Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimo P. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. K. už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 30 d. apie 03.50 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį „Land Rover Freelander“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio ir neatsižvelgęs į kelio būklę, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kitą kelkraštyje stovėjusią transporto priemonę, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.

Skundžiamu teismo nutarimu P. K. dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo byla nutraukta. ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde teigia, kad bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo P. K. buvo nutraukta nepagrįstai, pažymi, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis bei surinktus įrodymus, prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos nutarimą, paskiriant P. K. nuobaudą, numatytą sankcijos ribose.

Iš policijos pareigūno D. S. tarnybinio pranešimo (b. l. 6) matyti, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis A. S. paaiškino, jog ryte apie 7.00 val. rado apgadintą paliktą stovėti jam priklausantį automobilį, kas jį apgadino nurodyti negalėjo. Pranešimas apie eismo įvykį policijos pareigūnų buvo gautas 2010 m. gruodžio 30 d., apie 7.30 val. P. K. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad 2010 m. gruodžio 30 d., naktį, jo vairuojamą automobilį posūkyje sumėtė ir jis atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį bei apgadino kairės pusės šviestuvą, sparną ir bamperį. Įvykio vietoje palaukė apie pusę valandos, kadangi niekas neatėjo, tai mama, kuri važiavo kartu su juo, parašė raštelį, nurodė savo telefono numerį ir užkišo už apgadinto automobilio valytuvų. Policijai nepranešė, kadangi galvojo, jog automobilio savininkas ras raštelį ir paskambins. Šiuos P. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja L. K.. Nukentėjusysis A. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog 2010 m. gruodžio 30 d., apie 7.30 val. ryte pastebėjo, jog apgadintas jam priklausantis automobilis BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi įvykio kaltininko nebuvo, iškvietė policijos pareigūnus. Tik vėliau valydamas sniegą nuo automobilio, už priekinio stiklo valytuvų pastebėjo paliktą įvykio kaltininko raštelį su telefono numeriu ir prašymu paskambinti.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog P. K. 2010 m. gruodžio 30 d. vairuodamas automobilį, atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykį nepranešęs policijai. To, kad pasišalino iš įvykio vietos, suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, P. K. neneigia. Pripažįsta, kad apie įvykį policijai nepranešė. Taigi nustatyta, kad P. K. neatliko to, ką jį įpareigoja KET, tai yra apie įvykį ir apgadintą automobilį pranešti policijai, kai įvykio vietoje nėra apgadinto automobilio savininko.

Remiantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi galima daryti išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Pažeidimo padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 234 punktas numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. K., suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir objektyviai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai pritaikytos įstatymo normos, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir priimamas naujas nutarimas, pripažįstant P. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo P. K. asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas) ir skiria minimalią nuobaudą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti, kad P. K. padarė LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

P. K. už LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.