Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-258/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Finiens“ ir Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarei A. P. dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, notarinio liudijimo pripažinimo negaliojančiu, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Construction ACE“, Bulgarijos Respublikoje registruota įmonė „Vanta2“ EOOD, Vilniaus miesto 20-ojo notarų biuro notarė J. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.4. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę 1, nes ieškovė reikalavimo teisę perleido trečiajam asmeniui 3. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad ieškovė iš trečiojo asmens 3 už butą yra gavusi sutartą sumą, kaip atlygį už reikalavimo perleidimą, ir byloje nėra duomenų, kad ieškovė gautus pinigus grąžino trečiajam asmeniui 3.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, pranešimo apie atsiskaitymą ir notarinio liudijimo pripažinimo negaliojančiais, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 1 2010 m. spalio 18 d. sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė 1 iš ieškovės nusipirko butą už 400 000 Lt (115 848 Eur). Pagal sutarties 2.1. papunktį atsakovė 1 įsipareigojo sutartą sumą sumokėti ieškovei iki 2011 m. liepos 13 d., pagal sutarties 2.2. papunktį atsakovei 1 įvykdžius 2.1. papunkčio sąlygas, ieškovė, atstovaujama pardavėjo direktoriaus O. R., įsipareigojo per 5 (penkias) dienas nuo pinigų gavimo dienos išduoti raštą, patvirtinantį, kad yra tinkamai atsiskaityta pagal šią sutartį. Galutinis atsiskaitymas pagal šią sutartį patvirtinimas notaro išduotu liudijimu pagal pardavėjo (ieškovės), atstovaujamos direktoriaus O. R., raštą (el. b. t. 1, b. l. 6–11). Taip pat pagal sutarties 4.1 papunkčio sąlygas, pirkėjas iki galutinio atsiskaitymo pagal šią sutartį dienos įsipareigojo be išankstinio rašytinio pardavėjo sutikimo įsigyto turto neparduoti, nepadovanoti, kitaip neperleisti trečiajam asmeniui, neįkeisti bei kitaip neapriboti savo teisių į įsigytą turtą, galutinai atsiskaičius – išvardyti apribojimai netenka galios.

22. 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovė, atsakovė 1 ir trečiasis asmuo 3 sudarė trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, atstovaujama direktoriaus N. L., perleido trečiajam asmeniui 1 400 000 Lt (115 848 Eur) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę (el. b. t. 1, b. l. 16). Pagal sutarties 3 punktą, ieškovė (kreditorius) iki šios sutarties pasirašymo iš naujojo kreditoriaus gavo 400 000 Lt. Taip pat pagal reikalavimo perleidimo sutarties 7 punktą atsakovei 1 iki 2018 m. gruodžio 31 d. nepadengus viso ar dalies įsiskolinimo trečiajam asmeniui 1, reikalavimo perleidimo sutartis netenka galios ir perleistas reikalavimas grįžta ieškovei.

23. Ieškovė, atstovaujama to paties direktoriaus N. L., 2012 m. lapkričio 22 d. pranešimu informavo atsakovę 2, kad atsakovė 1 yra visiškai atskaičiusi pagal 2010 m. spalio 18 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį (el. b. t. 1, b. l. 39).

24. Atsakovė 2, 2012 m. lapkričio 23 d. liudijimu Nr. 6467-7, paliudijo, kad atsakovė 1 įvykdė 2010 m. spalio 18 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas ir visiškai atsiskaitė su ieškove (el. b. t. 1, b. l. 149).

25. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) duomenys apie ginčo turto apribojimus – sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui – galiojo nuo 2010 m. spalio 21 d. iki 2012 m. lapkričio 26 d, duomenys apie 2010 m spalio 18 d. sudarytus pirkimo – pardavimo sutartį ir turto priėmimo – perdavimo aktą – nuo 2010 m. spalio 21 d.

