Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ir jos atstovė advokatė Galina Morozova teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant nepateikta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė A. Š. teismo posėdyje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko D. D. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nes vaikas gyvena kartu su ja. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepaisant savo materialinės padėties turi pareigą teikti išlaikymą šalių sūnui D. D..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. D.. VĮ „Regitra“ duomenimis šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto ir įmonių nėra. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2015-05-29 nutartimi šalims buvo nustatytas terminas susitaikyti, tačiau 2015-08-03 gautas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes susitaikyti nepavyko, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad jau beveik 5 metai, kai šalys, nors ir faktiškai gyvena viename bute, bet nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė prašo pripažinti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vengia dirbti, būdamas neblaivus įžeidinėja ieškovę, smurtauja. Už smurtą šeimoje atsakovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-18 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2015-01-13 apie 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia smogė riešakauliu vieną kartą sutuoktinei D. D. į kairį skruostą, taip padarydamas nukentėjusiajai veido kairės pusės sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis 2015-08-08, apie 00:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smogė kumščiu vieną kartą sutuoktinei D. D. į dešinę akį, po to sugriebęs suspaudė dešinę ranką bei stūmė ją, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, dešinio žasto išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pat metu sūnui D. D., mėginusiam apginti motiną, vieną kartą smogė delnu į dešinį apatinį žandikaulį ir tokiu būdu padarė jam poodinę kraujosruvą smakro dešinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Abu teismo baudžiamieji įsakymai įsiteisėję. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys faktiškai nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, į tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, taip pat patvirtina, atsakovo žiaurų elgesį su ieškove ir jų nepilnamečiu sūnumi, bei į tai, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kuriais būtų galima nuginčyti įstatyme įtvirtintą prezumpciją, teismas pripažįsta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „D.“, atsakovui – jo pavardė – „D.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ir savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai juo rūpinasi ir auklėja. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui sūnui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnamečio D. D. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui D. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės pareikštais reikalavimais sutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto, įmonių bei registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas 271,17 Eur dydžio darbo užmokestis, atskaičius privalomuosius mokesčius. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad už papildomą arba naktinį darbą kartais mokami priedai. Duomenų apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, kitas pajamas ar išmokas, byloje nėra. Aplinkybių apie tai, kad vaiko poreikiai ypatingi (pvz. dėl sveikatos būklės ir kt.), ir todėl jo išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių atsakovas negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų dydis, kuris užtikrintų jo ir jo vaiko, kuriam turi pareigą teikti išlaikymą, poreikius. Be to, tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas, nesudaro pagrindo išlaikymo naštą perkelti ieškovei, kuri ir šiaip yra prisiėmusi didesnę išlaikymo naštą, nes vaikas su ja kartu gyvena. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, į tai, kad duomenų apie atsakovo turimas sveikatos problemas, dėl kurių jie negalėtų dirbti, nėra, į šalių turtinę padėtį, bei į vaiko poreikius, amžių, sveikatos būklę, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai). Pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ pažymą šalys registruotų transporto priemonių neturi.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys dalintino turto bei įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės ieškinys tenkintinas, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio sūnaus D. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nepilnamečiui sūnui D. D. iš atsakovo priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2015-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-10-20 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 190,06 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 71 Eur ((41 Eur + (150 Eur x 12 x 3 proc.)) x 75 proc.) žyminio mokesčio ir 190,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 261,06 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 268, 270, 279, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. D. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. D. palikti santuokinę pavardę – D., atsakovui R. D. palikti jo pavardę – D..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nepilnamečio D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama ieškove D. D..

Priteisti iš atsakovo R. D. nepilnamečio D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2015-03-12 iki vaiko pilnametystės.

Paskirti ieškovę D. D. lėšų, skirtų sūnaus D. D. išlaikymui, tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-24 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2015-03-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo R. D. 261,06 Eur į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.