Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovui – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisiniu instituciju departamento Teisinio atstovavimo tarnybos vyriausiajam specialistui Ramunui Valatkai, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos – V. E. skunda atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, treciajam suinteresuotam asmeniui – Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

I

1. Pareiškeja – V. E. (toliau – ir pareiškeja) su ieškiniu (toliau – skundas) (t. 1, b. l. 5–8) kreipesi i Vilniaus apygardos teisma (skundas teisme gautas 2007 m. rugsejo 24 d., pašte pateiktas 2007 m. rugsejo 22 d.), prašydama priteisti iš atsakoves – Lietuvos Respublikos Vyriausybes del teisejo ir teismo pirmininko atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi – 114 021,37 Lt (viena šimta keturiolika tukstanciu dvidešimt viena lita ir trisdešimt septynis centus). Su skundu pareiškeja pateike Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 12-13) bei Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11).

2. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 62-63) civiline byla Nr. 2-697-56/08 pagal V. E. ieškinio pareiškima atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos finansu ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo buvo sustabdyta, kol Lietuvos apeliaciniame teisme civiline tvarka bus išnagrineta civiline byla Nr. 2A-3/2007 pagal Šiauliu apygardos administracinio teismo teiseju – G. P., D. D., M. Š. ir L. K. skunda atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, ir Šiauliu apygardos administraciniam teismui (treciasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos finansu ministerija) del ˛alos, susijusios su teiseju atlyginimu nemokejimu, atlyginimo.

3. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi (t. 1, b. l. 68) civiline byla Nr. 2-697-232/08 pagal V. E. ieškinio pareiškima atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos finansu ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo buvo atnaujinta.

4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkricio 5 d. nutartimi civilineje byloje Nr. 2-697-232/2008 (t. 1, b. l. 81-82) nutare civiline byla pagal V. E. ieškinio pareiškima atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos finansu ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo perduoti nagrineti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla pagal V. E. skunda atsakovems – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos Respublikos finansu ministerijai, Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo gauta 2008 m. lapkricio 19 d. (t. 1, b. l. 90), jai suteiktas administracines bylos numeris I-4808-815/2008 (dabar – I-482-815/2009).

6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutartimi (t. 1, b. l. 91) iš treciuju suinteresuotu asmenu pašalinta Lietuvos Respublikos finansu ministerija.

7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 17 d. protokoline nutartimi (t. 1, b. l. 180-181) nutarta pasiulyti pareiškejai patikslinti skunda, patikslinant atsakove, t. y. atsakove nurodant Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, vietoje atsakovu – Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

II

2.1. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2002 m. gegu˛es 3 d. isakymu Nr. 8A „Del atostogu suteikimo K. S.“ – nuo 2002 m. bir˛elio 3 d. iki 2002 m. bir˛elio 30 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 188)).

2.2. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2002 m. rugsejo 16 d. isakymu Nr. 42A Del atostogu suteikimo K. S.“ – nuo 2002 m. rugsejo 30 d. iki 2002 m. spalio 13 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 189)).

2.3. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2003 m. bir˛elio 11 d. isakymu Nr. 12-25A „Del atostogu suteikimo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkui V. ˇ.“ – nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2003 m. rugpjucio 19 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 190)).

2.4. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko isakymu Nr. 12-5A – nuo 2004 m. kovo 22 d. iki 2004 m. baland˛io 2 d. (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 (t. 1, b. l. 12-13)).

2.5. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. baland˛io 25 d. isakymu Nr. 12-12A „Del Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pavadavimo“ (isakymo kopija (t. 1, b. l. 191)) – 2004 m. gegu˛es 25 d. – bir˛elio men. (skundas (t. 1, b. l. 5-8), Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 (t. 1, b. l. 12-13)).

2.6. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko isakymu Nr. 12-23A – nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2004 m. liepos 30 d. (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 (t. 1, b. l. 12-13)).

2.7. remiantis Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. lapkricio 9 d. isakymu Nr. 12-57A „Del nepanaudotu atostogu suteikimo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkui V. ˇ.“ – nuo 2004 m. lapkricio 15 d. iki 2004 m. lapkricio 21 d. (isakymo kopija (t. 1, b. l. 192)).

3. Pareiškeja skunda grind˛ia šiais argumentais.

3.1. Pareiškejos nuomone, nagrinejamoje byloje tiesiogiai taikytina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei joje itvirtinti principai, kadangi, vadovaujantis Konstitucija, asmuo, kurio konstitucines teises ar laisves pa˛eid˛iamos, turi teise kreiptis i teisma; asmeniui jo teises kreiptis i teisma igyvendinimas garantuojamas nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, lyties, rases, tautybes, kalbos, kilmes, socialines padeties, tikejimo, isitikinimu ar pa˛iuru arba kitu po˛ymiu ir šios teises negalima paneigti.

Pagrisdama reikalavimus, pareiškeja remiasi tokiomis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo baigiamuju aktu (1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas) nuostatomis: 1) teisejo atlyginima sudaro visos išmokos, mokamos teisejui iš valstybes biud˛eto; 2) teisejo nepriklausomumas yra u˛tikrinamas inter alia nustatant teisejo igaliojimu trukmes nelieciamumo, teisejo asmens nelieciamumo, teisejo socialines (materialines) garantijas; teisejo atlyginimo apsauga – viena iš teisejo socialiniu (materialiniu) nepriklausomumo garantiju; 3) teisejo atlyginimas negali buti ma˛inamas per visa teisejo darbo teisme laika; 4) teisejo atlyginimo ir kitu socialiniu garantiju konstitucines apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnyje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo principo, siekiant teisinguma vykdancius teisejus apsaugoti tiek nuo istatymu leid˛iamosios ir vykdomosios vald˛iu poveikio, tiek nuo kitu vald˛ios istaigu.

3.2. Iki 2000 m. sausio 1 d. pareiškejai buvo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimu Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 689) nustatytas atlyginimas.

3.2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 666) buvo patvirtinti teiseju tarnybiniai atlyginimai, taip pat nustatyti teiseju tarnybiniu atlyginimu priedai u˛ ištarnauta laika ir teisejams taikomos papildomos darbo apmokejimo salygos.

3.2.2. Nutarimu Nr. 689 nutarta padidinti neviršijant darbo u˛mokescio fondo 2,5 karto Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimais nustatytus tarnybinius atlyginimus (koeficientus) atitinkamu teismu primininkams, skyriu pirmininkams ir teisejams.

3.2.3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“ (toliau – ir Isakymas Nr. 221) apylinkiu teismu teisejams buvo nustatytas 50 proc. priedas prie atlyginimo, taciau neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymu Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“ (toliau – ir Isakymas Nr. 370) apylinkiu teismu teisejams nuo 2000 m. sausio 1 d. atlyginimo priedas buvo suma˛intas nuo 50 proc. iki 40 proc.

3.2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1494), atsi˛velgiant i sudetinga ekonomine bei finansine bukle, iš dalies pakeistas Nutarimas Nr. 689 ir nustatyta, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. tarnybiniai atlyginimai apskaiciuojami taikant koeficienta 1,75, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d. tarnybiniai atlyginimai buvo suma˛inti.