26. Atsakovė 1 2013 m. sausio 7 d. sudarė turto hipotekos sutartį, pagal kurią įkeitė butą už trečiojo asmens 2 prievolę pagal paskolos sutartį hipotekos kreditorei kredito unijai, kuri pagal 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį perleido trečiajam asmeniui 1 (el. b. t. 2, b. l. 7-15). NTR hipotekos sutartis įregistruota nuo 2013 m. sausio 8 d.

27. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 ieškovei buvo iškelta bankroto byla, bendrovės bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Ius Positivum“ (el. b. t. 1, b. l. 18-24). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1856-345/2016 ieškovė buvo pripažinta bankrutavusia.

28. Trečiasis asmuo 4 2019 m. rugpjūčio 2 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-19-174-11262, kuriuo atsakovei 1 priklausantis ir trečiojo asmens 1 naudai įkeistas butas už 94 000 Eur antrosiose pakartotinėse varžytynėse Nr. 163805 buvo parduotas trečiajam asmeniui 5 (el. b. t. 2, b. l. 61).

29. Trečiasis asmuo 3 2019 m. sausio 7 d. pranešimu informavo ieškovę, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį trečiasis asmuo 3 nėra gavęs lėšų iš atsakovės 1 pagal 2012 m. lapkričio 16 d. trišalę reikalavimo perleidimo sutartį (el. b. t. 1, b. l. 17).

30. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2019 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2010 m. spalio 18 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo (kainos nesumokėjimo), teigdama, jog ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra duomenų, kad atsakovė 1 nustatyta tvarka ir terminais būtų sumokėjusi ginčo buto pirkimo kainą (115 848 Eur) ieškovei, o patvirtinimas buvo išduotas suklydus. Atsakovės 1 vertinimu, sutarties įvykdymą patvirtino atsakovės 2 (notarės) išduotas liudijimas, kuris buvo išduotas įvertinus tai, kad pati ieškovė patvirtino, jog atsakovė 1 įvykdė ginčo sutartį. Ieškovės vertinimu, atsakovė 2, 2012 m. lapkričio 23 d. išduodama liudijimą, nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų duomenis (įrodymus), jog ji sutartį įvykdė. Atsakovė 2 teigimu, ji 2012 m. lapkričio 23 d. liudijimą išdavė teisėtai, įvertinusi visus duomenis ir vadovaudamasi NĮ.

Dėl atsakovės 2 išduoto liudijimo pripažinimo negaliojančiu

31. Byloje nagrinėjamas iš esmės ginčas dėl ieškovės ir atsakovės 1 sudarytos nekilnojamojo turto (buto) pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo esminio sutarties pažeidimo pagrindu – nesumokėjus pagal sutarties sąlygas turto kainos, kai pats pardavėjas pateikė notarui patvirtinimą apie atsiskaitymą ir notarui paliudijus tokį faktą, turtas buvo įkeistas už trečiojo asmens prievolės ir priverstinio vykdymo tvarka realizuotas.

32. CK 6.344 straipsnyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daikto kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Šalių sudarytai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai įstatymas nustato privalomą notarinę formą, tokia sutartis registruojama viešajame registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokius reikalavimus atitinkančiai pirkimo – pardavimo sutarčiai CK 6.344 straipsnio 4 dalyje nustatoma atitinkama atsiskaitymo tvarka – pirkėjas daikto kainą sutarties pasirašymo metu turi sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre. Laikantis šios įstatymo nuostatos galima išvengti sutarties šalių ginčų dėl to, ar nekilnojamojo daikto kaina buvo sumokėta, ar ne. Tačiau CK 6.344 straipsnio 4 dalies nuostata yra dispozityvi (išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką), todėl šalys nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje gali numatyti kitokią atsiskaitymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2009).

