Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. S ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, kadangi atsakovas ten jau negyvena. Atsakovui R. S. procesiniai dokumentai buvo įteikti bei apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis, jų atstovus, liudytojus nustatė, jog šalys susituokė 1986-09-05 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Sutuoktiniai nuo 1999 metų neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas pažeidė LR CK 3.27 str., kuriame įtvirtinta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Atsakovas neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės, nes niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo prieš ją fizinį smurtą, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. Ž. paliudijo, kad atsakovas vedė asocialų gyvenimo būdą, žemindavo ieškovę, smurtaudavo prieš ieškovę.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais. Kaip matyti iš ieškovės ir liudytojos paaiškinimų, viso to nebuvo šioje šeimoje. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino šeimos materialine gerove ir išlaikymu, nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nors ir buvo darbingas, tačiau vengė dirbti, taip neprisidėdamas prie šeimos materialinės gerovės kūrimo. Jo elgesys neigiamai vertinamas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, kadangi jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, būdamas girtas prie ieškovės priekabiaudavo ir smurtaudavo, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.2d.).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jie dalintino turto neįgijo.

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė S. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 51 Lt bylinėjimosi išlaidų b.l. 36-37), kurios jai priteistinos iš atsakovo.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 9 p., 3 p., 94 str., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 139 Lt žyminio mokesčio bei 1080 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Taigi, iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1219 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti pilnai.

Santuoką, sudarytą 1986 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp I. R. S, a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo R. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. R. S, a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – S.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. R. S, a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 51 (penkiasdešimt vieną litą) Lt jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1219 (vieną tūkstantį du šimtus devyniolika litų) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.