3.3. Teisejo atlyginimas nuo 2000 m. sausio 1 d. buvo suma˛intas neteisetai, ignoruojant Konstitucinio Teismo suformuota konstitucine doktrina, jog dirbantiems teisejams nustatytos darbo apmokejimo salygos vienašališkai negali buti bloginamos, taip pat nurodo, kad atsakovai pa˛eide pareiškejos teises ir istatymu saugomus interesus, Konstitucijos 109 ir 114 straipsniais garantuota teismu ir teiseju nepriklausomuma bei draudima valstybines vald˛ios ir valdymo institucijoms bei pareigunams kištis i teismu veikla.

3.4. Pareiškeja nurodo, kad del teisejo atlyginimo suma˛inimo netektas darbo u˛mokestis iki 2004 m. gruod˛io 15 d. sudaro 15 801,33 Lt (penkiolika tukstanciu aštuonis šimtus viena lita ir trisdešimt tris centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11)), o einant teismo pirmininko pareigas (laikotarpiais nuo 2004 m. lapkricio 15 d. iki 2004 m. lapkricio 21 d., nuo 2002 m. rugsejo 30 d. iki 2002 m. spalio 13 d., nuo 2003 m. liepos 14 d. iki 2003 m. rugpjucio 19 d., nuo 2004 m. kovo 22 d. iki 2004 m. baland˛io 2 d., 2004 m. gegu˛es 25 d. – bir˛elio men., nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2004 m. liepos 30 d., nuo 2002 m. bir˛elio 3 d. iki 2002 m. bir˛elio 30 d., nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d.) jai buvo mokamas 75 procentais suma˛intas darbo u˛mokestis, todel per išvardintus laikotarpius nepriskaiciuotas darbo u˛mokestis sudaro 98 220,04 Lt (devyniasdešimt aštuonis tukstancius du šimtus dvidešimt litu ir keturis centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 12-13)).

3.5. Pareiškeja pa˛ymi, kad Nutarimu Nr. 1494 suma˛intas atlyginimas teismo pirmininkui buvo mokamas ir isigaliojus 2000 m. rugpjucio 29 d. Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, kad Isakymu Nr. 370 nuo 50 procentu iki 40 procentu suma˛intas teisejo atlyginimo priedas moketas ir skundo padavimo metu. Pareiškeja taip pat pa˛ymi, kad valstybines vald˛ios institucijos, rengdamos ir priimdamos teiseju atlyginimo santykius reglamentuojancius teises aktus, privalo vadovautis Konstitucijoje itvirtintu teisines valstybes principu, kurio vienas iš esminiu elementu – teisinio saugumo principas – inter alia reiškia, kad teisini reguliavima galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepa˛eid˛iant Konstitucijos principu ir normu, teisinio reguliavimo keitimu negalima paneigti asmens igytu teisiu, teisetu interesu ir teisetu lukesciu bei nepagristai pabloginti asmens teisine padeti. Pareiškeja taip pat pa˛ymi, Lietuvos Respublikos Finansu ministerija, rengdama valstybes biud˛eto projektus, privalejo numatyti pakankama teismo finansavima, kad pareiškejai butu mokamas pilnas atlyginimas.

Pareiškejos nuomone, Isakymas Nr. 370 turi buti panaikintas ir toliau turi buti mokamas iki 2000 m. sausio 1 d. moketas teisejo atlyginimas, taip pat turi buti išmoketas visas anksciau neišmoketas atlyginimas pareiškejai dirbant teismo pirmininke ir teiseja.

4. Pareiškeja 2008 m. sausio 25 d. prašymu (t. 1, b. l. 58) patvirtino savo reikalavima priteisti neišmoketa darbo u˛mokescio dali – 114 021,37 Lt (viena šimta keturiolika tukstanciu dvidešimt viena lita ir trisdešimt septynis centus), papildomai praše netaikyti ieškinio senaties termino, o jeigu ieškinio senaties terminas butu taikomas – ji atnaujinti.

5. Pareiškeja, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 17 d. protokoline nutarti (t. 1, b. l. 180-181), kuria nutarta pasiulyti pareiškejai patikslinti skunda, patikslinant atsakove, t. y. atsakove nurodant Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, vietoje atsakovu – Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateike teismui patikslinta skunda (teisme gautas 2009 m. sausio 12 d.) (t. 2, b. l. 2-4), atsakove nurodydama Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybes, treciuoju suinteresuotu asmeniu – Ma˛eikiu rajono apylinkes teisma.

Patikslintame skunde pareiškeja iš esmes pakartojo skunde nurodytus argumentus, pakeisdama reikalavima, t. y. prašydama priteisti iš atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, o ne iš atsakoves – Lietuvos Respublikos Vyriausybes, del teisejo ir teismo pirmininko atlyginimo neteiseto suma˛inimo netekta atlyginima iki 2007 m. rugsejo 1 d. – 114 021,37 Lt (viena šimta keturiolika tukstanciu dvidešimt viena lita ir trisdešimt septynis centus) bei nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d. – neišmoketa teismo pirmininko atlyginima.

III

1.1.1. Nagrinejamoje administracineje byloje pagal analogija taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas treju metu senaties terminas. Reiškiant reikalavima del Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo neteisetumo, senaties prad˛ia sietina su momentu, nuo kurio pareiškeja su˛inojo ar turejo su˛inoti apie teises pa˛eidima. Administraciniai teismai, spresdami bylas del susijusiu su darbu išmoku priteisimu, senaties termina sieja su Konstitucinio Teismo nutarimo pripa˛inti prieštaraujanciu Konstitucijai teises akta, kurio pagrindu buvo priskaiciuotos susijusios su darbu išmokos, taciau nagrinejamoje administracineje byloje pareiškejos reikalavimas grind˛iamas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimo neteisetumu, kuris nera konstatuotas ir negali buti konstatuotas šioje byloje. Ieškinio senaties termino prad˛ia nagrinejamoje administracineje byloje skaiciuotina nuo pareiškejos su˛inojimo apie savo teisiu pa˛eidima momento, t. y. nuo 2000 m. sausio men.

Atsi˛velgiant i pateiktus argumentus, pareiškeja praleido ieškinio senaties termina reikalavimui del negauto atlyginimo pareikšti.

1.1.2. Nutarimu Nr. 1494 pareiškejai atlyginimas nebuvo suma˛intas, atlyginimas moketas pagal teises aktus, nepripa˛intus prieštaraujanciais Konstitucijai, todel Konstitucija ir joje itvirtintas teisetu lukesciu principas nebuvo pa˛eisti. Atsakove, remdamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu, pa˛ymi, kad Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarime nera teiginiu, kuriais butu konstatuotas Nutarimo Nr. 1494 prieštaravimas ar neprieštaravimas Konstitucijai.

1.1.3. Sunki valstybes ekonomine ir finansine bukle yra konstatuota Nutarime Nr. 1494 kaip prielaida sprendimui suma˛inti teisejams atlyginimo didinimo koeficienta, ekonomini valstybes nuosmuki parodo biud˛eto vykdymo duomenys: nuo 1998 m. faktines biud˛eto pajamos nesieke planuotu, net metu eigoje jas ˛enkliai suma˛inus.

