- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-1031-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01950-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei M. P. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas L. Z. 2013-01-21 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 4-5) atsakovei M. P. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną sūnaus M. Z. bendravimo su ieškovu L. Z. tvarką: vieną savaitę sūnus praleidžia pas tėvą, kitą pas mamą (b.l.13). Nurodo, kad vaikas gyvena su motina. Tarp jų su atsakove yra susiklosčiusi itin konfliktiška situacija dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsakovė neleidžia ieškovui pasiimti pas save sūnaus bendravimui taip, kaip buvo nusistovėję iki šiol ir vaikas buvo pripratęs, t.y. vieną savaitę pas ieškovą, kitą savaitę - pas atsakovę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-19 nutartimi (b.l. 31-32) tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies ir nustatė tokią ieškovo L. Z. bendravimo su sūnumi tvarką iki teismo sprendimo priėmimo: L. Z., gali susitikti su sūnumi M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą porinės savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., sūnų pasiimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos, ir gali bendrauti su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje; sūnus iki šeštadienio 17 val. turi būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis (4 metai), o tokio amžiaus vaikui labiau reikalingas motinos rūpestis ir dėmesys nei tėvo, vaikas turi turėti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, lovelę, žaislus, įprastą jam aplinką, laikytis atitinkamo dienos rėžimo, todėl nepriimtina ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kai vaikas savaitę gyventų su juo, o savaitę su motina. Teismas pažymėjo, kad vaikui yra svarbūs abu tėvai, tad jis turi bendrauti ir su tėvu, kad nenutrūktų jo emocinis ryšys su juo, nes vėliau šio ryšio atstatymas būtų neįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas L. Z. atskiruoju skundu (b.l. 1-2) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-19 nutartį ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis itin riboja ieškovo bendravimą su sūnumi, tuo pažeisdama CK 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 1 d. - 2 d. nuostatas.
2. Šalys kartu gyveno iki 2012-12-21, kai kilus konfliktui atsakovė išsikraustė gyventi su sūnumi pas savo tėvus ir ėmė neleisti ieškovui pasiimti pas save sūnaus bendravimui taip, kaip buvo nusistovėję ir vaikas buvo pripratęs. Ieškovas kasdien matydavosi su sūnumi, o pagal nustatytą bendravimo tvarką gali matytis tik kas antrą šeštadienį.
3. Bendraudamas su ieškovu, vaikas būtų bute (duomenys neskelbtini), kuris buvo šeimos gyvenamoji patalpa, ten yra vaiko kambarys, žaislai, rūbai, lova. Nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes vaiko laisvas laikas nedalinamas po lygiai. Vyresnysis sūnus S. gyvena kartu su ieškovu ir taip pat negali bendrauti su broliu kaip yra pripratęs, jam neleidžiama aplankyti brolio.
Atsiliepimas
Atsakovė M. P. atsiliepimu (b. l. 34-36) su atskiruoju skundu nesutinka. Neigia, kad po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu vedė bendrą ūkį, planavo išlaidas ir pajamas. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad nori ir turi galimybes kiekvieną dieną pasiimti vaiką bei jį prižiūrėti. Jis nenurodė, kur gyvens iškeldinus jį pagal M. P. ieškinį iš buto. Sunkiai suprantama, kaip gyvendamas (duomenys neskelbtini), kur ieškovas turi butą ir namą, ieškovas planuoja kiekvieną dieną susitikti ir bendrauti su vaiku Vilniuje. Atsakovei kita ieškovo gyvenamoji vieta nežinoma.
Institucija, teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi byloje vertintinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje pagrįstumas ir teisėtumas (CPK 320 str., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas civiliniame procese turi trejopą paskirtį: užtikrinti galutinio sprendimo įvykdymą; apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus bei užkirsti kelią žalai šiems interesams (prevencinės priemonės); užtikrinti įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis - preliminariomis priemonėmis apsaugoti ieškovo ir nepilnamečio jo sūnaus teisę matytis ir bendrauti vienas su kitu. Taigi tokių priemonių taikymas bei laikinos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos įtvirtinimas, iki teismas galutinai išspręs ginčą, buvo pateisinamas jų abiejų interesų apsauga. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str.). Taigi nors apeliantas skundžia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą kaip nepakankamą ir neužtikrinantį maksimalaus bendravimo su vaiku, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo prielaidų nuspręsti dėl maksimalaus vaiko ir tėvo bendravimo per laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Tokia teismo išvada sąlygota būtent prioritetinės vaiko interesų apsaugos principo, noro įsitikinti, kaip paveiktų tokio amžiaus vaiką periodiškas, nuolatinis gyvenamosios vietos ir jam įprastinės aplinktos kaitaliojimas.
Kita vertus, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-05-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-7712-96/2013 ginčas jau yra išspręstas, iš dalies patenkinus ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei M. P. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Šiame sprendime nurodyta, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas ieškinį visiškai pripažino, o ieškovui teismo posėdyje patikslinus ieškinio reikalavimą, atsakovės atstovas iš dalies sutiko papildyti bendravimo tvarką. Iš sprendimo matyti ir tai, kad teismas nustatė platesnę bendravimo tvarką, negu ieškovas prašė pradiniu ieškiniu, t.y. prailgino bendravimo valandas iki 19 val., nustatė bendravimo taisykles švenčių ir atostogų dienomis. Šiuo sprendimu teismas, vadovaudamasis CPK 150 str. nuostatomis, pats panaikino Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo L. Z. bendravimo su sūnumi laikiną tvarką, pagal kurią L. Z. gali susitikti su sūnumi M. Z. kas antrą porinės savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 17 val., sūnų pasiimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos, ir gali bendrauti su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje; sūnus iki šeštadienio 17 val. turi būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nepaisant aplinkybės, kad minėtas teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, procesinis ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės išnyko, teismui pačiam jas pasinaikinus. Iš civilinės bylos Nr.N2-7712-96/2013 proceso matyti, kad šalių ginčas išspręstas abiems iš esmės nebeprieštaraujant dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Todėl susiklosčiusioje situacijoje jau nėra pagrindo teigti, kad 2013-02-19 nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, pažeidžia jo teisę matytis ir bendrauti su sūnumi. Pažymėtina, kad teismo 2013-05-21 sprendimu nustatytą nuolatinę bendravimo su sūnumi tvarką atsakovas galės ginčyti apeliacine tvarka.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį teisinių prielaidų nesudaro.
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 10,05 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. Z. 10 (dešimt) litus 5 centus dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.