Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui J. G., jo atstovei atstovei advokatei Eglei Gecevičei, atsakovui D. P., atsakovo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus atstovei Sigitai Brasienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sfera“ atstovui Tomui Tamašauskui, trečiajam asmeniui S. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams D. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriui ir uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sfera“ dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų panaikinimo ir žemės sklypų ribos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. G. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Matavimų sfera“ 2012 m. spalio 24 d. sudarytą (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2012 m. UAB „Matavimų sfera“; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus UAB „Matavimų sfera“ atliktais kadastriniais matavimais; nustatyti (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklypų ribą pagal individualią veiklą vykdančio S. T. 2014 m. vasario 3 d. projektavimo dokumentą. Nurodė, kad 0,1656 ha žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ieškovo senelė M. G. įsigijo nuosavybėn pagal 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu su priklausiniais ieškovas įgijo nuosavybėn pagal 2013 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. G. įpėdinio. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių hidroprojektas“ 2002 m. gruodžio 24 d. parengtame Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane 0,1656 ha žemės sklypas suprojektuotas stačiakampio formos, šis planas buvo suderintas su Akmenės rajono žemėtvarkos skyriumi, plane nurodytos sklypo ribos 2003 m. birželio 27 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2014 m. pradžioje ieškovas užsakė parengti žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą individualią veiklą vykdančiam S. T., kuris atlikdamas ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad geodeziškai pamatuoto gretimo (duomenys neskelbtini) sklypo, riba kerta matuojamo (duomenys neskelbtini) sklypo įregistruotą ūkinį pastatą nuo 0,27 m iki 0,70 m atstumu; taip pat nurodė, kad žvelgiant į natūroje nusistovėjusias senas ribas, žemės sklypo abrisą ir namų inventorizacijos statinių išdėstymo planą, riba turėtų būti nustatyta pagal esamą pastatytą kaimyno tvorą, paliekant 1 m pločio tarpą tarp ūkinio pastato ir tvoros. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyrius 2014 m. vasario 25 d. Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų nurodė atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas matuoti pagal jau paženklintas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, nes pastarojo sklypo matavimuose dalyvavo Z. G., D. G. ir A. G., kurie su žemės sklypo ribomis sutiko ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Tačiau ieškovo nuomone, G. UAB „Matavimų sfera“ 2012 m. spalio 24 d. sudarytame (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ir nepareiškė prieštaravimų dėl naujų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų tik todėl, kad šio akto devintame punkte buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems (ne šio sklypo) savininkams, nors faktiškai, pagal naujai nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, šiame sklype atsidūrė dalis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui priklausančio ūkinio pastato. Kaip nurodoma UAB „Matavimų sfera“ 2012 m. lapkričio 6 d. aiškinamajame rašte, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo maksimali leistina ploto paklaida atlikus kadastrinius matavimus galėtų būti 0,0194 ha, o faktiškai sklypas yra didesnis 0,0027 ha. Perkėlus kadastriniais matavimais nustatytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pietrytinę ribą iki faktinės sklypų ribos, atvaizduotos 2014 m. vasario 3 d. Suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinyje (M 1:500), atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų tik 41 kv. m., todėl tokiu būdu nustačius sklypų ribą būtų apgintos pažeistos ieškovo teisės, o atsakovų nuosavybės teisės turinys ir apimtis nepakistų, nes jų žemės sklypas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, po ribos nustatymo išliktų tokio ploto, kokio jį nusipirko iš valstybės.