33. Ieškovei iškėlus bankroto bylą paskirtasis nemokumo administratorius nustatė, kad įmonė nėra gavusi lėšų pagal ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad pirkėja (atsakovė 1) neįvykdė savo pareigos atsiskaityti pagal sutartį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kelis kartus ieškovės tikslintus ieškinio reikalavimus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtino fakto, jog 2012 m. lapkričio 22 d. pranešimas atsakovei 2, pagal kurį ieškovė patvirtino, kad atsakovė 1 pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, buvo surašytas dėl suklydimo ir padarė išvadą, kad atsakovė 1 tinkamai įvykdė ginčo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi aplinkybėmis ir įrodymais, kurie, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, jog su ieškove buvo atsiskaityta, su kuo ieškovė nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teikiami argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

34. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

35. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 21 punkte, ginčo sutarties 2.1. papunkčiu šalys susitarė, kad visą kainą pirkėjas (atsakovė 2) įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovei) iki 2011 m. liepos 13 d., t. y. sutartimi šalys nustatė ir atsiskaitymo patvirtinimo tvarką. Sutarties 2.2. papunkčiu pardavėjas (ieškovė), pirkėjui (atsakovei 1) sutartyje nustatyta tvarka sumokėjus visą kainą įsipareigojo per 5 (penkias) darbo dienas išduoti raštą, patvirtinantį, kad yra tinkamai atsiskaityta pagal ginčo sutartį. Šalys taip pat susitarė, kad pardavėjui neįvykdžius šiame punkte nurodytos prievolės per nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę pateikti šią sutartį patvirtinusiam notarų biurui mokėjimo pavedimus (nurodymus) ir kitus dokumentus, patvirtinančius pagal šios sutarties 2.1. papunktį mokėtinos sumos sumokėjimo faktą, kurių pagrindu notaras išduos liudijimą, patvirtinantį, kad pirkėjas atsiskaitė su pardavėju pagal šią sutartį.

36. Praėjus beveik dvejiems metams po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, 2012 m. lapkričio 16 d. ieškovė perleido trečiajam asmeniui 3 (400 000 Lt (115 848 Eur)) reikalavimo teisę į atsakovę 1. 2012 m. lapkričio 22 d. ieškovė pateikė atsakovei 2 pranešimą, kad atsakovė 1 yra visiškai atskaičiusi pagal 2010 m. spalio 18 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį. Šiuos veiksmus – sudarė trišalę reikalavimo perleidimo sutartį ir pateikė pranešimą notarui – atliko tas pats ieškovės atstovas direktorius N. L. (direktoriaus įgalinimai nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2013 m. gruodžio 3 d.). Kitą dieną, t. y. 2012 m. lapkričio 23 d., atsakovė 2 išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad atsakovė 1 su ieškove pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį yra visiškai atsiskaičiusi. Taigi, visiškas atsiskaitymas su ieškove buvo patvirtintas sutarties 2.2. papunktyje nustatyta tvarka, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, kokiu būdu su ieškove buvo atsiskaityta. Priešingai, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė patvirtinimą / pranešimą apie atsiskaitymą notarui pateikė perleidusi kitam asmeniui reikalavimo teisę tik į atsiskaitymą. Akivaizdu, kad atlygintinis atsiskaitymo teisės perleidimas buvo žinomas ir turto pirkėjui, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tokie veiksmai buvo susiję ne tik su notarinės sutarties vykdymu, bet ir galimybe disponuoti turtu. Tai rodo tolesni vienas po kito sekę šalių veiksmai, ne tik panaikinant registruotus viešame registre turtui taikytus apribojimus, bet ir sudarant hipotekos sandorį, todėl tokia veiksmų schema, rodo, kad nebuvo jokio pagrindo ieškovei suklysti pateikiant notarui pranešimą apie atsiskaitymą.

