Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. prašymą atnaujinti procesą P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-17-238/2011.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl P. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas vertino, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima paneigti P. K. poziciją, kad jis neturėjo tikslo slėpti pažeidimo bei sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą pakeisti – paskirti P. K. nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

II.

Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą. Pripažino, kad P. K. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už šio administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismas nustatė, kad iš policijos pareigūno D. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad ryte apie 7.00 val. rado apgadintą paliktą stovėti jam priklausantį automobilį ir negalėjo nurodyti, kas galėjo jį apgadinti. Pažymėjo, jog pranešimas apie eismo įvykį policijos pareigūnų buvo gautas 2010 m. gruodžio 30 d. apie 7.30 val. P. K. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad 2010 m. gruodžio 30 d., naktį, jo vairuojamą automobilį posūkyje sumėtė ir jis atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį bei jį apgadino. Įvykio vietoje palaukė pusę valandos, po to jo motina, važiavusi kartu, parašė raštelį, kuriame nurodė savo telefono numerį, ir užkišo už apgadinto automobilio valytuvų. Pažymėjo, jog policijai nepranešė, nes manė, kad automobilio savininkas, radęs raštelį, paskambins. Šiuos paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja L. K.. Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad 2010 m. gruodžio 30 d., apie 7.30 val. pastebėjęs, jog jam priklausantis automobilis yra apgadintas, o kaltininko įvykio vietoje nėra, iškvietė policijos pareigūnus, ir tik vėliau pastebėjo už valytuvo paliktą įvykio kaltininko raštelį.

Teismas sprendė, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad P. K. 2010 m. gruodžio 30 d., vairuodamas automobilį, atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai. Pažymėjo, jog to, kad pasišalino iš įvykio vietos, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, P. K. neneigia ir pripažįsta, kad apie įvykį policijai nepranešė. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog P. K., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priėmė naują nutarimą, pripažino P. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir skyrė minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

III.

P. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Proceso atnaujinimo pagrindu nurodo padarytą esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

Prašyme atnaujinti procesą remiasi ATPK 9 bei 10 straipsniais ir pabrėžia, kad tyčiniu pažeidimu yra laikomas priešingas teisei veikimas, kai jį padaręs asmuo suprantą priešingą teisei veikimą, numato žalingas pasekmes ir jų nori. Pabrėžia, jog tiek subjektyvūs, tiek objektyvūs pažeidimo požymiai rodo, kad jo veiksmuose nėra kaltės, t. y. akivaizdu, jog vairuotojas nesuprato priešingo teisei veikimo, nenumatė žalingų pasekmių ir jų nenorėjo. Atkreipia dėmesį, kad tai įrodo jo konkretūs veiksmai po įvykio. Taip pat remiasi ATPK 257 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi ir daro išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Pabrėžia, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, tikrino byloje esančius įrodymus, tačiau nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Jo nuomone, faktinės aplinkybės, atskleidžiant kaltės formos turinį, įvertintos neadekvačiai, padarytos neteisingos išvados, pateikta klaidinga veiksmų teisinio vertinimo interpretacija. Pabrėžia, jog nebuvo vertinami jo veiksmai – dėl raštelio su telefono numeriu palikimo, jo siekimas pašalinti žalą, skubus žalos administravimas, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo veiksmai – pasinaudojimas paliktu telefono numeriu, eismo įvykio deklaracijos pildymas. Apibendrindamas pateiktus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nes neteisingai nustatė tyčios turinį bei nevertino objektyvių vairuotojo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Teisėjų kolegija šioje byloje, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30(2), 226, 232, 232(1), 239, 239(3), 241, 241(1), 246(1), 246(2), 246(7), 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257(1), 260(1), 260(2) straipsniais, dvidešimt trečiuoju(1) ir dvidešimt trečiuoju(2) skirsniais įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartyje yra nurodęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. N575-1253/2010).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas apie galimai P. K. padarytą teisės pažeidimą informuotas 2010 m. gruodžio 30 d. (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinis skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje turėjo būti teikiamas pagal administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., tai yra Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Nors apeliacinis skundas šioje byloje buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo, teisėjų kolegija nemano, kad tai galėjo sutrukdyti tinkamai išnagrinėti P. K. administracinio teisės pažeidimo bylą ar pažeisti jo teisę į teisingą teismo procesą. Kadangi pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusią administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, P. K. prašymas nagrinėtinas šiame teisme.

Nors pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia pagrindu, numatytu ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkte (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui), iš esmės tokį proceso atnaujinimo pagrindą atitinka ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas pagal iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusią administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, jis bus nagrinėjamas, remiantis ABTĮ normomis, reguliuojančiomis proceso atnaujinimo institutą.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai turi nelikti pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-143/2010). Iš P. K. prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, kad jis iš esmės ginčija Kauno apygardos teismo išvadas dėl jo kaltės nustatymo, kadangi, jo nuomone, teismas, atskleisdamas kaltės formos turinį, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į pažeidėjo bei nukentėjusiojo veiksmus po įvykio. Teisėjų kolegijos nuomone, P. K. pateikiami argumentai, kuriuos jis laiko argumentais dėl materialinės teisės normų pažeidimo, yra susiję su faktinės bylos pusės analize (įrodymu vertinimu), o tai negali būti nagrinėjimo dalykas proceso atnaujinimo stadijoje, nes šioje stadijoje faktai iš naujo (dar kartą) nėra tiriami ir vertinami. Vien tik galimai netinkamas faktinių aplinkybių ar fakto klausimų vertinimas, jei nėra nustatyta naujai paaiškėjusių aplinkybių, negali būti pripažintas savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nepateikia jokių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad Kauno apygardos teismas, nustatydamas jo kaltę, neteisingai aiškino ar taikė materialiosios teisės normas ir tai galėjo nulemti neteisingo nutarimo priėmimą. P. K. kaltės forma, pasišalinant iš eismo įvykio vietos, apeliacinės instancijos teisme buvo išsamiai ir detaliai analizuojama. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-17-238/2011.

Nutartis neskundžiama.