Teismo posėdyje ieškovas J. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad sklypą su pastatais jam padovanojo tėvai 2013 m. lapkričio mėnesį, o S. T. atlikti matavimus paprašė 2014 m. pradžioje. Sklypo ribos buvo nusistovėjusios nuo seno, o kai atlikinėjo savo sklypo matavimus, paaiškėjo, kad atsakovo sklypas kerta jo sklype esantį pastatą. Jau sudarant dovanojimo sutartį mama D. G. buvo pasakiusi, kad sklypo riba yra neaiški, sklypo riba buvo pažymėta mediniais kuoliukais, tvoros nebebuvo. Patvirtino, kad malkinės viršus buvo pasviręs į D. P. sklypą, šiuo metu malkinės nebėra, ji nugriuvo. Nurodė, kad S. T. buvo paprašyta pamatuoti sklypą pagal turimus preliminarius matavimus, koks būtų ieškovo sklypo plotas pamatavus pagal jau esamas ribas, nematavo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Eglė Gecevičė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, teismui nusprendus, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, šį terminą atnaujinti. Nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ydingas tuo, kad jame nenurodyta, jog sklypo riba kerta gretimame sklype esančius pastatus, todėl jį pasirašę asmenys buvo suklaidinti. Patvirtino, kad ieškovo mama D. G. dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, pasirašė matavimų aktą, tačiau jai nebuvo parodytos matavimų ribos. Dėl matavimų 2013 m. pabaigoje atlikimo į S. T. kreipėsi tuometinis sklypo savininkas Z. G., matavimai atlikti 2014 m. pradžioje. Atlikus matavimus paaiškėjo, kad sklypo ribos pasikeitusios, neaiškios. D. P. pakeista sklypo riba kirto ieškovo sklype buvusią malkinę, kuri šiuo metu nugriuvusi, tačiau planuojama ją atstatyti, todėl akivaizdu, kad atlikti matavimai yra neteisingi, pažeidžiantys ieškovo teises. Dėl pasikeitusių sklypo ribų ieškovas paribiu nebegali patekti į savo sklypo gilumą, tinkamai naudotis savo nuosavybe ir taip yra pažeidžiamos ieškovo teisės.

Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atliekant matavimus dalyvavo ieškovo mama D. G., kuri su sklypo ribomis sutiko. Nurodė, kad ties sklypo riba buvo ieškovo malkinė, kuri dėl pasvyrimo buvo išsikišusi į jo sklypą, tačiau D. G. neprieštaravo dėl tokios sklypo ribos. Minėta malkinė šiuo metu jau nugriuvusi. Pažymėjo, kad buvo įsigijęs 0,1500 ha žemės sklypą, o po matavimų jo sklypas sumažėjo ir yra įregistruotas 0,1475 ha ploto sklypas. Ieškovas jokių prieštaravimų dėl žemės sklypo ribų niekada nereiškė, visas pretenzijas reiškia ieškovo mama D. G.. Tarp ieškovo ir savo sklypo maždaug 2010 m. buvo pasistatęs tvorą, tačiau ją buvo perkėlęs arčiau į savo sklypą, nes kaimynė buvo prašiusi palikti praėjimą pro malkinę į sodą, o atlikus matavimus tvorą nuėmė, matininkai įkalė riboženklius, pagal kuriuos vėliau buvo įregistruota sklypo riba.

Teismo posėdyje atsakovo D. P. atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad J. G. yra netinkamas ieškovas, nes 2012 m. atliekant atsakovo sklypo matavimus nebuvo gretimo sklypo savininkas, todėl neturi reikalavimo teisės. Taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmesti.

