- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- I1-180-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01660-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių perėmėja po reorganizacijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–6) nurodė, kad, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), jam Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1367 buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas (30 parų). Pažymėjo, jog su tokiu sprendimu nesutiko, todėl jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris jo skundą atmetė. Teigė, kad jį netenkinančius sprendimus apskundė teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), jo skundą patenkino ir panaikino ginčijamus aktus dėl nuobaudos. Mano, kad jis buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, kad jis buvo pareigūnų sumuštas, todėl kentė didelius nugaros skausmus, negalėjo stovėti ir sėdėti, be to, nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro iš jo buvo paimtas čiužinys. Teigė, kad dėl viso to jam teko kreiptis į medicinos darbuotojus, taip pat į psichologą, kadangi 30 parų jis buvo psichologiškai gniuždomas. Dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų – mušimo ir kankinimo, neteisėtos nuobaudos, nežmoniškų bausmės vykdymo sąlygų – pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą. Patyrė fizinį skausmą, dvasinę-psichologinę traumą, sukrėtimą, emocinių, dvasinių išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 17–20) nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 69-1367, galima konstatuoti tik vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Tačiau reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Teigė, jog pareiškėjo prašomas priteisti žalos dydis yra pernelyg didelis, nes pareiškėjo perkėlimas į kamerų tipo patalpas negali būti lyginamas su neteisėtu laisvės atėmimo bausmės ar kardomosios priemonės paskyrimu. Pravieniškių PN-AK taikydama pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, drausminę atsakomybę veikė teisės aktų nustatytose ribose. Pirmosios instancijos teismo spendimu nuobauda panaikinta, kadangi byloje nepakako duomenų vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą.
Pabrėžė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktu, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymėjo, kad analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte, todėl pareiškėjo teiginiai, kad iš jo pareigūnai „atimdavo“ čiužinį, yra nepagrįsti.
Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam pasireiškė jo nurodyti neigiami išgyvenimai, stresas, įtampa. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK psichologų dokumentuose nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į psichologus laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose. Mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskirta nuobauda sukėlė pareiškėjui tokių didelių nepatogumų, kad jam būtų padaryta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo nustatyti jokie atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl neteisėto fizinės prievartos priemonių panaudojimo. Pravieniškių PN-AK vertinimu, neteisėtų veiksmų (neveikimo), panaudojant fizinės prievartos priemones pareiškėjo atžvilgiu, nebuvo padaryta. Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp žalos padarymo.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, t. y. jam 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu nepagrįstai paskirtos ir įvykdytos nuobaudos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas – asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė be kaltės atsiranda esant trims sąlygoms:
1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);
2) žalai;
3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1367 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. nuo 22.20 val. apie 10–15 minučių sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais sukėlė masinį neramumą, niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką bei nustatytus vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti. Minėtame nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Pravieniškių PN-AK nutarimą paliko galioti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, jog dėl minėtos nuobaudos panaikinimo pareiškėjas 2019 m. spalio 28 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1367 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 2S-4122 „Dėl A. M. skundo išnagrinėjimo“. Teismas konstatavo, kad pagal ginčytame nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes nėra objektyvių bei pakankamų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė nutarime nurodytą nusižengimą. LITEKO duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2022 m. gegužės 24 d.
Kaip jau buvo paminėta, viena iš valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – veikos neteisėtumas. Veikos neteisėtumui pagal CK 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų:
„Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1367 paskirta nuobauda buvo panaikinta įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu, t. y. buvo konstatuotas paskirtos nuobaudos nepagrįstumas, kas suponuoja išvadą, jog atsakovės atstovas skirdamas pareiškėjui minėtą nuobaudą nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą yra atlikęs, t. y. 30 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nustačius pareigūnų veiksmų dėl pareiškėjo nubaudimo neteisėtumo faktą, t. y., jog pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta nuobauda, kuri buvo pripažinta nepagrįsta ir panaikinta, konstatuotina, kad tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Administracinių teismų praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009 ir kt.) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo. Taip pat neturtinės žalos dydį gali lemti ir specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje.
Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimų, emocinę depresiją, nerimą, jam esant laikomam kamerų tipo patalpose dienos metu buvo paimamas čiužinys, todėl jis negalėjo gulėti, o tik stovėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas numato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte taip pat buvo nurodyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl pareiškėjo teiginiai, kad iš jo pareigūnai nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro paimdavo čiužinį, vertintini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašė priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde akcentavo, kad 2019 m. liepos 25 d. naktį į kamerą įsiveržę pareigūnai jį sumušė, netinkamai su juo elgėsi, iš jo tyčiojosi.
Teismas pažymi, jog byloje nenustatytas neteisėtas specialiųjų priemonių panaudojimo faktas. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog specialiosios priemonės nuteistųjų atžvilgiu buvo panaudotos teisėtai, siekiant suvaldyti ypatingą situaciją, užkirsti kelią šiurkštiems teisės aktų pažeidimams. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyti jokie Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai dėl fizinės prievartos priemonių panaudojimo dėl 2019 m. liepos 24 d.–2019 m. liepos 25 d. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje įvykusios ypatingos situacijos, kuriai suvaldyti buvo pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnų pajėgos. Remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti žalą dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su specialiųjų priemonių panaudojimu.
Byloje esanti 2019 m. liepos 25 d. medicininės apžiūros pažyma patvirtina, jog pareiškėjui nedelsiant, t. y. po 2019 m. liepos 24 d. 22.20 val. vykusio įvykio, 2019 m. liepos 25 d. 5.40 val. buvo suteikta medicininė pagalba ir jam po specialiųjų priemonių panaudojimo nustatyti paraudimai kairio peties ir dešinės kojos šlaunies srityse (b. l. 12). Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. kreipėsi į medikus dėl skausmo nugaros apatinėje dalyje. Vizito metu nustatytas skausmas, paskirti vaistai, nurodyta, jog skausmai vargina apie metus laiko (b. l. 13). Vilniaus pataisos namų pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. vasario 26 d. nuosekliai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, kurių metu siekė pažinti įvairius situacinius emocinius potyrius (b. l. 8).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susieti priežastiniu ryšiu su jo laikymu kamerų tipo patalpose. Aplinkybė, jog po specialiųjų prievartos priemonių panaudojimo tam tikrose kūno vietose buvo stebimi paraudimai, nesudaro pagrindo valstybės atsakomybei, nes, kaip minėta, specialiosios priemonės buvo panaudotos teisėtai, siekiant suvaldyti ypatingą situaciją, užkirsti kelią riaušėms.
Kaip minėta, Vilniaus pataisos namų pateikta informacija patvirtina, jog nuo 2019 m. spalio 9 d. pareiškėjas nuosekliai naudojasi psichologo paslaugomis, todėl darytina išvada, kad jis galėjo kreiptis į psichologus ir dėl patiriamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti kamerų sąlygos atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose.
Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio didelio masto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma pinigų suma.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtamų fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 600 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.