartą jį nesumuštą matė 16.45 val. Jis sėdėjo vienas netoli įvykio vietos ir turėjo sidro. Vakare po 21 val. rado jį gulintį, iškeikė, bet jis pasakė, kad jį kažkas sumušė. Matė mėlyną ausį, nubėgusį kraują, nesąmoningą žvilgsnį. Kadangi telefono neturėjo, greitąją iškvietė draugės vaikas. Nukentėjusysis nesakė, kas jį sumušė.

Liudytoja G. V. parodė, kad naudojosi telefonu Nokia, turėjo „Bitės“ ir „Tele 2“ korteles, numerių nepamena. Vienas telefonas visada stovėjo ant sekcijos, juo niekas nesinaudojo. Ji ir sūnūs E. V. ir A. V. skambindavo tuo telefonu tik tada, kai reikėdavo. Policijoje sužinojo, kad telefonas yra pavogtas ir kad jos kortelė buvo įdėta į vogtą telefoną. Telefoną pirko sūnus E., sakė, kad iš kažkokio V.. Kas dar naudojosi tuo telefonu, nežino. Apie nusikaltimą nieko nežino, mano, kad sūnus tikrai negalėjo padaryti šio nusikaltimo. Kad jį policijoje kažkuo kaltina, neaiškino.

Liudytojas A. V. parodė, kad vasaros metu paprašė brolio telefono, jis leido naudotis. Naudojosi „Omnitel“ kortele. Daugiau minimu telefonu niekas nesinaudojo, kartą buvo įdėjęs draugo R. G. kortelę, nes neturėjo savo sąskaitos. Vieną kartą skambučiui į užsienį buvo įdėjęs motinos kortelę ir vėl išėmė. Iš kur E. gavo telefoną, neklausė, brolis sakė, kad pirko. Policijoje paaiškėjo, kad telefonas vogtas. Mano, kad brolis negalėjo sumušti žmogaus ir jo apvogti.

Liudytojas R. G. parodė, kad vieną kartą liepos pradžioje buvo davęs A. V. savo telefono kortelę.

Liudytojas M. Z. parodė, kad su kaltinamuoju žaisdavo krepšinį (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo. Nepastebėjo, kad kas būtų siūlęs pirkti telefoną jam ar kaltinamajam. G. S. pažįsta, jis pirkti telefono jam nesiūlė. Su kaltinamuoju savo gimtadienio, kuris yra birželio 27 d., praeitais metais nešventė. Draugei D. K., su kuria kartu gyvena, taip pat telefono pirkti niekas nesiūlė.

Liudytojas G. S. parodė, kad su kaltinamuoju žaisdavo krepšinį. Nei jo vardo, nei pavardės nežinojo, tik pravardę. Kad kaltinamasis nurodė, jog plėšimą padarė jis, jam pasakė jį iškvietęs tardytojas. Su E. V. nekontaktavo. Brolis turėjo jo telefono numerį, kuriuo po pirmos apklausos nusiuntė žinutę su tekstu: „kas ten yra, dėl ko mane tampo policija dėl tų telefonų?“ Šis atsakė, kad nieko nesakė, nurodė gavęs iš narkomano. Kaltinamajam negrasino. Nežino, kodėl jis jį apkalba. Jokio telefono jam nepardavinėjo, nepirko ir apie tai nekalbėjo.

Liudytoja D. K. parodė, kad žaidžiant krepšinį niekada niekas nesiūlė pirkti telefono. Taip pat nežino tokio fakto, kad žaidžiant krepšinį kažkas būtų pasikvietęs E. V. ir siūlęs jam pirkti telefoną. G. S. nepažįsta. E. V. turėjo juodos spalvos telefoną, tačiau jai jokio telefono pirkti nesiūlė. Praeitais metais M. Z. gimtadienyje kaltinamasis nedalyvavo.