Atsiliepime į ieškinį Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Akmenės skyrius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Akmenės skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Akmenės rajono Eglesių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, priede 7 punktu pažymėtoje eilutėje D. P. pardavimui suformuotas 0,15 ha kitos paskirties žemės sklypas. D. P. 2013 m. kovo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš valstybės 0,1475 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas UAB „Matavimų sfera“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2012 m. Akmenės skyriuje buvo gautas UAB „Matavimų sfera“ prašymas patikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Akmenės skyrius patikrino minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir surašė 2012 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 26KAM-101677, kuriame nurodyta, jog sklypo riba nesuderinta su kaimyninio sklypo savininkais. UAB „Matavimų sfera“ pateikta byla nebuvo suderinta nurodant, kad turi būti suderinta su gretimo sklypo savininku ar teisėtu naudotoju. 2012 m. gruodžio 6 d. Akmenės skyriuje buvo gautas prašymas pakartotinai patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje jau buvo ištaisyti nustatyti trūkumai, t. y. sklypo riba pasirašytinai suderinta su gretimo sklypo savininkės paveldėtojais – A. G. ir Z. G., todėl žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta VĮ Registrų centrui registruoti ir žemės sklypas su nustatytomis ribomis buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Išnagrinėjus visą Akmenės skyriuje turimą dokumentaciją, Registrų centro duomenų bazėje esančius duomenis, UAB „Matavimų sfera“ pateiktus kadastrinius matavimus, Akmenės skyrius neturėjo pagrindo manyti, kad sklypo riba kirto statinį. Tai pasirodė tik matininko S. T. pateiktame 2014 m. vasario 3 d. situacijos brėžinyje (M 1:500), kuris nėra nei patvirtintas, nei suderintas su institucijomis. 2015 m. vasario 10 d. matininkas S. T. pateikė Akmenės skyriui prašymą patikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. Akmenės skyrius 2015 m. vasario 18 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktu nustatė, kad pareiškėjo sklypo riba kerta D. P. kadastriniais matavimais pamatuoto ir įregistruoto žemės sklypo ribas. Pažymėjo, kad Akmenės skyriaus priimtas sprendimas dėl kadastro duomenų nustatymo, kurio pagrindu buvo suformuotas atsakovo žemės sklypas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, buvo priimtas kuomet ieškovas nebuvo gretimo sklypo savininkas. Tuo metu teisėti žemės sklypo naudotojai nepareiškė pastabų dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte ir neskundė priimtų sprendimų per įstatymų nustatytus terminus – šiuo atveju, per vieną mėnesį nuo sužinojimo, o sužinojimas šiuo atveju laikomas, nuo pasirašymo ant paženklinimo akto. Į teismą buvo kreiptasi po beveik metų ir visai kito asmens, kuris dovanojimo sutartimi priėmė dovaną su esančiais įregistruotais duomenimis. Mano, kad ieškovas praleido įstatymų nustatytus terminus kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir yra netinkamas ieškovas šioje byloje.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Patikslino, kad UAB „Matavimų sfera“ pateiktas planas pirmą kartą nebuvo patvirtintas, nes kilo abejonių dėl to, ar D. G. galėjo pasirašyti sklypo ribų paženklinimo aktą. Pažymėjo, kad ieškovas matavimų atlikimo metu neturėjo nuosavybės teisės į sklypą, o tuometiniai sklypo savininkai jokių prieštaravimų dėl atliktų matavimų nepateikė. S. T. iškėlus klausimą dėl to, kad sklypo riba galimai kerta statinį, buvo patikrinti atlikti matavimai ir padaryta išvada, kad UAB „Matavimų sfera“ matavimai yra teisingi, todėl S. T. buvo nurodyta matuoti ieškovo sklypo ribas pagal jau nustatytas atsakovo D. P. sklypo ribas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Matavimų sfera“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2012 m. spalio 24 d. atliko kadastrinius matavimus D. P. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Matavimų metu dalyvavo gretimų žemės sklypų savininkai, kuriems apie matavimus buvo pranešta asmeniškai ir registruotu laišku. Atlikus matavimus, gautas žemės sklypo plotas 1 475 kv. m., žemėtvarkos projekte suprojektuotas sklypo plotas buvo 1 500 kv. m. Pateikus pamatuoto žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrai į NŽT Akmenės skyrių buvo gautas bylos atmetimas dėl nesuderintos ribos su gretimu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atlikus ženklinimą vietovėje buvo gauti suderinimo parašai dėl ribos iš M. G. sklypo paveldėtojų. Ženklinimo metu iškilusius klausimus sprendė vietoje nagrinėdami pateiktus paveldėtojų dokumentus, siūlė atlikti jų paveldėto sklypo kadastrinius matavimus, kad būtų nustatytos tikslios ribos su kitais gretimais sklypais, tačiau pasiūlymas sklypo paveldėtojų nesudomino. Paženklinta riba ėjo šalia griūvančios malkinės, kuri neatitiko anksčiau inventorizuotų statinių išmatavimų ir buvo avarinės būklės. Galima prielaida, kad vėliau matuojant matininkui S. T. malkinė jau buvo pasislinkusi dėl galimai pūvančių konstrukcijų, todėl jis galėjo nustatyti statinio išsikišimą. Turimomis žiniomis ši malkinė jau yra nugriuvusi, todėl teiginys, kad nustatyta riba kirto statinį yra jau ne aktualus ir nepatikrinamas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad prieš atliekant D. P. sklypo matavimus gretimų sklypų savininkams buvo išsiųsti pranešimai, atvykus matuoti, vietoje buvo D. G. ir Z. G.. Sklypo paveldėtoja prisistatė D. G., Z. G. toliau nebedalyvavo matavimuose, o viskas buvo derinama su D. G.. D. G. kilo abejonių dėl sklypo ribos, todėl buvo paprašyta atsinešti jos sklypo dokumentus. Patikrinus D. G. dokumentus, patikrino linijos ilgį lygiagrečiai gatvei, jos naudojamo sklypo linija lyginant su dokumentais buvo 1,5 m ilgesnė, o riba su atsakovo D. P. sklypu ėjo šalia pastato – malkinės. Pasiūlė D. G. atlikti ir jos sklypo matavimus, tačiau ji nesutiko. Ginčo riba buvo matuojama ilgai ir iš vienos pusės, ir iš kitos, kol bendrai buvo sutarta, kur bus sklypo riba ir dalyvavę asmenys pasirašė matavimo aktą. Matavimo dieną riba statinio nekirto, todėl matavimo akte ir įrašyta, kad riba kitiems priklausančių statinių nekerta.