1.1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugpjucio 27 d. nutarimu Nr. 942 „Del biud˛etiniu istaigu ir organizaciju darbuotoju darbo apmokejimo salygu dalinio pakeitimo“ pakeista 12 Vyriausybes nutarimu, tame tarpe ir nutarimas Nr. 689, reguliuojanciu darbo apmokejima, suma˛inant biud˛etiniu istaigu finansavima, valstybes vald˛ia igyvendinanciu instituciju darbuotoju atlyginimus, valstybes sektoriuje dirbanciu asmenu socialines garantijas; teisejams, palyginti su kitomis iš biud˛eto finansuojamomis darbuotoju grupemis, atlyginimas suma˛intas ma˛iausiai – paliktas 1,75 karto padidinimo koeficientas (t. y. 75 procentu priedas prie atlyginimo), kai tuo tarpu kitoms grupems jis iš viso panaikintas. Taigi, atlyginimo padidinimo koeficiento suma˛inimas teisejams nelaikytinas diskriminaciniu. Be to, 1999 m. vidutinis menesinis darbo u˛mokestis valstybes sektoriuje sudare 1 170,90 Lt, vidutinis teisejo atlyginimas – 7 784,2 Lt, taigi, atsi˛velgiant vien i ši rodikli, teiseju atlyginimai suma˛inti nepa˛eid˛iant proporcingumo principo.

1.1.5. Nagrinejamoje byloje teismui patenkinus pareiškejos reikalavima priteisti negauta teisejo atlyginima, priteistina suma turetu buti be privalomuju mokesciu valstybei.

3. Pareiškeja praleido termina gincyti Isakyma Nr. 370: remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartimi administracineje byloje Nr. I4-10-02, Isakymas Nr. 370 yra individualus administracinis teises aktas, o remiantis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymu (tiek isakymo priemimo diena, tiek šiuo metu galiojancios redakcijos), skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) suinteresuotai šaliai dienos. Isakymas Nr. 370 nera nugincytas teismine tvarka. Pareiškejai atlyginimas moketas pagal galiojancius ir nepripa˛intus neteisetais teises aktus, juo labiau, kaip nurodo pati pareiškeja, 40 proc. priedas, nustatytas 1999 m. gruod˛io 23 d. Teisingumo ministro isakymu, skaiciuotas ir moketas iki skundo padavimo dienos. Pareiškeja, budama aukšciausios kvalifikacijos teisininke, privalejo ˛inoti, kokie teises aktai reglamentuoja jos atlyginima, todel be pateisinamos prie˛asties praleido termina gincyti Isakyma Nr. 370 ir juo pakeista priedo prie atlyginimo koeficienta.

4. Analizuojant pareiškejos reikalavimu pagristuma del neišmoketos atlyginimo dalies priteisimo laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d. pa˛ymetina, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymu valstybe isipareigojo gra˛inti nesumoketa teiseju darbo u˛mokescio ir kitu neišmoketu išmoku, kuriu dydis priklauso nuo teiseju darbo u˛mokescio, dali, kuria sudaro pagal teises aktus, reglamentavusius teiseju darbo u˛mokesti iki 1999 m. gruod˛io 31 d., teisejams išmoketino ir jiems išmoketo darbo u˛mokescio dyd˛iu ir kitu neišmoketu išmoku skirtumas. Laikotarpis, u˛ kuri apskaiciuojama nesumoketa darbo u˛mokescio dalis teisejams, kuriu igaliojimai pasibaige nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d., yra paskutiniai treji metai nuo teisejo igaliojimu pasibaigimo dienos, ši nuostata itvirtinta atsi˛velgiant i Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsni, nustatanti, kad darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus.

Motyvuojamoji dalis

5. Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nesumoketa darbo u˛mokescio dalis teisejams kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruod˛io 31 d. Vyriausybes nustatyta tvarka, taciau ši aplinkybe nepaneigia pacios prievoles esmes ir valstybes pareigos pakoreguoti teiseju atlyginimu istatymini reguliavima taip, kad jis atitiktu Konstitucija, ivykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teise nepriimti prievoles ivykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato istatymai ar sutartis. Šiuo atveju Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymas aiškiai nurodo, jog prievole yra vykdoma dalimis.

6. Teismas negali dubliuoti istatymo nuostatu ir priteisti pareiškejai reikalaujama suma, kadangi gali kilti situacija, kai turetu buti vykdomas tiek Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymas, tiek istatymo galia igijes isiteisejes teismo sprendimas, ir pareiškejos reikalavimas butu patenkintas du kartus; be to, teiseju darbo u˛mokestis nustatomas tik istatymu, todel teismas negali pa˛eisti vald˛iu padalijimo principo ir vykdyti Lietuvos Respublikos Seimo funkciju.

7. Pareiškejos skundas atmestinas ir todel, kad reikalavimas, kurio pagristuma turi irodyti pareiškeja, nera tikslus ir pagristas irodymais: pareiškeja reikalauja priteisti netekta atlyginima iki 2007 m. rugsejo 1 d. – 114 021,37 Lt bei nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d. neišmoketa teismo pirmininko atlyginima, taciau nenurodo jo dyd˛io, be to, skunde ir patikslintame skunde nurodomos priteistinos sumos sutampa, nors laikotarpis skiriasi.

IV

Treciasis suinteresuotas asmuo – Ma˛eikiu rajono apylinkes teismas atsiliepimu i pareiškejos skunda (t. 1, b. l. 168-169) prašo teisma pareiškejos skunda atmesti.

1. Treciasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad V. E. Ma˛eikiu rajono apylinkes teisme teiseja dirba nuo 1995 m. bir˛elio 20 d., nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2006 m. sausio 13 d. laikinai ejo teismo pirmininkes pareigas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. sausio 13 d. dekretu Nr. 505 „Del apylinkiu teismu pirmininku skyrimo“ paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke.

2. Treciasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad atlyginimas teisejams buvo skaiciuojamas vadovaujantis Nutarimais Nr. 666, Nr. 689 ir Nr. l494, reglamentuojanciais teiseju tarnybiniu atlyginimu koeficientus, tarnybiniu atlyginimu priedu u˛ ištarnauta laika kintamus dyd˛ius ir nustatyto tarnybinio atlyginimo (koeficiento) padidinima 1,75 karto, bei Isakymu Nr. 370, kuriuo nuo 2000 m. sausio 1 d. teisejams buvo nustatytas 40 procentu dyd˛io priedas prie atlyginimo, moketas iki 2008 m. lapkricio 14 d.

