Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje

1. 2001-05-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn. su 1/10 dalies turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2001-09-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

3. 2002-01-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn. su 1/10 dalies turto konfiskavimu;

4. 2003-03-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėn. su 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

5. 2004-08-02 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėn. su 100 Lt vertės turto konfiskavimu;

6. 2006-02-06 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams;

7. 2006-05-03 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 3 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

8. 2008-11-05 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams;

9. 2009-03-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 3 mėn.;

10. 2009-06-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

11. 2009-11-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., subendrinus su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė 8 m. laisvės atėmimo,

12. 2011-01-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. pritaikius BK 64 str.1d.,2d.,7 metams 8mėn. ir 25 d. laisvės atėmimo , paleistas iš pataisos namų po bausmės atlikimo 2018-10-02 d., teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. R.-K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: 2019-07-16, apie 20:00 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Žirmūnų g. 68A, atsukęs automobilio „BMW 530 touringe“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ratų varžtus, pasikėsino pagrobti 4 vnt. ratų, vieneto vertė 400 eurų, bendros 1600 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jį pamatė įvykio liudytojas P. Ž., tokiu būdu J. R.-K. pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1600 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis J. R.-K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinimus suprato, kaltu prisipažįsta, tačiau nori pabrėžti, kad jam baigti vagystės niekas nesutrukdė. Taip, jis bandė atsukti automobilio BMW ratus, bet pasijuto blogai, suskaudo galva, todėl ir nuvažiavo iš tos vietos. Niekas jam nesutrukdė, jis savanoriškai nutraukė savo veiksmus. Žala niekam nepadaryta, niekas nesugadinta. Blogai pasielgė, labai gailisi dėl to. Galėjo užbaigti savo veiksmus, suprato, kad daro blogai, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nuo narkotinių medžiagų nėra priklausomas. Turi vieną priklausomybę - kazino. Kiek atsimena, raktu atsuko automobilio dviejų ratų varžtus. Domkratu pakėlė mašiną, pradėjo svaigti galva. Ratai buvo jam reikalingi, kad gauti pinigų ir galėtų toliau žaisti kazino. Automobilis BMW stovėjo aikštelėje, Žirmūnuose. Atrodo - prie troleibusų žiedo, arba netoli nuo jo. Važiavo pro minėtą aikštelę automobiliu Volvo. Važiavo iš kazino. Vienas, pats vairavo, nors teisių ir neturi. Tas BMW stovėjo šalia kitų automobilių. Nebuvo netgi iš pradžių išlipęs iš mašinos, nieko neplanavo. Tiesiog sėdėjo mašinoje. Šovė mintis, kad ratai - vertingi, būtų neblogai nuimti ir parduoti. Iš pradžių porą ratų norėjo nuimti. Automobilyje turėjo raktą ratams atsukti ir domkratą. Veikė vienas. Šalia buvo šaligatvio plytelės. Jas ir panaudojo. Atsuko ratų varžtus, pakėlė automobilį su domkratu, ratų iki galo nenuėmė. Paliko po vieną varžtą ant kiekvieno rato. Atrodo, dviejų ratų varžtus atsuko, o gal ir daugiau. Galėjo, aišku, palaukti mašinoje, kol geriau pasijaus, bet išvažiavo namo prie (duomenys neskelbtini). Niekas prie jo nebuvo priėjęs, jokio žmogaus jis nematė. Pripažįsta kaltę visiškai. 2019-07-18 padarė avariją ir tuomet buvo sulaikytas policijos.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad naudojasi įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d., apie 14 val., pastatė automobilį aikštelėje Žirmūnų gt.68 A. G. po darbo apie 20 val. šalia automobilio pastebėjo du asmenis, vienas iš kurių skambino pagalbos centrui 112. Kuomet priėjo arčiau, iš skambinusio liudytojo (P. Ž.) sužinojo, jog vienas ar du žmonės, atvykę kitu automobiliu prie BMW automobilio, bandė nuimti jo valdomo automobilio ratus, atsuko varžtus, tačiau P. Ž. privažiavus ir sustojus šalia, iš tos vietos skubiai, surinkę įrankius, pasišalino. Automobilis iš tikrųjų buvo pastatytas ant plytų, atsukti ratų varžtai. Beliko tik nuimti ratus. Kaip suprato, plytos, ant kurių buvo statomas automobilis, buvo specialiai atvežtos, nes tokių aplinkui nebuvo.