Trečiasis asmuo S. T. teismo posėdyje parodė, kad ieškovo mamai užsakius, atliko sklypo matavimus. Atlikti matavimus jį pakvietė, nes jau buvo iškilęs konfliktas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sklypų esančios ribos. Nustatė, kad malkinė išsikišusi į atsakovo sklypą. Sudarė kadastrinę bylą, kuri nepatvirtinta, nes neatitiko sklypo linijų ilgiai, sklypo riba kirto kaimynų riba. Atlikdamas matavimus į nustatytas atsakovo ribas neatsižvelgė, nes natūroje jos neatitiko nusistovėjusių ribų. Ar išmatavus ieškovo sklypą pagal jau nustatytas ribas ieškovo sklypo plotas pasikeistų leistinose paklaidos ribose ar ne, nematavo, pasakyti negali.

Liudytojas Z. G. teismo posėdyje parodė, kad ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto pasirašė, nes manė, kad akte yra nustatytos tokios ribos, kokios buvo faktiškai. Ar sklypo ribos keitėsi ar nesikeitė matininko neklausė. Kad sklypo ribos yra pasikeitę, t. y., kad D. P. sklypas padidėjo jų sklypo sąskaita, suprato 2013 m. pavasarį.

Liudytoja D. G. teismo posėdyje parodė, kad ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto pasirašė suklydus, kad pasikeitė atsakovo žemės sklypo ribos suprato po kokio mėnesio ar dviejų nuo akto pasirašymo. Kad vyksta atsakovo sklypo matavimai matė, žinojo, prie matininkų buvo priėjusi ir dėl sklypo ribos pretenzijas reiškė.

Liudytoja R. S. teismo posėdyje parodė, kad yra kadastrinių matavimų bylų tikrintoja, ji tikrino tiek atsakovo, tiek ieškovo pateiktas kadastrinių matavimų bylas. Tikrinimo metu tikrinamas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas ar sklypo ribos suderintos su gretimų sklypų savininkais. Kadangi UAB „Matavimų sfera“ pateiktas atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas buvo pasirašytas D. G., kuri nebuvo sklypo savininkė, byla nebuvo patvirtinta. Vėliau šis trūkumas buvo ištaisytas, todėl D. P. sklypo kadastrinių matavimų byla buvo patvirtinta. Kai tikrino pateiktą J. G. sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo nuvykę į vietą, kur nustatė, kad žemės sklypo ribos persidengia, todėl bylos netvirtino.