V

Teismo posedyje atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, atstovas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisiniu instituciju departamento Teisinio atstovavimo tarnybos vyriausiasis specialistas Ramunas Valatka (2008 m. bir˛elio 12 d. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkis Nr. 219 „Del igaliojimo atstovauti teismuose“ (t. 1, b. l. 74, 98, 178; t. 2, b. l. 20)), remdamasis atsiliepimuose i skunda bei atsiliepime i patikslinta skunda pateiktais argumentais, praše pareiškejos reikalavimu netenkinti, papildomai paaiškino, kad Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 5 straipsnio 2 dalimi itvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti nesumoketos darbo u˛mokescio dalies išmokejimo teisejams tvarka ir nesumoketos socialiniu ir valstybinio socialinio draudimo išmoku, kuriu dydis priklause nuo teisejo darbo u˛mokescio, dalies apskaiciavimo ir išmokejimo tvarka iki 2009 m. sausio 1 d. nera ivykdyta, t. y. minetos tvarkos yra svarstomos Vyriausybeje. Teismas, išnagrinejes skundo, patikslinto skundo, atsiliepimu motyvus, rašytinius irodymus, teismo posed˛io metu pateiktus paaiškinimus, išanalizaves ginco teisini santyki reglamentavusius ir reglamentuojancius teises aktus,

konstatuoja:

I

1. Nagrinejamoje administracineje byloje pareiškeja – V. E., kuri buvo Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo teiseja ir yra Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke (ji Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. gegu˛es 11 d. dekretu Nr. 639 „Del apylinkiu teismu teiseju skyrimo“ paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo teiseja, 1995 m. bir˛elio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro isakymu Nr. 295K jai nustatyta darbo teiseja prad˛ia nuo 1995 m. bir˛elio 20 d. Ma˛eikiu rajono apylinkes teisme; Šiauliu apygardos teismo pirmininko 2004 m. gruod˛io 14 d. isakymu Nr. 12-61A „Del Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pavadavimo“ (t. 1, b. l. 193) pareiškejai pavesta nuo 2004 m. gruod˛io 16 d. iki bus paskirtas Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkas laikinai eiti Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininko pareigas. Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. sausio 13 d. dekretu Nr. 505 „Del apylinkiu teismu pirmininku skyrimo“ pareiškeja paskirta Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininke nuo 2006 m. sausio 18 d.), skunda ir patikslinta skunda del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo iš esmes grind˛ia tuo, kad jai teisejo atlyginimas neteisetai buvo suma˛intas tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ pakeitimo“, tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymu Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, todel jai priteistinas neišmoketo atlyginimo skirtumas.

2. Sprend˛iant pareiškejos skunde suformuluota reikalavima del teisejo atlyginimo skirtumo priteisimo, nagrinejamos administracines bylos kontekste butina atskleisti teisini reguliavima, susijusi su apylinkiu teismu teiseju ir apylinkiu teismu pirmininku atlyginimais, galiojusi iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas.

3. Nagrinejamoje administracineje byloje pa˛ymetina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 28 d. prieme Lietuvos Respublikos teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatyma, kuris, išskyrus jo 5 straipsnio 2 dali, isigaliojo 2009 m. sausio 1 d. Taigi, nagrinejant šia administracine byla, mineto istatymo nuostatos yra isigaliojusios. Pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo 2 straipsnio 1 dali teisejams, kuriu igaliojimai nepasibaige iki 2008 m. spalio 31 d. (taigi ir pareiškejai – V. E.), nesumoketa darbo u˛mokescio dalis gra˛inama u˛ paskutinius trejus metus – nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2008 m. spalio 31 d.

II

Del apylinkes teismo teisejos atlyginimo

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri Lietuvos teises sistemoje turi aukšciausia juridine galia ir pagal kuria negalioja joks istatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai (Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis), inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, suformuluotas teiseju ir teismu nepriklausomumo principas, kuris reiškia ir teiseju atlyginimu ma˛inimo draudima. Konstitucijoje ir ja aiškinancioje konstitucineje doktrinoje, suformuluotoje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruod˛io 6 d., 1999 m. gruod˛io 21 d. nutarimai, 2000 m. sausio 12 d. sprendimas, 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas), nustatytame konstituciniame, t. y. aukšciausios teisines galios reguliavime, susijusiame su teiseju atlyginimais, itvirtinta, kad: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; 2) teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; 3) tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to; 4) Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 6) ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 7) atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu. Pa˛ymetina, jog konstitucinis principas, kad igaliojimus oficialiai aiškinti Konstitucija turi tik Konstitucinis Teismas, taip pat su tuo susijes reikalavimas, kad visi teise kuriantys ir taikantys subjektai (neišskiriant ne teismu), taikydami Konstitucija, paisytu oficialios konstitucines doktrinos ir neaiškintu Konstitucijos nuostatu kitaip, nei savo aktuose yra išaiškines Konstitucinis Teismas, suponuoja tai, kad toks Konstitucijos nuostatu sampratos ir oficialiu konstituciniu doktrininiu nuostatu reinterpretavimas, kai oficiali konstitucine doktrina yra pakoreguojama, yra išimtine Konstitucinio Teismo kompetencija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Todel jokia kita teisekuros ir/ar teises taikymo institucija (neišskiriant ne teismu), išskyrus pati Konstitucini Teisma, negali reinterpretuoti ir/ar kaip nors kitaip pakeisti mineto konstitucinio reguliavimo, susijusio su teiseju atlyginimais, prasmes.

2. Mineta, kad pagal Konstitucija teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu. Pa˛ymetina, kad 2000 m. rugsejo 7 d. isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas (paskelbimo „Valstybes ˛iniose“ diena), nustatantis, be kita ko, teiseju atlyginimus.

2.1. Šiame kontekste pa˛ymetina, jog Konstitucinis Teismas konstitucines justicijos byloje pagal pareiškeju – Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo, Aukštesniojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymus (iš viso vienuolika šiu pareiškeju prašymu, kurie cia yra apibendrinti) ištirti, ar Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 ir 3 dalys, 7 straipsnis, šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“, Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio pakeitimo istatymas, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo 6 priedelis, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo pakeitimo istatymo 9 straipsnis, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimas Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijos 5, 109 straipsniams, 113 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui, 2001 m. liepos 12 d. prieme nutarima „Del Lietuvos Respublikos valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 4 straipsnio 1 ir 2 daliu, 5 straipsnio 1 ir 3 daliu, 7 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4, 5 ir 6 daliu, šio istatymo priedelio II skirsnio, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo 6 priedelio, Lietuvos Respublikos 2000 metu valstybes biud˛eto ir savivaldybiu biud˛etu finansiniu rodikliu patvirtinimo istatymo pakeitimo istatymo 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimo Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimo Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripa˛ino, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo:

– 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2000 m. rugpjucio 29 d., 2000 m. spalio 17 d., 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 5 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d. ir 2001 m. kovo 27 d. redakcijos), 7 straipsnio 6 dalies nuostata, itvirtinanti pereinamaji laikotarpi (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis), ir šio istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ ta apimtimi, kuria juose nustatomas teiseju, kuriu darbo u˛mokestis yra didesnis u˛ šio istatymo nustatyta darbo u˛mokesti, darbo u˛mokescio ma˛inimas, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui;

– 7 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (per kuri turi buti ma˛inamas teiseju darbo u˛mokestis) i teisejo pareigas paskirtiems asmenims darbo u˛mokestis nustatomas ir apskaiciuojamas pagal tas šio istatymo 7 straipsnio nuostatas ir formules, kurios nustato teiseju atlyginimu ma˛inima, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 109 straipsniui, 114 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisines valstybes principui.

Minetas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas isigaliojo 2001 m. liepos 18 d. (jo paskelbimo „Valstybes ˛iniose“ diena). Butent nuo šios dienos Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatos, pripa˛intos prieštaraujanciomis Konstitucijai, negalejo buti taikomos (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis), o tai reiškia, kad teisejams, gaudavusiems didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo turejo buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas teisejo atlyginimas iki tol, kai 2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas.

