- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- I2-1784-566/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06628-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų rasa“
- Atsakovas
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų rasa“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Druskininkų rasa“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. MĮPN-153 dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 500 Eur bauda (toliau – Nutarimas).
2. Pareiškėja nurodo, kad gazuotą natūralų mineralinį vandenį „ARAS“ Lietuvos Respublikos rinkai pateikė nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. Pareiškėjos nuomone, galimas Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo (toliau ir - Maisto įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas padarytas šiame laikotarpyje. Pareiškėja pažymi, kad Tarnyba nuo 2021 m. gegužės 3-4 dienos žinojo, kad pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos rinkai produktą - gazuotą natūralų mineralinį vandenį „ARAS“, kuriame nustatytas nitrito kiekis (0,2 mg/l) viršijo didžiausią leistiną kiekį (0,1 mg/l), ir padarė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. pažeidimas paaiškėjo 2021 m. gegužės 3-4 d. Šiuo metu galiojančioje Maisto įstatymo 12⁴ straipsnio redakcijoje nustatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju - per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
3. Pareiškėja pažymi, kad pažeidimo padarymo diena ir pažeidimo nustatymo diena nėra tapatūs reiškiniai ir akivaizdžiai skiriasi jų esmė. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą per kurį Bendrovė galėjo būti traukiama atsakomybėn už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėjos nuomone, Nutarimas yra nepagristas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
4. Atsakovė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad Tarnyba gavusi valstybinės kontrolės metu atrinktų mėginių Tyrimų protokolą, jog gazuoto natūralaus mineralinio vandens mėginyje nustatyti nitrito kiekiai neatitinka Higienos normos HN 28:2003 reikalavimų, buvo atliktas pareiškėjos patikrinimas ir surašytas sprendimas, kuriuo uždrausta tiekti rinkai nesaugius produktus. Atsakovė nurodo, kad sprendimo, kuriuo pritaikomos tam tikros rinkos ribojimo priemonės, tikslas yra nustačius maisto saugos reikalavimų neatitikimus, užtikrinti, kad maisto kokybės ir saugos reikalavimų neatitinkantis produktas nepatektų vartotojui.
5. Atsakovė pažymi, kad yra įtvirtintos dvi atskiros procedūros, susijusios su maisto sauga, kai vienu atveju Tarnyba gali taikyti rinkos ribojimo priemones, siekdama užkirsti kelią nesaugaus maisto patekimui į rinką, kitu atveju, nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimo aplinkybes, skirti nuobaudas. Sprendimo priėmimas yra tik viena iš sudedamųjų aplinkybių, vienas iš etapų pažeidimo identifikavimo procese, kurio metu vyksta tyrimas ir renkama informacija, siekiant išsiaiškinti Maisto įstatymo pažeidimą. Atsakovė pažymi, kad teisės aktų nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai, neatsietai viena nuo kitos. Tarnyba baudas gali skirti tik nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, t. y. tik tuo atveju, kai, pasibaigus Maisto įstatymo pažeidimo tyrimo procesui, yra aišku, jog buvo pažeistas Maisto įstatymas t. y. yra Maisto įstatymo pažeidimo sudėtis.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nurodo, kad Tarnyba 2021 m. rugpjūčio 13 d. protokole nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimo sudėtį, sprendė, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė pažeidimą, už kurį pagal Maisto įstatymo nuostatas gali būti skiriamos šiame įstatyme nustatytos sankcijos. Atsakovė pažymi, kad nuo Protokolo surašymo dienos pradedamas skaičiuoti Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytas nuobaudos skyrimo terminas. Tarnyba, 2023 m. gegužės 10 d. išnagrinėjusi Maisto įstatymo pažeidimo bylą dėl pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 13 d. surašyto Protokolo, nepraleido įstatyme įtvirtinto termino nuobaudai skirti.
7. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai nuobaudos skyrimo termino pradžią sieja su tyrimo protokolo gavimu, patikrinimo atliko data ir pan. Atsakovės nuomone, Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis Nutarimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. MĮPN-153 dėl UAB „Druskininkų rasa“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 500 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tarnybos Kauno departamentas (toliau - Kauno VMVT) 2021 m. balandžio 6 d. valstybinės kontrolės metu atrinko fasuoto natūralaus gazuoto mineralinio vandens „Aras“ mėginius (Maisto/pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno VMVT gavo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2021 m gegužės 3 d. tyrimų protokolą Nr. 1- 21/08277/1CH (toliau - Tyrimų protokolas), kuriame nurodyta, kad tirtame fasuoto natūralaus mineralinio vandens mėginyje nustatyti sulfatų kiekiai 225±25 mg/L bei nitrito kiekis 0,2±0,01 mg/L neatitinka gamintojo deklaruojamų (sulfatas - 128 mg/L) verčių bei Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-758 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 28:2003 „Natūralaus mineralinio vandens ir šaltinio vandens naudojimo ir pateikimo į rinką reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - Higienos normos HN 28:2003) (nitrito ribinė koncentracijos vertė 0,1 mg/l).