Liudytoja O. Ž. teismo posėdyje parodė, kad faktinė sklypo riba buvo nusistovėjusi nuo seno, o D. P. sugalvojo ją neaiškiu pagrindu pakeisti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovui J. G. 2013 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 0,1656 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypo plotas nustatytas 2002 m. AB „Šiaulių hidroprojektas“ ribų paženklinimo abrise, preliminarūs sklypo išmatavimai 23 x 72 x 23 x 72 m. Atsakovui D. P. 2013 m. kovo 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,1475 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Pagal preliminarų D. P. skirto 0,15 ha ploto sklypo planą, preliminarūs sklypo išmatavimai buvo 30 x 50 x 30 x 50 m. 1995 m. atsakovo D. P. sklypo ribos šiek tiek patikslintos, nurodytas sklypo plotas 0,1428 ha, sklypo išmatavimai 28,07 x 50 x 28,97 x 50 m. 2012 m. spalio 12 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Matavimu sfera“ pakvietė D. G. ir M. G. paveldėtojus dalyvauti žymint atsakovo D. P. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas. 2012 m. spalio 24 d. atliekant atsakovo D. P. sklypo matavimus dalyvavo D. G., su kuria matuojamo sklypo ribos buvo derinamos, D. G. pasirašė 2012 m. spalio 24 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas). UAB „Matavimų sfera“ atlikusi matavimus pateikė prašymą NŽT Akmenės skyriui patikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. Patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą buvo surašytas 2012 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog sklypo riba nesuderinta su kaimyninio sklypo savininkais. Kaip teismo posėdyje paaiškino atsakovės NŽT Akmenės skyriaus atstovė, žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo patvirtinta, nes kilo įtarimas ar D. G. yra M. G. paveldėtoja. UAB „Matavimų sfera“ tą patį 2012 m. spalio 24 d. Aktą pateikė tikriesiems M. G. paveldėtojams Z. G. ir A. G., kurie šį Aktą pasirašė. 2012 m. gruodžio 6 d. UAB „Matavimų sfera“ NŽT Akmenės skyriui pateikė pakartotinį prašymą patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurioje jau buvo ištaisyti nustatyti trūkumai, todėl pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo pateikta VĮ Registrų centrui registruoti ir žemės sklypas su nustatytomis ribomis buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. UAB „Matavimų sfera“ 2012 m. lapkričio 6 d. aiškinamajame rašte nurodyta, kad atlikus D. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, gautas žemės sklypo plotas 0,1475 ha, maksimali leistina ribinė paklaida neviršija pamatuoto žemės sklypo ploto. 2012 m. lapkričio 17 d. suderintame atsakovo D. P. žemės sklypo plane atsakovo sklypo kraštinių ilgiai 49,14 x 30,70 x 49,01 x 29,42 m. 2013 m. ieškovo mama D. G. kreipėsi į matininką S. T. dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matavimų atlikimo. S. T. atliko matavimus ir 2014 m. vasario 3 d. kreipėsi į NŽT Akmenės skyrių su aiškinamuoju raštu, kuriame nurodė, kad geodeziškai pamatuoto (duomenys neskelbtini) sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba kerta matuojamo (duomenys neskelbtini) sklypo įregistruotą ūkinį pastatą nuo 0,27 m iki 0,70 m atstumu, be to, žvelgiant į natūroje nusistovėjusias senas ribas, žemės sklypo abrisą ir namų inventorizacijos statinių išdėstymo planą, riba turėtų būti nustatyta pagal esamą pastatytą kaimyno tvorą, paliekant 1 m pločio tarpą tarp ūkinio pastato ir tvoros. NŽT Akmenės skyrius 2014 m. vasario 25 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurioje nurodė atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas matuoti pagal jau paženklintas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, nes pastarojo sklypo matavimuose dalyvavo Z. G., D. G. ir A. G., kurie su žemės sklypo ribomis sutiko ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. S. T. pagal suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinį M 1:500, sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kurią pateikė NŽT Akmenės skyriui, tačiau kadastrinė byla patvirtinta nebuvo, nurodyta, kad sklypo ribos kerta kadastriniais matavimais pamatuoto ir įregistruoto D. P. žemės sklypo ribas; pagal privatizuotą žemės sklypo planą ir kadastrinių matavimų planą tarp taško 4–5 linijų ilgis pailgėja 1,91 m, tarp taško 1–6 linijos ilgis sutrumpėja 1,48 m.

Išanalizavus byloje pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus matyti, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ydingumo, pasirašymo suklydus, šio akto ir jo pagrindu atliktų kadastrinių matavimų panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal ieškovo pateiktą, S. T. sudarytą Suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinį (M 1:500) bei ieškovo J. G. tinkamumo reikšti tokius reikalavimus.

Dėl ieškovo tinkamumo

Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovai kėlė ieškovo J. G. netinkamumo klausimą remdamiesi tuo, kad 2012 m. atliekant D. P. sklypo ribų matavimus, patvirtinant kadastrinius matavimus ir įregistruojant atsakovo žemės sklypą VĮ Registru centre, J. G. nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl negali ir ginčyti tuo metu priimtų aktų, sprendimų ir pan.

Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka atsižvelgiant į tai, kad nors byloje ginčijamų aktų ir sprendimų priėmimo metu ieškovas J. G. nedalyvavo, nes nebuvo besiribojančio sklypo savininkas, bylos nagrinėjimo metu ieškovas yra žemės sklypo, besiribojančio su atsakovo D. P. sklypu, savininkas, todėl priimtas sprendimas turės tiesioginę įtaką būtent ieškovo J. G., o ne buvusių savininkų materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl ieškovas J. G. laikytinas tinkamu ieškovu šioje byloje.