Nagrinejamos administracines bylos kontekste pa˛ymetina, kad Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymu buvo suma˛intas atlyginimas apylinkiu teismu teisejams, t. y. tiems teisejams, kuriu teiseju atlyginimus reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimas Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ (o nereglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimas Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimas Nr. 1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ pakeitimo“, kurie reglamentavo tik Lietuvos Aukšciausiojo Teismo pirmininko, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku, šio teismo skyriu pirmininku ir teiseju, apygardu teismu pirmininku, šiu teismu skyriu pirmininku ir teiseju, apylinkiu teismu pirmininku ir ju pavaduotoju atlyginimu dyd˛ius) ir tuo metu iš jo kylantys arba su juo susije kiti teises aktai. Taigi, šie teisejai, gaudave didesni atlyginima iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo igijo teise gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gauta didesni teisejo atlyginima. Todel nagrinejamos bylos kontekste pa˛ymetina, kad V. E. po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo igijo teise gauti iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo apylinkiu teismu teisejams moketa didesni teisejo atlyginima.

2.2. Šiame kontekste pa˛ymetina, kad nepaisant to, jog Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛ino prieštaraujanciomis Konstitucijai tam tikras (minetas) Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo nuostatas, kuriu, kaip mineta, nebegalima taikyti, taciau minetu savo nutarimu neišaiškino, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas, nustatantis teiseju atlyginimus, galioja ir turetu buti taikomas vietoje pripa˛into prieštaraujanciu Konstitucijai (nors prašymu, susijusiu su šiuo klausimu, Konstituciniam Teismui buvo pateikta, taciau Konstitucinis Teismas arba atsisake aiškinti 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostatas (˛r. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendima byloje Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01), arba nutrauke teisena ir netyre prašomo teisinio reguliavimo (inter alia Nutarimo Nr. 1494) atitikties Konstitucijai (˛r. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendima)). Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime, t. y. praejus daugiau negu penkeriems metams nuo Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo, konstatavo, jog, isigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (kuriuo tam tikri Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo straipsniai (ju dalys) buvo pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai (nurodyta apimtimi)), susidare tokia teisine situacija, kuri ivairiu subjektu (inter alia kai kuriu teismu, taip pat teismines vald˛ios savivaldos instituciju) yra traktuojama kaip teises spraga. Minetame 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime Konstitucinis Teismas, pabre˛es, kad ne netikrinant šios prielaidos pagristumo ar teisingumo ir šioje konstitucines justicijos byloje nesprend˛iant, ar mineta teisine situacija yra vertintina kaip teises spraga, atskirai ir smulkiai neanalizuojant nurodytuose Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo straipsniuose (ju dalyse), taip pat priedelio II skirsnyje išdestytu nuostatu turinio, konstatavo:

– Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyme (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas teiseju atlyginimu santykiu teisinis reguliavimas, kuris liko galioti po to, kai isigaliojo Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, yra neišsamus (nes mineto istatymo eksplicitines nuostatos galioja ne visa apimtimi), nepakankamai apibre˛tas, stokoja teisinio aiškumo ir sudaro prielaidas nevienodai aiškinti minetu santykiu teisini reguliavima ir nevienodai atitinkamas teises nuostatas taikyti;

– todel istatymu leidejui kilo pareiga teiseju atlyginimu santykiu istatymini reguliavima pakoreguoti taip, kad jis ne tik atitiktu Konstitucija, bet ir butu visiškai aiškus, darnus, idant jo nebutu galima nevienodai aiškinti ir nebutu galima jo nuostatu nevienodai taikyti;

– nors Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) buvo daug kartu keiciamas ir papildomas, visi šie pakeitimai ir papildymai nera susije su Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo vykdymu, šio nutarimo nuostatu (inter alia doktrininiu) igyvendinimu;

– teiseju atlyginimu santykiu teisinis reguliavimas netapo (bent pareiškejo nurodytu aspektu) aiškesnis ir po to, kai isigaliojo Seimo 2002 m. baland˛io 9 d. priimtas Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 2, 7 straipsniu pakeitimo ir papildymo bei istatymo priedelio pakeitimo istatymas ir Seimo 2003 m. kovo 25 d. priimtas Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 2 straipsnio ir istatymo priedelio pakeitimo ir papildymo istatymas, kuriais buvo inter alia pakoreguoti (atitinkamai) Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 4 dalis (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija) ir Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo priedelio II skirsnis „Teiseju pareigines algos“ (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija), Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu pripa˛inti (nurodyta apimtimi) prieštaraujanciais Konstitucijai, nes nurodyti Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo 7 straipsnio 4 dalies (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija) ir priedelio II skirsnio „Teiseju pareigines algos“ (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija) pakeitimai ir papildymai taip pat nera susije su Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo vykdymu, šio nutarimo nuostatu (inter alia doktrininiu) igyvendinimu.

Konstatuotina, jog tokia teisine situacija, nurodyta Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime, išliko iki tol, kai 2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas.

Vadinasi, isigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.), galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkiu teismu teiseju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas). Kartu, kaip mineta, remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo visiems šiems teisejams turejo buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas.

3. Pa˛ymetina ir tai, jog Konstitucinis Teismas, priimdamas 2001 m. liepos 12 d. nutarima, nenurode, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas turetu buti taikomas (nors ir laikinai, t. y. iki kol istatymu leidejas pakoreguos teiseju atlyginimus nustatanti istatymini reguliavima) nustatant, kokio dyd˛io teiseju atlyginimai turetu buti mokami po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo. To jis nepadare, o tik konstatavo, jog iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo galiojes teisinis reguliavimas, nustatytas inter alia Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarime Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarime Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“, itvirtinantis teiseju atlyginimus, neteko galios. Pa˛ymetina, kad tik Konstitucinis Teismas, o ne jokia kita Lietuvos Respublikos institucija (iskaitant ir teismus), galejo nurodyti, koks ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinis reguliavimas turetu buti taikomas (nors ir laikinai, t. y. iki kol istatymu leidejas pakoreguos teiseju atlyginimus nustatanti istatymini reguliavima) nustatant, kokio dyd˛io teiseju atlyginimai turetu buti mokami po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (tai yra vadinamasis teises, galiojusios iki reguliavimo, pripa˛into antikonstituciniu, „atgaivinimo“ institutas, ganetinai placiai ˛inomas kitu valstybiu konstitucines kontroles instituciju, pvz., Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo, Lenkijos Konstitucinio Tribunolo, praktikoje (placiau ˛r. V. Staugaityte. Teises normu atgijimo isigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui problema. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis „Konstitucine jurisprudencija“, 2006, Nr. 2, p. 287–310)). Butent todel, kad nebuvo (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, nustatancio teiseju atlyginimu dyd˛ius, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime konstatavo, jog „kol istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos“, t. y. pataisyti teisini reguliavima, „asmenys, manantys, jog ju teises ar laisves Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyme (2000 m. rugpjucio 29 d. redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytu teiseju atlyginimo santykiu teisiniu reguliavimu yra pa˛eid˛iamos butent del to, kad istatymu leidejas nera ivykdes šios savo konstitucines pareigos, turi teise ir del tokiu pa˛eidimu kreiptis i teisma, o atitinkami teismai, pagal savo kompetencija nagrinejantys tokias bylas, pagal Konstitucija privalo, jeigu nustato, kad asmens teises ar laisves šiuo istatymu iš tikruju yra pa˛eistos del nurodytos prie˛asties, u˛tikrinti pa˛eistu teisiu ar laisviu teismine gynyba, taikydami ne tik istatyma (apibendrinta šios savokos prasme), bet ir inter alia bendruosius teises principus, taip pat aukštesnes galios teises aktus, pirmiausia aukšciausiaja teise – Konstitucija, joje itvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenu lygiateisiškumo, teisetu lukesciu apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas. Toks teiseju atlyginimu santykiu visuminio teisinio reguliavimo trukumu iveikimas ad hoc, teismams nagrinejant bylas, yra butina prielaida asmens, kuris kreipesi i teisma del savo pa˛eistu teisiu gynimo, teisiu ir laisviu apsaugai u˛tikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose tol, kol istatymu leidejas ivykdys savo konstitucine pareiga ir teiseju atlyginimu santykiu istatymini reguliavima pakoreguos taip, kad jis atitiktu Konstitucija, butu visiškai aiškus, darnus, idant nebutu galima nevienodai jo aiškinti ir nevienodai taikyti jo nuostatu, ir neskatintu inter alia teismines vald˛ios savivaldos instituciju savo aktais spresti tu klausimu, kurie pagal Konstitucija priklauso tik istatymu leidejo Seimo kompetencijai.“

