- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-459-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01950-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- M. P.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei M. P., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė nustatyti jo bendravimo su sūnumi M. Z., gim. 2009-02-02 tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka su atsakove buvo nutraukta 2011-04-29 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu. Vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Po santuokos nutraukimo jie susitaikė ir gyveno kartu. Tačiau vėliau jų santykiai tapo įtempti ir konfliktiški. Jie gyvena skyrium. Atsakovė dėl įvairių priežasčių neleidžia jam pasimatyti su sūnumi bei ilgiau jam pabūti pas jį. Dėl to jis prašo nustatyti bendravimo ir auklėjimo su sūnumi tvarką (toliau bendravimo tvarka).
Atsakovė M. P. ir Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose palaikė ieškinį iš dalies bei pritarė platesnės bendravimo tvarkos nustatymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė nustatyti vaiko tėvo L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi M. Z., gim. 2009-02-02 tvarką: 1) Kas antrą porinį penktadienį tėvas turi teisę paimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir turi grąžinti jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.; 2) Poriniais metais tėvas praleidžia su sūnumi antrą Šv. Vėlykų ir antrą Šv. Kalėdų dieną. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Apie sūnaus paėmimą šventėms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną; 3) Neporiniais metais tėvas praleidžia su sūnumi pirmą Šv. Vėlykų ir pirmą Šv. Kalėdų dieną. Sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą kitą dieną 10 val. Apie sūnaus paėmimą šventėms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną; 4) Sūnaus gimimo dieną, tėvo gimimo dieną, tėvo motinos gimimo dieną įspėjęs vaiko motiną ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas gali paimti sūnų iš darželio (po mokyklos) ar iš jo gyvenamosios vietos ir privalo grąžinti jį tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19 val.; 5) Sūnaus mokslo atostogų metu sūnus nepertraukiamai bendrauja su tėvu pusę atostogų laiko. Apie sūnaus paėmimą atostogoms privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų; 6) Vasaros metu nuo liepos 1 dienos iki liepos 31 dienos sūnus būna pas tėvą. Sūnus liepos mėnesio 1 dieną paimamas iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą liepos 31 d. iki 19 val. Apie sūnaus paėmimą liepos mėnesiui privaloma pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų; 7) Sūnaus tėvui nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, gimtadienių proga, atostogų metu, jis šia teise pasinaudoti tais metais gali tik sūnaus motinai sutikus. Tėvų susitarimu tėvas gali bendrauti su sūnumi ir kitu laiku. Teismas sprendė, jog vaiko tėvai nesutaria dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Tad teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys dėl bendravimo tvarkos konfliktuoja, o tai neigiamai veikia vaiką, atsakovė pripažino ieškinį, viršijo ieškovo pareikštus reikalavimus gindamas vaiko interesus ir nustatė kitą nei nurodė ieškovas ieškinyje bendravimo tvarką (CPK 376 str.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas yra ūkininkas, savaitgaliais su vaiku važiuoja į kaimą ir grįžta sekmadienį. Sekmadieniais vakare autostradoje yra didesnis automobilių srautas. Važiuojant su mažamečiu vaiku reikalinga laikytis ir atitinkamų saugumo priemonių bei greičio apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis, teismas sprendė, jog tikslinga nustatyti, kad sekmadienį jis būtų grąžinamas motinai ne 17 val. , o 19 val. Tai leis vaikui pabūti kaime ilgesnį laiką ir užtikrins jo saugumą grįžtant namo. Be to, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Vaikas yra mažametis. Tokio amžiaus vaikui yra reikalingas didesnis motinos dėmesys ir rūpestis bei svarbu laikytis atitinkamo dienos rėžimo, dienotvarkės, jis turi žinoti kur yra jo gyvenamoji vieta, lovelė, mėgstami žaislai, jam įprasta aplinka. Kai vaikas pradės lankyti mokyklą tai jis atitinkamai turės pasiruošti pamokoms, grįžęs pailsėti po mokyklos, pasiruošti kitai dienai, pavalgyti, nusiprausti, persirengti kitais rūbais, tad jeigu jis tam tikrą dienų skaičių būtų su nakvyne pas tėvą jis negalėtų laikytis nustatyto dienos rėžimo, o mokyklinio amžiaus vaikui nebūtų priimtinas rėžimas kai jis su visais rūbais, knygomis, mokymo priemonėmis keliautų iš vieno tėvo pas kitą. Tai išbalansuotų vaiką. Dėl to teismas nenustatė, kad vaikas gyvena tam tikrą darbo dienų skaičių su nakvyne pas tėvą, o dalį su motina.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas L. Z. prašo (b.l.74-75) panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.
1. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo rezoliucinės dalies pirmu punktu ir nesutinka su sprendimu dalyje, kuria nebuvo leista ieškovui pakeisti ieškinio dalyko ir papildyti reikalavimus.
2. Nors ieškovo ieškinys buvo tenkintas, tačiau 2013-05-07 teismo posėdžio metu ieškovas išreiškė norą turėti platesnę bendravimo su vaiku tvarką remdamasis CPK 377 str. bei prašydamas leisti papildyti ieškinio reikalavimus, kuria, be kita ko, prašė dar nustatyti, kad vaikas būtų pas jį antradieniais ir/ar ketvirtadieniais su nakvyne ir būtų jo nuvedamas po nakvynės tiesiogiai tomis dienomis į darželį, o kai vaikas lankys mokyklą tomis dienomis būtų paimamas iš mokyklos ir kitą dieną po nakvynės nuvedamas į mokyklą ir kad ieškovas turi teisę sūnų pasiimti Mariaus brolio S. Z. gimtadienio dieną Taip pat ieškovas pageidavo, kad poriniais metais sūnaus Mariaus gimtadienis būtų švenčiamas pas tėvą o neporiniais - pas mamą.
3. 2013 m. gegužės 21 d. teismo sprendimas pažeidė CK 3.175 str. 2 d. nuostatas dalyje, kuria ieškovui nustatyta teisė sūnų paimti kas antrą porinį penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir turi grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.(teismo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas). Šioje dalyje ieškovas su teismo sprendimu taip pat nesutinka. Yra pažeidžiamos, tiek ieškovo kaip tėvo teisės, tiek vaiko interesai, nes iš esmės ieškovui suteikiama teisė bendrauti su sūnumi tik vieną savaitgalį per mėnesį. Tuo tarpu ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką kurios metu jis galėtų su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį (arba, kitaip tariant, kiekvieną porinį penktadienį iki sekmadienio). Su šiuo reikalavimu atsakovė sutiko, kas buvo pagrindas teismui tenkinti ieškovo reikalavimą. Teismas be pagrindo netenkino ieškovo reikalavimo šioje dalyje leisti tėvui pas save sūnų bendravimui pasiimti kas antrą mėnesio penktadienį 19.00 val., paimant jį iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžinant atgal į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, du juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad ieškovas kiekvienose derinimo procedūrose nuolat kėlė vis naujus reikalavimus. Matant, kad taikus susitarimas byloje tampa problemišku, atsakovė pateikė teismui rašytinį sutikimą su ieškiniu (LR CPK 140 str. 2 dalis). Siekiant kompromiso atsakovė net atsisakė tokio jautraus ieškovui prašymo priteisti atstovavimo išlaidas. Pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, ieškovas, prieštaraujant atsakovei, be suprantamo pagrindimo bei be rašytinio pareiškimo nutarė nepagrįstai bei neteisėtai reikalauti iš dalies keisti ieškinio pagrindą bei dalyką. Teismui pagrįstai netenkinus tokio prašymo, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, siekiant kompromiso, atsakovė sutiko su kai kuriais papildomais ieškovo prašymais, kurie ir yra surašyti teismo sprendime, su šia pozicija sutiko ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Tai ypač akivaizdu lyginant sprendimą su ieškininio pareiškimo reikalavimais. Tokiu būdu teismas realizavo LR CPK 376 str. 2 ir 3 dalyse numatytas nuostatas. Tuo pat metu, kai kurie ieškovo reikalavimai tiek atsakovei, tiek ir išvadą teikiančiai institucijai pasirodė nelogiški ir nepriimtini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl ieškinio tikslinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Be faktinio, yra ir teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą materialųjį teisinį santykį. Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. A. B. , AB bankas „Nord/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-313/2006).
Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai pripažinti ieškinį arba iš dalies, taip pat pareikšti priešieškinį. Taigi ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą.
Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti tokią su sūnumi bendravimo tvarką: 1) jis sūnų bendravimui paima kas antrą mėnesio penktadienį 19.00 val., paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas atgal į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val. 2) jis paima sūnų antrą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama jį atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; 3) Vasaros metu nuo liepos 1 dienos 10.00 val. iki liepos 31 dienos 12.00 val. sūnus praleidžia pas ieškovą. Vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės patenkino minėtus ieškovo reikalavimus, nustatydamas lankstesnę bendravimo tvarką.
Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, prašė nustatyti kitokią nei jis prašė nustatyti ieškinyje bendravimo tvarką, tačiau rašytinio pareiškimo dėl ieškinio dalyko ar jo patikslinimo nepateikė (CPK 141 str. 1d., 377 str.). Ieškovas nurodė, kad jo manymu turėtų būti nustatyta platesnė bendravimo tvarka nei jis prašė nustatyti ieškinyje, t.y. jis nori, kad vaikas būtų grąžinamas po savaitgalio motinai ne 17 val., o 19 val., nes jis važiuoja su vaiku į kaimą; vaikas būtų pas jį trečiadieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne ir jo nuvedamas po nakvynės tiesiogiai tomis dienomis į darželį, o kai vaikas lankys mokyklą tai nori tomis dienomis jį paimti iš mokyklos ir kitą dieną po nakvynės nuvesti į mokyklą; bendravimas per šventes būtų apibrėžtas lyginiais, nelyginiais metais, nori su sūnumi kartu švęsti sūnaus, savo, ieškovo motinos gimtadienius; pageidauja praleisti su vaiku dalį jo mokyklinių atostogų bei vasaros atostogų.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiškė prieštaravimą dėl apelianto reikalavimo, nepareikšto ieškinyje, kad jis pasiimtų vaiką iš auklėjimo įstaigos ir grąžintų vaiką kitą dieną į auklėjimo įstaigą, motyvuodamas tuo, jog toks reikalavimas nebuvo suformuluotas ieškinyje ir antra, esant tokiam reikalavimui vaikas turėtų turėti antrą komplektą knygų (b.l. 53).
CKP normos nenumato savarankiškos teisės didinti ieškinio reikalavimus, kurios neapimtų galimybė keisti ieškinio dalyką. Ieškinio dalyko pakeitimo tvarką detalizuoja CPK 141 straipsnis, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nagrinėdamas ieškovo prašymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį išnagrinėjo pagal jo suformuluotą ieškinio dalyką. Teismo protokolinė nutarties, kuria išspręstas procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo klausimas, apskundimo galimybė nenumatyta (CPK 141 str. 4 d.), todėl skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektas.
Dėl kitų argumentų. Iš esmės, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, visi ieškovo reikalavimai buvo patenkinti ir išplečiant tėvo galimybes bendrauti su vaiku. Apelianto nurodyti papildomi reikalavimai nebuvo suformuluoti ieškinyje, todėl negalėjo būti suformuluoti rezoliucinėje skundžiamo sprendimo dalyje. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, šalys bandė geruoju suderinti bendravimo tvarką, tačiau vieno susitarimo varianto nepriėmė, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo pagal apelianto suformuluotą ieškinio dalyką. Tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka maksimaliai leidžia abiems mažamečio vaiko tėvams dalyvauti jo auklėjime bei bendrauti su juo ir nepažeis šalių, vaiko interesų bei teisių (CPK 376 str.). Kolegija taip pat pažymi, jog vaikui paaugus, bendravimo tvarka gali būti keičiama.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.