Dėl žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto panaikinimo

Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Šis aktas sudaromas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau –Nuostatų) 32.1 punkto reikalavimus. Nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (kuriais pagal Nuostatų 32.1.1 punktą yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nuostatų 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, kurios privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys.

Bylos duomenimis, liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad atliekant atsakovo D. P. sklypo kadastrinius matavimus ir surašant 2012 m. spalio 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą dalyvavo ieškovo motina D. G., kuri teismo posėdyje patvirtino, jog matuojant atsakovo žemės sklypą dalyvavo ir reiškė pretenzijas dėl sklypo ribos, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė. Minėtą aktą vėliau pasirašė ir tikrasis žemės sklypo paveldėtojas Z. G. Tiek liudytoja D. G., tiek Z. G. teismo posėdyje tvirtino, jog žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė suklydę, jo neperskaitę, nesigilindami, ar pamatavus atsakovo D. P. sklypą sklypų riba keičiasi ar ne.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Be to, sprendžiant, ar asmuo suklydo, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Tik įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl suklydimo.

Nagrinėjamu atveju D. G. ir Z. G. tvirtino, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašė suklydę, tačiau iš esmės šios aplinkybės ieškovas, prašydamas panaikinti šį aktą, neįrodinėjo. Įvertinęs atsakovo D. P., UAB „Matavimų sfera“ atstovo, liudytojų D. G. ir Z. G. paaiškinimus apie žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto pasirašymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2012 m. ieškovo sklypo savininkai buvę Z. G. ir D. G., pasirašydami atsakovo D. P. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktą jo neperskaitę, nepatikrinę akte nurodytų duomenų atitikimo faktinei situacijai, net nesidomėdami kokio turinio dokumentą pasirašo, nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesirūpino savo teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl turi prisiimti dėl tokio aplaidumo kilusią riziką ir neigiamas pasekmes. Kaip viena iš suklydimą pasirašant aktą patvirtinančių aplinkybių yra nurodyta tai, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 9 punkte buvo klaidingai pažymėta, kad žemės sklype kitiems savininkams nuosavybės teise priklausančių pastatų nėra, nors sklypo riba kirto ieškovo sklype esančią malkinę. Tačiau įvertinęs byloje pateiktas fotonuotraukas, dalyvaujančių asmenų paaiškinimus apie ieškovo sklype buvusią malkinę, kuri tariamai kirto nustatytą sklypo ribą, tai, kad ši malkinė dėl netvirtos konstrukcijos buvo pasvirusi į atsakovo D. P. sklypo pusę, o galiausiai nugriuvo į atsakovo D. P. sklypą, į tai, kad S. T. matavimus atliko praėjus beveik dvejiems metams nuo UAB „Matavimų sfera“ atliktų matavimų, tai, kad pagal UAB „Matavimų sfera“ atlikus matavimus atsakovo žemės sklypas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre nenustačius jokių trūkumų, įskaitant ir to, kad riba kerta statinį, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog 2012 m. spalio 24 d. surašytame D. P. žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte užfiksuoti duomenys apie tai, kad riba nekerta ieškovo malkinės, yra neteisingi. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, kad žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų, nurodymas ar nenurodymas šiame akte, D. G. ir Z. G. tariamam suklydimui pasirašant minėtą aktą įtakos neturėjo, nes liudytoju teigimu jie aktą pasirašė jo neskaitę.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, patvirtinančių pasirašiusiųjų žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte asmenų suklydimą ar suklaidinimą, todėl pagrindo pripažinti šį aktą negaliojančiu nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo ribų nustatymo

Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje nustatyta, kad atlikus atsakovo D. P. sklypo kadastrinius matavimus jo sklypo plotas yra 0,1 475 ha. Pagal preliminarius šio sklypo matavimus sklypo plotas buvo 0,1500 ha, pagal 1995 m. patikslintus matavimus, sklypo plotas 0,1428 ha. UAB „Matavimų sfera“ 2012 m. lapkričio 6 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog pamatuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas neviršija maksimalios leistinos paklaidos. Matininkui S. T. kreipusis į NŽT Akmenės skyrių dėl neaiškių sklypų ribų, NŽT Akmenės skyrius 2014 m. vasario 25 d. pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurioje nurodė atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas matuoti pagal jau paženklintas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų nei ieškovas, nei matininkas S. T. šio nurodymo nevykdė ir nei 2014 m. atliekant ieškovo sklypo matavimus, nei bylos nagrinėjimo metu, ieškovo žemės sklypo ribų pagal jau paženklintas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas nepamatavo ir koks ieškovo žemės sklypo plotas būtų pamatavus pagal jau nustatytas ir įregistruotas gretimų sklypų ribas nenustatė. T.y. byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustačius ieškovo žemės sklypo ribas pagal jau esamas gretimų sklypų ribas, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėtų daugiau nei yra leistina maksimali ribinė paklaida ir tokiu būdu būtų pažeistos ieškovo teisės.

Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, paties ieškovo, matininko S. T. ir liudytojų Z. G. bei D. G. paaiškinimų dabartinis ieškovo žemės sklypo plotas nepamatuotas ir nežinonamas, tačiau ieškovo ir buvusių sklypų savininkų įsitikinimu vien tai, kad atsakovo D. P. sklypo riba yra pakelta į ieškovo sklypo pusę sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovo sklypo plotas nepagrįstai sumažėjo ir taip yra pažeidžiamos ieškovo teisės. Kaip matyti iš S. T. suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinio M1 : 500, šiame brėžinyje violetine punktyrine linija pažymėto ieškovo žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto sklypo riba ir plotas yra 0,1656 ha, o ribos yra visai kitos. Šiame brėžinyje violetine punktyrine linija pažymėta ieškovo sklypo riba ne tik kad nekerta atsakovo sklypo ribos, bet dar lieka ir tarpas, o iš kitos pusės ieškovo sklypo riba persidengia su kitu gretimu sklypu, kuris dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais priklauso D. G.. Brėžinyje žalia linija yra pažymėtos greta esančių sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos, matyti, kad D. G. nustatyta sklypo riba persidengia su ieškovo pagal žemėtvarkos projektą nustatyta sklypo riba, todėl galima prielaida, kad neteisingai pamatuotos ne atsakovo, o iš kitos pusės esančio D. G. sklypo ribos, tačiau pretenzijų D. G. ieškovas nekelia.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad atsakovo D. P. ir ieškovo J. G. sklypų riba pasikeitė, buvo perkelta į ieškovo sklypo gilumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl atsakovo D. P. kadastriniais matavimais nustatytos ir įregistruotos sklypo ribos, ieškovo pagal preliminarius matavimus suformuoto ir įregistruoto žemės sklypo plotas neleistinai sumažėjo, nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta sklypo riba yra neaiški ir pažeidžia ieškovo teises. Vien tai, kad kadastriniais matavimais nustatyta ir įregistruota sklypo riba neatitinka buvusios faktinės ribos, nesudaro pagrindo išvadai, kad ši riba yra neaiški ir neteisinga. Kaip vieną iš argumentų, pagrindžiančių, kad sklypo riba yra neteisinga, ieškovas ir liudytoja D. G. nurodė tai, kad ties sklypo riba esanti kanalizacija priklauso būtent ieškovui, todėl ir turėtų būti ieškovo žemėje, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Tuo tarpu atsakovas D. P. pateikė 2011 m. balandžio 29 d. raštą, kuriame (duomenys neskelbtini) seniūnas savo parašu patvirtina, kad žemės savininkas D. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), sutinka, jog jam nuosavybės teise priklausančiame sklype būtų projektuojamos ir klojamos nuotekų ir vandentiekio tinklų trasos.

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismas sprendžia, kad ieškovas J. G. neįrodė, kad atsakovo D. P. užsakymu UAB „Matavimų sfera“ atlikti ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra netikslūs, neteisingi ir pažeidžiantys ieškovo teises, todėl pagrindo jų naikinti nėra. Nustačius, kad pagrindo abejoti atsakovo D. P. sklypo kadastrinių matavimų duomenimis nėra, negali būti sprendžiamas ir klausimas dėl naujų sklypo ribų nustatymo. Pažymėtina, kad ieškovas neįrodė ir to, kad sklypo ribų nustatymas pagal matininko S. T. sudarytą suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos brėžinį, būtų teisingas ir užtikrintų visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą, nes šis dokumentas nėra suderintas nei su NŽT Akmenės skyriumi, nei su kitomis institucijomis, kad būtų galima neabejoti šio dokumento turinio pagrįstumu, todėl ir nustatyti žemės sklypo ribų pagal šį dokumentą negalima.