4. Teismas nagrinejamoje administracineje byloje taikys Konstitucijoje nustatyta teisini reguliavima, jos principus: 1) savoka „teisejo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisejui iš valstybes biud˛eto; 2) teiseju atlyginimai turi buti nustatomi istatymu, ju dyd˛iai, kaip ir teisejams nustatytos materialines bei socialines garantijos, turi buti tokie, kad atitiktu teisejo konstitucini statusa, jo oruma ir atsakomybe; 3) tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teiseju atlyginimu negalima diferencijuoti (taip pat ir taikant teise) pagal tai, kada tam tikro dyd˛io teisejo atlyginimai buvo nustatyti, inter alia pagal tai, ar asmuo pradejo dirbti atitinkamo teismo teiseju iki nustatant tam tikro dyd˛io to teismo teisejo atlyginima, ar po to (vienodo teiseju teisinio statuso principas); 4) Konstitucija draud˛ia ma˛inti teiseju atlyginimus bei socialines garantijas; bet kokie meginimai ma˛inti teisejo atlyginima ar kitas socialines garantijas arba teismu finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kesinimasis i teiseju ir teismu nepriklausomuma; 5) teiseju atlyginimu ma˛inimas yra galimas tik tada, kai valstybeje susiklosto itin sunki ekonomine, finansine padetis; 6) ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik istatymu ir tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki; 7) atlyginimu ma˛inimas tokiu atveju galimas tik laikantis proporcingumo principo reikalavimu; 8) teisetu lukesciu principa, reiškianti, kad jeigu buvo mokamas nustatyto dyd˛io atlyginimas, tai tokia igyta teise turi buti ginama pagal Konstitucija.

5. Nustatant teiseju atlyginimu dydi, teismas pagal pareiškejos prašyma išaiškins, koks matematines išraiškos dydis, ar buves nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakyme Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakyme Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, turetu buti taikomas nagrinejamoje administracineje byloje.

5.1. Pats paskutinis galiojes iš minetu teisingumo ministro isakymu – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymas Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, kuriame priedai apylinkiu teismu teisejams buvo nustatyti laikinai – tik vieneriems metams (nuo 2000 m. sausio 3 d. iki 2000 m. gruod˛io 31 d.), nes tik tiek jie galejo buti nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ 4.3 punkta. Butent šis isakymas, kaip paskutinis galiojes iš minetu teisingumo ministro isakymu, ir turetu buti taikomas visiems apylinkiu teismu teisejams po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo – tokia išvada darytina, remiantis Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo prasme. Tokia išvada sustiprina ir tai, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakymu Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“ priedai apylinkiu teismu teisejams taip pat buvo nustatyti laikinai – tik vieneriems metams (nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 1999 m. gruod˛io 31 d.), nes tik tiek jie galejo buti nustatomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ 4.3 punkta, taciau šis teisingumo ministro isakymas galiojo iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymo Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“ isigaliojimo.

Dar daugiau, pa˛ymetina ir tai, jog teismas šioje administracineje byloje nespres Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymo Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“ atitikties Konstitucijai (nors tai, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartyje administracineje byloje Nr. 14-10/2002 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administraciniu teismu praktika“ Nr. 3, Vilnius, 2002, p. 26-29), teisminga šiam teismui), nes to jis negali padaryti del to, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimo Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“ 4.3 punkte itvirtintasis teisinis reguliavimas, jog priedai nustatomi iki kalendoriniu metu pabaigos, kurio pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymas Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, jokioje konstitucines justicijos byloje nebuvo pripa˛intas prieštaraujanciu Konstitucijai.

5.2. Šiame kontekste pa˛ymetina, jog nagrinejamoje administracineje byloje teismas neturi jokiu teisiniu salygu, prielaidu teigti, jog anksciau galiojes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1998 m. gruod˛io 24 d. isakymas Nr. 221 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“, kuris buvo laikino pobud˛io, kaip nors turejo ir galejo buti taikomas (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) visiems apylinkiu teismu teisejams po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo.

6. Atsi˛velgiant i aukšciau išdestytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, konstatuotina, jog po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) visiems apylinkiu teismu teisejams turejo buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas, kuriam apskaiciuoti taikytinas, inter alia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999 m. gruod˛io 23 d. isakymas Nr. 370 „Del priedu prie tarnybiniu atlyginimu“. Vadinasi, pareiškejos skunde suformuluoti argumentai, kad, esa, jai teisejo atlyginimas neteisetai buvo suma˛intas inter alia Isakymu Nr. 370, todel jai priteistinas neišmoketo atlyginimo skirtumas, yra visiškai nepagristi, o reikalavimai priteisti del teisejo atlyginimo suma˛inimo netekta darbo atlyginimo dali – 15 801,33 Lt (penkiolika tukstanciu aštuonis šimtus viena lita ir trisdešimt tris centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11)) netenkintini ir atmestini.

III

Del apylinkes teismo pirmininkes atlyginimo

1. Kaip jau mineta šio sprendimo konstatuojamojoje (motyvuojamojoje) dalyje (II dalis, 2.3 punktas), Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, jog „Seimas 2000 m. rugpjucio 29 d. prieme Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatyma, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai. Tai reiškia, kad isigaliojus šiam istatymui minetu 1993 m. vasario 3 d. priimtu istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus neteko galios. Atsi˛velgiant i tai, kad Istatyme teiseju atlyginimu santykiai reguliuojami kitaip nei Vyriausybes nutarimuose, Vyriausybes 1991 m. lapkricio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Del valstybines vald˛ios, valstybes valdymo ir teisesaugos organu vadovu bei kitu pareigunu laikinos bandomosios darbo apmokejimo tvarkos“, Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarimu Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ ir Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu Nr.1494 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarimo Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“ dalinio pakeitimo“ nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja.“