Nors kaltinamasis E. V. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu paskutinėse įtariamojo apklausose E. V. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažino (1 t., 175-177, 180-181 b.l.), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2012-10-10 jam įteikus pranešimą apie įtarimą pagal LR BK 135 str. 1 d., 180 str. 1 d., apklausiamas E. V. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos ir valandos neprisimena, galėjo būti 2012-07-02, vakare jis su iš matymo pažįstamais asmenimis žaidė krepšinį ir gėrė alų (duomenys neskelbtini), vietoje tarp mokyklos stadiono ir bendrabučių. Buvo vakaras, prietema, kai iš ten nuėjo (duomenys neskelbtini), į gėrimų išparduotuvę esančią, (duomenys neskelbtini), kur yra parduotuvė (duomenys neskelbtini). Tuo metu turėjo 5 litus bei parduotuvėje ketino nusipirkti dar alaus. Kadangi parduotuvė nedirbo, todėl sprendžia, kad galėjo būti apie 21-22 val. Grįžtant nuo parduotuvės link krepšinio aikštelės tuo pačiu maršrutu, (duomenys neskelbtini), kiemuose pamatė einantį vyrą ir prie jo priėjęs paprašė cigaretės. Vyras atsakė, kad neturi. Vyras buvo girtas, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Jis pažiūrėjo į vyro kelnių kišenes, ar nemeluoja ir tikrai neturi cigarečių pakelio, ir pastebėjo, kad kelnių kišenėje yra daiktas, panašus į telefoną - matė telefono kontūrus, išsiryškinusius per kelnių medžiagą. Tada sugalvojo padaryti „karosą“, t. y. apiplėšti tą vyrą. Jis tam vyrui sudavė vieną stiprų smūgį dešinės ranko kumščiu į pilvą. Kai nuo smūgio vyras susilenkė, dar vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį. Po šių dviejų smūgių vyras nukrito ant šaligatvio, gulėjo ant dešinio šono ir dešinės rankos. Tada jis atsitūpė ir ištraukė telefoną iš kelnių kairės priekinės kišenės. Po to iš karto pabėgo link krepšinio aikštelės. Vyras liko gulėti. Jis daugiau jo nekraustė, pinigų neėmė. Skubėjo kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos. Pabėgėjęs toliau, išardė telefoną, išėmė SIM kortelę, ją sulaužė ir išmetė kažkur į šalį. Kiek pastebėjo, telefone buvo „TELE 2“ tinklo mėlynos spalvos SIM kortelė. Telefonas buvo NOKIA C2 05, juodos spalvos korpusu. Vyras, kurį apiplėšė, buvo jam nepažįstamas, apie 40-50 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, dėvėjo tamsiais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Kelnės, kiek prisimena, buvo džinsinės, tamsios, jo tiksliau neapibūdintų, neatpažintų, nes matė vieną kartą, kai buvo neblaivus, be to jau buvo prietema, matomumas nelabai geras. Po šio nusikaltimo jis pabėgo, o vyras liko gulėti ant šaligatvio. Jis sugrįžo į krepšinio aikštelę, dar pabandė parduoti telefoną aikštelėje buvusiems asmenims, bet niekas nepirko, nes pinigų neturėjo. Siūlė už 50 litų. Po to nuskubėjo į namus, kur gyvena, nes jam buvo namų areštas ir jis turėjo nuo 22 val. būti namuose. Namuose telefoną patikrino, jis veikė, bet SIM kortelės nedėjo. Po kokių 3-4 dienų davė naudotis telefonu broliui A. V.. Brolis telefonu pasinaudojo keletą dienų, naudojo savo kortelę, bet po to naudojo ir motinos G. V. SIM kortelę, nes skambinėjo dėl darbo. Po to motiną ir jį iškvietė policijos pareigūnai, kuriems jis telefoną ir pateikė. Buvo apklaustas pareigūno apie telefono įsigijimo aplinkybes, bet tiesos nepasakojo, nes bijojo prisipažinti padaręs nusikaltimą. Tada apklausiamas nurodė, kad telefoną pirko iš pažįstamo G. S., nors taip nebuvo. Jis G. S. paminėjo, nes buvo susipykę. Nusikaltimą padarė, nes trūko pinigų, be to, buvo neblaivus, jei būtų buvęs blaivus, tai nusikaltimo nebūtų padaręs. (1 t. 147-148 b.l.).