37. Įstatymas numato, kad kreditorius, priimdamas įvykdymą, privalo atlikti veiksmą – duoti skolininkui pakvitavimą apie prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, šalys buvo susitarusios, jog atsiskaitymo prievolės įvykdymą tvirtins notaras liudijimo forma (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Nesutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos, vertindamas atsakovės 2 išduotą liudijimą, pažeidė procesines ar materialines teises normas. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, nes ieškovė suklydo pateikusi atsakovei 2 patvirtinimą apie buto pirkimo pardavimo sutarties įvykdymą, neteikia pagrindo jo nevertinti kaip galiojančio sandorio ar teismui pripažinti jį negaliojančiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų pagrindu nepaneigta, jog prievolė ieškovei gali būti laikoma pasibaigusi ir tada, kai kreditorius atlygintinai perleido savo piniginio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog 2012 m. lapkričio 16 d. trišalės reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3 punkte aiškiai nurodyta, kad kreditorius iki šios sutarties pasirašymo, iš naujojo kreditoriaus gavo faktiškai atsiskaitymo sumą, ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina faktą, kad ieškovei piniginio reikalavimo teisė į pirkėją buvo pasibaigusi, todėl kad ir formalaus turinio pranešimas notarui apie atsiskaitymą negali būti vertinamas kaip sudarytas dėl suklydimo, nes jokio esminio suklydimo pagrindo byloje nebuvo įrodinėjama ir nustatyta (CPK 185 straipsnis).

38. Pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovė susitarė su atsakove 1, kad atsakovės 1 prievolė sumokėti pagal ginčo sutartį atidedama iki 2011 m. liepos 13 d., pagal 2012 m. lapkričio 16 d. trišalę reikalavimo perleidimo sutartį, šalys susitarė, kad atsakovės 1 prievolė sumokėti už ginčo butą atidedama iki 2018 m. gruodžio 31 d., mokant 6 proc. dydžio metines palūkanas. Taigi, tiek ieškovė, tiek jos reikalavimo teisę perėmęs trečiasis asmuo 3, neturėjo teisės iš atsakovės 1 reikalauti prievolės įvykdymo anksčiau, nei šią pareigą įvykdyti turėjo atsakovė 1. Iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad bankroto bylos iškėlimas ieškovei buvo inicijuotas 2013 m. vasario 18 d., bankroto byla buvo iškelta 2013 m. vasario 13 d. nutartimi. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš bylos duomenų taip pat galima spręsti, jog nė vienai iš sutarties šalių terminas ir nebuvo esminė jos sąlyga ir griežtas prievolės sąlygų laikymasis neturėjo esminės reikšmės, nes ieškovė nesinaudojo teise nutraukti sutartį dėl iš anksto numatomo jos neįvykdymo (CK 6.219 straipsnis) ir nereikalavo patvirtinimo apie tinkamą ginčo sutarties įvykdymą (CK 6.220 straipsnis).

39. Dėl aptartų įrodymų visumos ir nurodyto teisinio reglamentavimo konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės 2 išduoto liudijimo teisėtumo, yra pagrįstos tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes bei įverstinus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 straipsnis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovai ir trečiasis asmuo 1, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad išsprendus bankrutavusio bylos dalyvio pareikštus reikalavimus, jie yra netenkinami, ir teismo procesinio sprendimo pagrindu atsiranda jam prievolė atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, jos turi būti atlyginamos iš bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Priešingu atveju bankrutavusi įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus arba nepagrįstai nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m, vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-330/2015).

44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,60 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 766,18 Eur (1 358,60 Eur x 1,3).

46. Atsakovė 2 pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, įrodančius, kad ji patyrė 605,40 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, jos yra priteisiamos atsakovei 2 iš ieškovės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

47. Trečiasis asmuo 1 2021 m. sausio 18 d. pateikė prašymą priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateiktos advokatų profesinės bendrijos „Šenavičius ir partneriai Response“ 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos – faktūros serija AAA Nr. 0353 matyti, kad trečiajam asmeniui 1 buvo suteikta teisinių paslaugų už 7 744 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti aplinkybei, jog trečiojo asmens 1 sumokėta suma yra būtent už šioje byloje jam suteiktas paslaugas ir konkrečiai – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (nei pažymoje nei PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodyta už kokioje byloje ir kokius atliktus konkrečius darbus buvo apskaičiuota prašoma priteisti suma). Dėl šios priežasties tokios išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarei A. P. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ (juridinio asmens kodas 125327217) bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 605,40 Eur (šešis šimtus penkis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.