Konstitucinis Teismas tai pakartojo 2006 m. kovo 14 d. sprendime byloje Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01 bei 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime paaiškino ir tai, jog „nors Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostata, kad Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja (inter alia pati formuluote „teisinis reguliavimas nebegalioja“), nera preciziška, tai, kad isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, kuriuo buvo nustatyti teiseju atlyginimai, neteko galios Seimo 1993 m. vasario 23 d. priimtu istatymu „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos darbuotoju, valstybiniu arbitru bei Valstybes kontroles departamento darbuotoju tarnybiniu atlyginimu“ Vyriausybei nustatytas pavedimas nustatyti teiseju atlyginimus, negali kelti abejoniu, juolab kad pagal Konstitucija, paisant joje itvirtinto teisejo ir teismu nepriklausomumo, teiseju atlyginimai yra nustatytini istatymu. Mineta Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo nuostata yra aiškintina kaip reiškianti, kad, isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas daugiau negali buti taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po mineto istatymo isigaliojimo. Butent šiuo at˛vilgiu tuo metu, kai buvo priimamas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo pašalintas iš teises sistemos, taigi, nevisiškai preciziškai apibudinant, šiuo at˛vilgiu mineto Vyriausybes nutarimo galiojimas buvo pasibaiges, nors, formaliai ˛velgiant, tas Vyriausybes nutarimas nera pripa˛intas netekusiu galios ir šiandien.“

Apibendrinant šiame sprendime išdestytus argumentus konstatuotina, kad, isigaliojus Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimui (2001 m. liepos 18 d.), galiojanciam iki šiol, jokio ˛emesnes juridines galios negu Konstitucija teisinio reguliavimo, susijusio su apylinkes teismu pirmininku, apylinkes teismo pirmininku pavaduotoju atlyginimu dyd˛iu itvirtinimu, neliko (tokia teisine situacija buvo iki tol, kai 2008 m. lapkricio 15 d. isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas).

2. Nustatant apylinkes teismu pirmininku atlyginimu dydi, teismas išaiškins, koks matematines išraiškos dydis, nustatytas Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, Nr. 1494, kurie po Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo nera teise, nes, kaip mineta, negalioja, bet kuriais teismas vadovausis kaip techninemis taisyklemis tam, kad apgintu teisejos teisetus lukescius gauti nesuma˛inta atlyginima (remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo visiems minetiems teisejams turejo ir turi buti mokamas didesnis iki mineto istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas), turetu buti taikomas nagrinejamoje byloje.

2.1. Pats paskutinis galiojes iš minetu Vyriausybes nutarimu – Nutarimas Nr. 1494, kuriuo buvo iš dalies pakeistas Nutarimas Nr. 689 taip, kad Nutarimu Nr. 689 nustatyti tarnybiniai atlyginimai (koeficientai) suma˛inti (nustatyta, kad taikant koeficienta „1,75“ (vietoje buvusio koeficiento „2,5“) tarnybiniai atlyginimai apskaiciuojami nuo 2000 m. sausio 1 d.), šis nutarimas Vyriausybes buvo priimtas, atsi˛velgiant „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“. Taigi, šis nutarimas pagal Konstitucija, inter alia joje itvirtinta principa, jog ma˛inti atlyginimus teisejams galima tik laikinai – kol valstybes ekonomine ir finansine padetis yra itin sunki, buvo laikino pobud˛io; dar daugiau, kaip ne karta konstatavo Konstitucinis Teismas (2001 m. liepos 12 d. nutarimas, 2006 m. kovo 14 d. (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01), 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendimai), Nutarime Nr. 1494 nustatytas „teisinis reguliavimas nebegalioja“, kai isigaliojo Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymas. Kadangi Nutarime Nr. 1494 nustatytas teisinis reguliavimas nebegalioja, tai negalioja ir Vyriausybes teisine reikšme turintys argumentai del atsi˛velgimo „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“. Teismo pozicija sustiprina ir Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 8 d. sprendime suformuluotas išaiškinimas: „kad, isigaliojus Seimo 2000 m. rugpjucio 29 d. priimtam Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymui, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas daugiau negali buti taikomas jokiems santykiams, atsiradusiems po mineto istatymo isigaliojimo. Butent šiuo at˛vilgiu tuo metu, kai buvo priimamas Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas, Vyriausybes 1999 m. gruod˛io 28 d. nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas jau buvo pašalintas iš teises sistemos“. Taigi, Konstitucinis Teismas paaiškino, jog, priimdamas 2001 m. liepos 12 d. nutarima, jis nebeeme domen sudetingos ekonomines bei finansines bukles, nes tokie Vyriausybes turintys teisine reikšme argumentai del atsi˛velgimo „i sudetinga ekonomine bei finansine bukle“ nebegaliojo. Atsi˛velgiant i nurodytus argumentus darytina išvada, jog Nutarime Nr. 1494, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimo Nr. 1494 prasme), nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai nebegalejo buti taikomi nuo tada, kai Nutarimas Nr. 1494 neteko galios, nes nebuvo ir nebera jokio nei iš Konstitucijos, nei iš ˛emesnes juridines galios teisinio reguliavimo kylancio teisinio pagrindo juos taikyti.

Šiame kontekste paminetina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendime (byla Nr. 13/2000-14/2000-20/2000-21/2000-22/2000-25/2000-31/2000-35/2000-39/2000-8/01-31/01) konstatavo, jog Nutarimas Nr. 1494 nera pripa˛intas prieštaraujanciu Konstitucijai, todel jis turejo buti taikomas jo galiojimo metu. Toki pati po˛iuri, jog vien teises akto, itvirtinancio teiseju atlyginimus, formos neatitikimas Konstitucijai nera esminis jo taikymui, suformulavo ir Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2007 m. vasario 21 d. nutartyje (civiline byla Nr. 3K-P-187/2007).

2.2. Kitaip vertintinas Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimu Nr. 666, Nr. 689 prasme), nustatytu matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iu taikymo galimumas nagrinejamoje administracineje byloje Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkes at˛vilgiu. Remiantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu, inter alia konstituciniais teiseju nepriklausomumo, teisetu lukesciu ir vienodo teiseju teisinio statuso principais, po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo (2001 m. liepos 18 d.) teisejams, inter alia apylinkiu teismu pirmininkams, turejo buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas didesnis iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas. Butent todel Nutarimuose Nr. 666, Nr. 689, kaip techninese taisyklese (nagrinejamos administracines bylos kontekste tik taip galima interpretuoti Nutarimu Nr. 666, Nr. 689 prasme), nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai turejo buti taikytini apskaiciuojant apylinkiu teismu pirmininku, inter alia Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkes, atlyginimus.

2.3. Atsi˛velgiant i aukšciau išdestytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucijoje itvirtintu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog po Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimo isigaliojimo apylinkiu teismu pirmininkams, inter alia Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkei, turejo buti (iki 2008 m. lapkricio 15 d., kai isigaliojo Teiseju atlyginimu istatymas) mokamas iki Valstybes politiku, teiseju ir valstybes pareigunu darbo apmokejimo istatymo isigaliojimo ir taikymo gautas (arba moketas kitiems tos pacios teismu sistemos ir tos pacios grandies teismo teisejams) teisejo atlyginimas, kuriam apskaiciuoti taikytini Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 24 d. nutarime Nr. 666 „Del Lietuvos Respublikos teismu teiseju, prokuraturos sistemos ir Lietuvos Respublikos valstybes saugumo departamento pareigunu bei kitu darbuotoju darbo apmokejimo“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. bir˛elio 30 d. nutarime Nr. 689 „Del teisetvarkos, teisesaugos ir kontroles instituciju vadovaujanciuju pareigunu ir valdininku darbo apmokejimo“, kaip techninese taisyklese, nustatyti matematines išraiškos teiseju atlyginimu dyd˛iai.