2012-10-15 E. V., ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino anksčiau duotus parodymus dėl nukentėjusiojo sumušimo ir telefono pagrobimo (1 t. 167-168 b.l.).

2012-10-11 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. V. patvirtino savo parodymus, duotus jį apklausus įtariamuoju, ir parodė nusikaltimo padarymo vietą bei paaiškino nusikaltimo aplinkybes (1 t. 151-163 b.l.).

2012-10-26 E. V. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. ir apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir teisėjui bei parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus dėl vyro sumušimo ir telefono pagrobimo (1 t. 171-172 b.l.).

Iš pagarsinto tarp liudytojo G. S. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos protokolo matyti, kad kiekvienas liko prie savo parodymų, t. y. liudytojas G. S. patvirtino savo ankstesnius tyrėjui duotus parodymus ir nurodė, kad E. V. telefono nesiūlė pirkti ir jo nepardavė (1 t. 128-129 b.l.).

Iš pagarsinto tarp liudytojo M. Z. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos protokolo matyti, kad kiekvienas liko prie savo parodymų, t. y. liudytojas M. Z. patvirtino savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (l t. 137-138 b.l.).

Iš 2012-07-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-07-02, 22.40 val., iš greitosios medicinos pagalbos stoties medikės buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatytas A. V., kuris 2012-07-02, apie 22.30 val., rastas gulintis (duomenys neskelbtini), prie veterinarijos vaistinės. Jam nustatytas vidaus organų sumušimas, tolimesniam gydymui paguldytas į ligoninės priėmimo skyrių. (1 t. 21 b.l.).

2012-07-03 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje buvo rastas nukentėjusysis A. V. (1 t. 23-27 b.l.).

Iš A. V. 2012-07-04 protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2012-07-02, tarp 20 ir 22 val., po išgertuvių (duomenys neskelbtini), prie veterinarijos vaistinės, neaiškiomis aplinkybėmis, pasigedo mobiliojo ryšio telefono „NOKIA C2“ ir 40 litų (1 t. 19 b.l.).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. kliniškai nustatytas pilvo sumušimas ir plonosios žarnos pasaito plyšimas. Sužalojimas padarytas veikiant pilvą kietu buku žalojančiu daiktu ir padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Uždaras pilvo organų sužalojimas (plonosios žarnos pasaito plyšimas), nustatytas operacijos metu, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 76-78 b.l.).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. V. sužalojimas padarytas veikiant pilvą kietu buku riboto paviršiaus žalojančiu daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Sužalojimas padarytas staigaus ir stipraus trauminio poveikio į pilvo sritį pasekoje. Kumštis gali veikti kaip kietas bukas riboto paviršiaus žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant kumščiu. Sužalojimas padarytas esant trauminiam poveikiui į pilvo viršutinę dalį, nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Po padaryto sužalojimo, iki įvyko nukraujavimas į pilvo ertmę, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Objektyvių medicininių duomenų, kiek laiko galėjo atlikti savarankiškus veiksmus ir kokį atstumą galėjo nueiti po sužalojimo padarymo, nėra. Apsvaigimas alkoholiu galėjo nežymiai malšinti skausmą bei skatinti nukraujavimą į pilvo ertmę. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t. 82-84 b.l.).

Rašytine informacija iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus nustatyta, kad telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini): 2012-07-02 nuo 08.42 val. iki 18.03 val., veikė SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-07-06 nuo 12.36 val. iki 12.37 val., veikė SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-07-07 nuo 09.48 val. iki 09.49 val., veikė SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2012-07-09 nuo 10.05 val. iki 11.26 val., veikė SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti G. V. (1 t. 40-41, 43-44 b.l.).

Išnagrinėjus mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „TELE2“ informaciją apie telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. V., nustatyta, kokius telefono ryšius palaikė A. V. iki 2012-07-02 18:03:13 val. ir kur telefonas veikė. (1 t. 49, 51-52 b.l.).