10. Kauno VMVT 2021 m. gegužės 4 d. atliko pareiškėjos neplaninį nuotolinį patikrinimą, kurio metu surašė Negyvūninio maisto gamybos subjekto patikrinimo aktą Nr. 33NPGĮ-67 (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad viso buvo pagaminta 3228 vnt. po 1 l natūralaus mineralinio vandens „Aras“, geriausias iki 16-03-2022, į rinką pateikta 1184 vnt., likutis sandėlyje 2044 vnt. Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus faktus ir kitą turimą informaciją Kauno VMVT 2021 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-103 „Dėl produkto tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau ir - Sprendimas ), kuriuo uždraudė tiekti rinkai nesaugų produktą - fasuotą gazuotą natūralų mineralinį vandenį „Aras“, gamintojas UAB „Druskininkų rasa“, geriausias iki 16-03-2022, pagaminimo kiekis 3228 vnt. po 1 l, likutis sandėlyje 2044 vnt. po 1 l, produktas išplatintas Lietuvos rinkoje (toliau - Nesaugus produktas). Sprendimu pareiškėja įpareigota Nesaugų produktą susigrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.
11. Įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis ir Maisto įstatymo pažeidimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tyrimas užbaigtas Kauno VMVT surašius 2021 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 33MĮPP-119 (toliau - Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau - Reglamentas (EB) 178/2002) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) ir b) punktų, Higienos normų HN 28:20034 priedo 15 punkto, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1) ir 2) punktų reikalavimų, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.
12. 2023 m. balandžio 20 d. „Pranešimu apie bylos nagrinėjimą“ Nr. B6-(1.9.)- 1080 pareiškėja buvo informuota, kad 2023 m. gegužės 10 d., 14.20 val., rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla pagal Protokolą dėl pareiškėjos galimai padaryto Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimo.
13. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a) punkto, Higienos normos HN 28:2003 4 priedo 15 punkto reikalavimų, pateikė rinkai Nesaugų produktą (viso pagaminta 3228 vnt., sunaikinta 2494 vnt., pagal 2021 m. liepos 2 d. sunaikinimo akte pateiktą informaciją 199 vnt. vienas prekybos tinklas sunaikino pats), kuriame pagal Tyrimų protokolą nustatytas nitrito kiekis (0,2±0,01 mg/l ) viršija ribinę koncentracijos vertę (0,1 mg/l), ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, bei 2023 m. gegužės 10 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. MĮPN-153, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 500 Eur bauda. Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu pateikė skundą teismui.
14. Maisto įstatymo 12² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3000 iki 14 000 eurų bauda.
15. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015).
16. Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1565-13; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-964-14). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018, konstatavo, kad nors ši teismo praktika yra susijusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimu, Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas savo esme yra panašus į Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą reguliavimą ir dėl to minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika galima vadovautis.
18. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolų surašymo tvarką nustato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 patvirtintas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašas, (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. B1-6 redakcija; toliau – Aprašas).
19. Pagal Aprašo 9 punktą, protokolas turi būti surašomas ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo Sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo priėmimo. Jei atsiranda aplinkybių, dėl kurių protokolas negali būti surašomas per nustatytą terminą, protokolo surašymo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Protokolas pareiškėjai surašytas nepažiedžiant Aprašo 9 punkto nuostatų.
20. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad priėmus Sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo, kurio forma nustatyta Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede, pareigūnas atlieka galimo Maisto įstatymo pažeidimo tyrimą ir, nustatęs Maisto įstatymo pažeidimą, už pažeidimą atsakingus asmenis ir visas su pažeidimo tinkamu įvertinimu (kvalifikavimu) susijusias aplinkybes, surašo protokolą. Protokolas surašomas ir tais atvejais, kai nesaugaus produkto jau nėra (jis suvartotas/sunaudotas ar kt.), tačiau visos Maisto įstatymo pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas Maisto įstatymo pažeidimas, t. y. nustatyta, kad rinkai buvo tiekiamas nesaugus produktas, nustatytas asmuo, atsakingas už nesaugaus produkto tiekimą rinkai, nustatytos kitos atsakomybei pagal Maisto įstatymą taikyti būtinos aplinkybės. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad Maisto įstatymo pažeidimo tyrimas pradedamas priėmus Sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo ir baigiamas protokolo surašymu.
21. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno VMVT Sprendimą priėmė 2021 m. gegužės 4 d., Protokolas pareiškėjai surašytas 2021 m. rugpjūčio 13 d. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną, t. y. Protokolo surašymo dieną 2021 m. rugpjūčio 13 d., o Nutarimą Tarnyba priėmė 2023 m. gegužės 10 d., nepasibaigus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam 2 metų terminui. Todėl, pareiškėjos skundo argumentas, kad Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą atmestinas.
22. Teismo vertinimu Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Pareiškėjai paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui. Tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti skundžiamą Nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
23. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlandsjudgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.
24. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų rasa“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.