3. Šiame sprendime mineta, kad pareiškeja – V. E. su ieškiniu (t. 1, b. l. 5–8) kreipesi i Vilniaus apygardos teisma dar 2007 m. (skundas teisme gautas 2007 m. rugsejo 24 d., pašte pateiktas 2007 m. rugsejo 22 d.), prašydama priteisti iš atsakoves – Lietuvos Respublikos Vyriausybes del teisejo ir teismo pirmininko atlyginimo suma˛inimo netekta u˛darbi – 114 021,37 Lt (viena šimta keturiolika tukstanciu dvidešimt viena lita ir trisdešimt septynis centus). Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškejos skunde suformuluoti argumentai, kad, esa, jai teisejo atlyginimas neteisetai buvo suma˛intas inter alia Isakymu Nr. 370, todel jai priteistinas neišmoketo atlyginimo skirtumas, yra visiškai nepagristi, o reikalavimai priteisti del teisejo atlyginimo suma˛inimo netekta darbo atlyginimo dali – 15 801,33 Lt (penkiolika tukstanciu aštuonis šimtus viena lita ir trisdešimt tris centus) (Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-34 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 9-11)) netenkintini ir atmestini. Todel nagrinejamoje administracineje byloje gali buti nagrinejama, ar galima tenkinti tik pareiškejos reikalavima priteisti teisejo atlyginimo skirtuma, susidariusi del neteiseto teisejo atlyginimo suma˛inimo Nutarimu Nr. 1494, kaip yra konstatuota šiame sprendime.

Kartu šiame kontekste pa˛ymetina, jog teismas nagrinejamoje administracineje byloje pareiškejos, ejusios Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo pirmininkes pareigas ilgiau negu trejus metus iki skundo padavimo dienos (2007 m. rugsejo 22 d.), at˛vilgiu taikys Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dali, nustatancia, jog bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo istatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesniu ieškinio senaties terminu, taip pat ir šio kodekso 298 straipsni, nustatanti, jog darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Be abejo, teisejo statusas nera tapatus darbuotojo, dirbancio pagal darbo sutarti, statusui, o teisejo atlyginimas, kaip teisejo nepriklausomumo socialine (materialine) garantija – darbuotojo darbo u˛mokesciui, taciau nagrinejamoje administracineje byloje Darbo kodekso normu, reglamentuojanciu terminus pareikšti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, taikyma šioje byloje pagrind˛ia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2005 m. gruod˛io 21 d. nutartyje, priimtoje administracineje byloje Nr. A1-638/2005, nurodyta, kad „Europos ˇmogaus Teisiu Teismo praktika suponuoja, kad gincai del darbo u˛mokescio, nors ir priklausancio moketi valstybes tarnautojui, iš esmes yra privatinio pobud˛io. Tokia išvada patvirtina ir nacionaliniu teismu praktika. Antai Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes teise (Konstitucijos 23 straipsnis)“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimas). Gincu del valstybes tarnautojui priklausancio darbo u˛mokescio specifiškumas suponuoja, kad tokiems gincams nagrineti gali buti taikomos kitos teises normos nei likusiems tarnybiniams gincams“. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi buti gincijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kuri turi buti pareiškiamas teisejo reikalavimas del negauto darbo u˛mokescio priteisimo, tokio termino nenumato ir teiseju atlyginimu mokejima reglamentuojantys teises aktai. Administraciniu bylu teisenos istatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, kad nesant istatymo, reglamentuojancio ginco santyki, teismas taiko istatyma, reglamentuojanti panašius santykius, o jei ir tokio istatymo nera, – vadovaujasi bendraisiais istatymu pradmenimis ir ju prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiuo atveju panašiausias savo esme istatymas, reglamentuojantis terminus pareikšti reikalavima del darbo u˛mokescio priteisimo, yra Darbo kodeksas, kurio normos ir taikomos nagrinejant ši ginca. Šiame kontekste pa˛ymetina, kad Darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas terminas negali buti atnaujinamas, nes jis yra imperatyvus.

Vadinasi, teismas nagrinejamoje administracineje byloje, atsi˛velgdamas i Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dali ir 298 straipsni, kuriame numatytas terminas teiseju at˛vilgiu taikytinas tik kaip naikinamasis senaties terminas, pareiškejai – V. E. galetu priteisti teisejo atlyginimo skirtuma nuo 2004 m. rugsejo 22 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d., t. y. pagal pateiktus pareiškejos dokumentus, del kuriu nera ginco (˛r. Ma˛eikiu rajono apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 7 d. pa˛yma Nr. I2-33 apie negauta darbo u˛mokesti (t. 1, b. l. 12-13)).

4. Teismas pa˛ymi, kad pareiškejai neišmoketa teisejo atlyginimo dalis su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imokomis), kurie turi buti išskaiciuoti sprendimo vykdymo eigoje, priteisiama iš Lietuvos Respublikos, del kurios valios nebuvo skiriama lešu teiseju atlyginimams.

5. Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, pareiškejos – V. E. reikalavimas del neišmoketos atlyginimo dalies priteisimo tenkinamas iš dalies ir V. E. iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, priteisiama neišmoketa teisejo atlyginimo dalis su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imokomis), kurie turi buti išskaiciuoti sprendimo vykdymo eigoje: u˛ 2004 m. lapkricio 15 – 21 d. d. ir nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d. – iš viso 85 703,83 Lt (aštuoniasdešimt penki tukstanciai septyni šimtai trys litai ir aštuoniasdešimt trys centai).

6. Šiame kontekste paminetina, kad patikslintu skundu (t. 2, b. l. 2-4) pareiškeja, be kita ko, praše priteisti netekta teisejo atlyginimo dali nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki 2008 m. lapkricio 15 d., taciau jokiu apskaiciavimu ir reikalaujamu sumu del šio prašymo nepateike. Atsi˛velgiant i tai konstatuotina, kad šis pareiškejos prašymas nera pagristas jokiais irodymais, todel negali buti patenkintas šioje administracineje byloje. Kartu pa˛ymetina, kad pareiškeja nepraranda reikalavimo teises i netekta teisejo atlyginimo dali nuo 2007 m. rugsejo 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. pagal Teisejams nesumoketos darbo u˛mokescio dalies gra˛inimo istatymo nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

1. Pareiškejos – V. E. skunda atsakovei – Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybes, treciajam suinteresuotam asmeniui – Ma˛eikiu rajono apylinkes teismui del pa˛eistu teisiu gynimo ir neišmoketo atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.

2. Priteisti pareiškejai – V. E. iš atsakoves – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybes, neišmoketa teisejo atlyginimo dali su mokesciais (gyventoju pajamu mokesciu ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo imokomis), kurie turi buti išskaiciuoti sprendimo vykdymo eigoje: u˛ 2004 m. lapkricio 15 – 21 d. d. ir nuo 2004 m. gruod˛io 15 d. iki 2007 m. rugsejo 1 d. – iš viso 85 703,83 Lt (aštuoniasdešimt penkis tukstancius septynis šimtus tris litus ir aštuoniasdešimt tris centus).

Kitoje dalyje skunda atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.