2012-07-20 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš E. V. paimtas telefonas NOKIA C2 05, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t. 53 b.l.), 2012-07-23 jis apžiūrėtas (1 t. 54-59 b.l.). 2012-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. V. pateikė 2012-06-15 telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad telefono NOKIA C2 05 IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra A. V. (1 t. 32-34 b.l.).

Aukščiau išdėstytais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad E. V., panaudodamas fizinį smurtą, apiplėšė nukentėjusįjį A. V. ir jį sunkiai sužalojo dėl savanaudiškų paskatų, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p. Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Kai plėšimo metu panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal LR BK 180 str. ir LR BK 135 str. 2 d. 9 p. sutaptį, nes LR BK 180 str. neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o LR BK 135 str. 2 d. 9 p. dispozicija nenumato svetimo turto pagrobimo.

Teisme perskaitytų pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų kaltinamasis E. V. nepatvirtino, parodė, kad jie yra neteisingi ir juose jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tyrėjui ir teisėjai davė išgalvotus, jis pats save apkalbėjo, nes bijojo G. S., iš kurio ir nusipirko minimą telefoną, ir bijojo duoti parodymus prieš jį. Tačiau ši jo versija, ištyrus bylos duomenis, nepasitvirtino, todėl vertintina kritiškai ir pagrįstai laikytina tik kaltinamojo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis buvo priverstas prisipažinti padarius nusikaltimus. Pats kaltinamasis taip pat nenurodė, jog jis būtų kaip nors neteisėtai paveiktas, kad duotų tokio turinio parodymus, kurie užfiksuoti jo ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausos protokole. Netikėti kaltinamojo parodymais, kuriais jis prisipažino dėl jam inkrimuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir kuriuos jis patvirtino jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teismas neturi jokio pagrindo. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo duotus parodymus, teismas remiasi tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes. Telefono pagrobimo faktą patvirtina kaltinamojo prisipažinimas duodant pirminius parodymus ir nustatytos bylos aplinkybės, kad telefoną NOKIA C2 05 naudojo kaltinamasis ir jo šeimos nariai, kurie apklausti liudytojais nurodė, kad telefoną į namus parnešė kaltinamasis E. V.. Taip pat šias aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai ir elektroniniais ryšiais gauti duomenys. Pirminiais E. V. parodymais patvirtintos ir nukentėjusiojo A. V. sužalojimo aplinkybės. Šie parodymai neprieštarauja specialisto išvadose pateiktiems objektyviems medicininiams duomenims.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamojo, liudytojo ar nukentėjusiojo parodymai įrodymais laikytini tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 189 str. nuostatos numato, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti duotus parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa svarbi tuo, jog toks įtariamojo parodymų procesinis įforminimas turi reikšmės tokių parodymų įrodomajai galiai ir iš esmės prilygsta parodymų, duotų teismo proceso metu, įrodomajai galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2008, 2K-412/2008 ir kt.).

Iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad E. V., 2012-10-15 apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino anksčiau duotus parodymus dėl nukentėjusiojo sumušimo ir telefono pagrobimo. Apklausos metu dalyvavo gynėjas, prokurorė, teismo posėdžio sekretorius fiksavo apklausą ir surašė apklausos protokolą, kurį visi dalyvavę asmenys pasirašė, dėl protokolo turinio niekas pastabų nepareiškė (1 t. 167-168 b.l.). Iš esmės tokius pačius parodymus kaltinamasis buvo davęs 2012-10-10 apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo pareigūnams (1 t. 147-148 b.l.). 2012-10-11 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. V. patvirtino savo parodymus, duotus jį apklausus įtariamuoju, parodė nusikaltimo padarymo vietą bei paaiškino padarymo aplinkybes (1 t. 151-163 b.l.). 2012-10-26 E. V. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d. ir apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino pilnai ir patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir teisėjui bei parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus dėl vyro sumušimo ir telefono pagrobimo (1t., 171-172 b.l.). Taigi ikiteisminio tyrimo metu E. V. esmines įvykio aplinkybes ne vieną kartą nurodė vienodai, o parodymus iš esmės pakeitė tik po kelių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaltinamojo teisme duotus parodymus ir remiasi LR BPK 276 str. 1 d. nustatyta tvarka perskaitytais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes būtent tuos parodymus patvirtina kiti byloje išnagrinėti įrodymai ir jie atitinka abejonių nekeliančias faktines bylos aplinkybes.