Dėl kreipimosi į teismą termino

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymui, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2015). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles.

Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas apie NŽT Akmenės skyriaus vedėjos 2012 m. gruodžio 20 d. priimtą sprendimą sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 28 d., kai jo atstovė iš Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus gavo šio dokumento kopiją, todėl terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamos būtent nuo šios dienos. O tuo atveju jei teismas laikytų, jog ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą, atnaujinti šį terminą, nes ieškovas daug kartų kreipėsi į NŽT Akmenės skyrių, buvo klaidinamas, kad ginčo nėra, matydami, kad yra ginčas NŽT Akmenės skyrius nesuteikė ieškovui informacijos apie skundžiamą aktą, jo teises ir pareigas.

Byloje nustatyta, kad ginčo santykiai atsirado 2012 m. spalio 24 d. atliekant atsakovo D. P. sklypo matavimus ir surašius ginčijamą žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą. Ginčijamas NŽT Akmenės skyriaus vedėjos sprendimas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl atsakovo D. P. kadastrinais matavimais nustatyto žemės sklypo įregistravimo priimtas 2012 m. gruodžio 20 d. Liudytoja D. G. dalyvavo atliekant žemės sklypo matavimus, teismo posėdyje patvirtino, jog apie galimai neteisingas ribas jai tapo žinoma praėjus mėnesiui ar dviem po atsakovo sklypo matavimų, Z. G. teismo posėdyje patvirtino, kad apie ginčą dėl sklypo ribos jam tapo žinoma 2013 m. pavasarį. Ieškovas J. G. teismo posėdyje patvirtino, kad jau dovanojimo sutarties sudarymo metu D. G. jam buvo pranešusi apie tai, kad atsakovas D. P. galimai nepagrįstai pakeitė sklypo ribas, S. T. teismo posėdyje patvirtino, kad į jį ieškovo mama D. G. kreipėsi dar 2013 m. pabaigoje dėl to, kad tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl sklypo ribų. Ieškovo J. G. ieškinys teismui pateiktas 2014 m. rugpjūčio 26 d.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas J. G. apie tai, kad atsakovas D. P. įsiregistravo kadastriniais matavimais suformuotą žemės sklypą, apie tai, kad nustatytos žemės sklypo ribos galimai pažeidžia jo teises žinojo jau 2013 m. lapkričio 4 d. sudarant sklypo dovanojimo sutartį, todėl manydamas, kad atsakovo nustatytos sklypo ribos pažeidžia jo teises turėjo ir galėjo kreiptis į NŽT Akmenės skyrių siekdamas išsiaiškinti kokiu pagrindu buvo įregistruotos atsakovo sklypo ribos ir į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau to nedarė iki pat 2014 m. rugpjūčio 26 d., todėl darytina išvada, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Ieškovo atstovės nurodyta aplinkybė, kad apie 2012 m. gruodžio 20 d. ginčijamo sprendimo turinį ieškovui tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio 28 d. visiškai nepagrįsta ir nelogiška, nes būtų nepaaiškinama, kaip neturėdamas informacijos apie ginčijamą sprendimą ieškovas kreipėsi į teismą dėl to sprendimo panaikinimo.

Sprendžiant ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, atsižvelgtina į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinęs ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti atnaujintas kreipimosi į teismą terminas, į tai, kad ieškovas, 2013 m. lapkričio 4 d. priimdamas dovanojamą sklypą su jau nustatyta riba, būdamas informuotas apie galimai neteisingas ribas, nesikreipė į teismą iki pat 2014 m. rugjūčio 26 d., teismas sprendžia, kad ieškovas J. G. ilgą laiką žinodamas apie savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, laiku nesiėmė savo galimai pažeistų teisių gynymo, todėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą nėra.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tai, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą ir pagrindo šį terminą atnaujinti nėra, teismas sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus nėra, todėl ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovo D. P. bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 31,28 Eur žyminio mokesčio bei 2,32 Eur komisinio mokesčio, priteistinos iš ieškovo J. G. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 1 434,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio bei 2,32 Eur (du eurus 32 ct) komisinio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.