Kaltinamasis E. V. buvo kaltinamas ir tuo, kad iš nukentėjusiojo pagrobė ne tik nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną NOKIA C2 05, bet ir pinigus - 40 Lt. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad apiplėšdamas nukentėjusįjį A. V. kaltinamasis pagrobė ir, remiantis nukentėjusiojo parodymais, kartu su telefonu jo kelnių kišenėje buvusius 40 Lt, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalintina. Dėl šios aplinkybės duodamas pirminius parodymus kaltinamasis kaltu neprisipažino. Byloje nėra objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šį faktą ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis minimus pinigus telefono pagrobimo metu turėjo su savimi. Be to, apklausiamas nukentėjusysis nurodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena ir negali pasakyti, ar turėtus pingus iš jo pagrobė, ar jis juos pametė pats. Iš jo ir liudytojos S. V. parodymų matyti, kad įvykio dieną jis ne kartą lankėsi maisto prekių parduotuvėse, pirko įvairios rūšies ir kiekio alkoholio, kurį iš karto vartojo. Apklausiamas teisme nukentėjusysis negalėjo nurodyti, ar paskutinio, kiek pamena, apsilankymo parduotuvėje metu pirko cigarečių ar ne. Todėl jo parodymai laikytini nenuosekliais ir nepagrįstais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumo laipsnį, keliamą pavojų visuomenei kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. V. padaryti nusikaltimai baudžiamojo įstatymo priskiriami prie apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 4 d. ir 6 d.). Šie nusikaltimai nukreipti prieš asmens sveikatą ir nuosavybę, todėl yra itin pavojingi visuomenei ir sukelia itin didelį pavojų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus E. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę - jis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka anskčiau baustas 17 kartų, turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t. 19-26 b.l.), Psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas (2 t. 28 b.l.), nevedęs, niekur nedirba, nusikaltimą padarė ankstesniu teismo nuosprendžiu už taip pat tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės atlikimo metu. Visa tai parodo, kad kaltinamasis visiškai nereaguoja į taikomas poveikio priemones, nesiekia ir nenori paklusti įstatymų reikalavimams, visuotinai priimtoms elgesio normoms. LR BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo teistumas už tyčinę nusikalstamą veiką nėra išnykęs, todėl E. V. laikytinas recidyvistu (LR BK 27 str.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, o jų dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, privalo ją atlyginti (LR BPK 109 str.). Nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo – 40 Lt atmestina, kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo turėtus 40 Lt.

Nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo įvertina teismas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu E. V. įvykdytų nusikalstamų veiksmų, neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir tokiu būdu jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatant konkretų priteistiną šios žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtus argumentus, bet įvertina ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teismas neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 2049,76 Lt dydžio civilinį ieškinį (1 t. 87-88, 92 b.l.)., kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos pažymomis). Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai. LR BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis buvo gydomas ir Valstybinė ligonių kasa kompensavo jo gydymo išlaidas. Išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, todėl kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – LR CK 6.263 str. 2 d.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas vadovaujantis LR BPK 94 straipsniu.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 2 d. 9 p., ir nuteisti jį:

- pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 6 (šešerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Šią bausmę, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. spalio 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti nepakeistą.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. V. 2049,76 Lt už nukentėjusiojo A. V. gydymą.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. V. 5000 Lt nukentėjusiajam A. V. neturtinei žalai atlyginti. Atmesti civilinio ieškinio dalį 40 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo.

- telefoną NOKIA C2 05, kuris perduotas A. V. su įpareigojimu jį saugoti (1t. 62 b.l.), grąžinti nukentėjusiajam A. V.;

- telefoną NOKIA X2 su SIM kortele, priklausančius E. V., jo prašymu perduotus G. V. su įpareigojimu juos saugoti (1 t. 71 b.l.), grąžinti kaltinamajam E. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.