Liudytojas P. Ž. teismo proceso metu parodė, kad 2019 m. liepos 16 d., apie 20 val., automobiliu vyko į sporto klubą, kuomet automobilių stovėjimo aikštelėje Žirmūnuose, kur jis parkavosi, pamatė sustojusį apdaužytą automobilį Volvo, kuris uždengė kitą stovintį automobilį BMW. Prie pastarojo automobilio ratų buvo asmuo su kepure nuo saulės ir dar pastebėjo raudonos spalvos pirštines. Atrodo, kad jis buvo apsirengęs sportiniu kostiumu. Šis asmuo buvo pasilenkęs prie rato. Jo veido nematė, todėl negali pasakyti, ar tai buvo kaltinamasis, kurio salėje neatpažįsta. Pradžioje galvojo, kad galimai koks mechanikas taiso kam nors mašiną, tačiau pasirodė keista. Šis žmogus negalėjo nematyti ir negirdėti jo privažiavimo, nes jis savo automobiliu privažiavo bei sustojo visiškai šalia BMW. Nekalbėjo su juo, o kadangi veiksmai ir vaizdas pasirodė jam įtartini, paėmė telefoną skambinti. Girdėjo kaip į Volvo buvo kraunami įrankiai, girdėjo metalo garsą, ir iš karto automobilis Volvo skubiai pasišalino iš tos vietos. Liudytojo manymu, tai įvyko dėl to, kad jo atsiradimas išgąsdino šį pilietį. Kitos priežasties jo greito pasišalinimo nemato. Matė, kad automobilis BMW pastatytas ant plytų. Priėjo nukentėjusysis bei dar vienas jam nepažįstamas liudininkas, kuris aiškino, jog jam sėdint automobilyje matė, kaip asmuo bando atsukti ratus.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Vagystė pagal BK 178 straipsnį – tai tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai pagrobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Pasikėsinimas yra kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi, kaltininkas suvokia daromų veiksmų pobūdį ir supranta, kokią nusikalstamą veiką nori padaryti, numato tos veikos padarinius ir jų siekia. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė.

Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą nusikalstamą veiką.

Nors kaltinamasis J. R.-K. teigia, kad kaltu prisipažįsta, nes turėjo tikslą pavogti keturis automobilio BMW ratus, tuo tikslu atsuko varžtus, padėjo plytas po automobiliu, ir aiškina, jog niekas jam nesutrukdė baigti nusikaltimo - iš įvykio vietos pasišalino dėl skaudančios galvos, ikiteisminio tyrimo eigoje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis J. R.-K. nusikalstamos veikos - 4 automobilio BMW 530 ratų, kurių vertė 1600 eurų, pagrobimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. tai nebuvo jo savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad kaltinamasis atvyko prie automobilio BMW 530 automobiliu Volvo, kuriuo privažiavo prie pat BMW, užstatė matomumą. Naudodamas įrankius atsuko varžtus, po ko automobilį (prie galinių ratų) pasistatė ant plytos, t.y. viskas buvo paruošta tam, kad būtų galima nuimti ratus. Tuo metu prie pat automobilio privažiavo ir apie metro atstumu nuo jo sustojo su savo automobiliu liudytojas P. Ž.. Pastarajam pasirodė įtartini šio asmens (kaltinamojo) veiksmai prie automobilio BMW. Jis išlipo iš automobilio, paėmė telefoną skambinti pagalbos centrui. Nematyti privažiavusio prie pat BMW liudytojo automobilio, negirdėti, kad vairuotojas išlipa ir paima telefoną, vertinant atstumus ir šviesų paros metą, kaltinamasis negalėjo. Būtent tai, o ne jo staigiai suskaudusi galva, nulėmė kaltininko veiksmus - jis skubiai sumetė į savo automobilį įrankius bei pasišalino iš aikštelės. Pažymėtina ir tai, kad, kaip aiškina kaltinamasis, iš aikštelės jis nevyko skubios pagalbos, bet važiavo namo prie (duomenys neskelbtini) ir tai užtruko ne mažiau 10 minučių.

Nurodytos aplinkybės byloja apie tai, kad kaltinamasis veikė tikslu pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes jam sutrukdė liudytojas P. Ž..

Kaltinamojo J. R.-K. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., nes nusikaltimo jis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam J. R.-K. paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadijas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

J. R.-K. teisiamas yra 13 kartą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Oficialiai niekur nedirba. Ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe - už svetimo turto smulkius pagrobimus (b.l. 44-55). Savanaudišką tyčinį nusikaltimą vykdė nepraėjus metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tebeturėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Nustatytos aplinkybės rodo, kad jis nedaro jokių teigiamų išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, įsidarbinti, laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nesiekia įstatymo už šias veikas numatyto vidurkio. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-307 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

J. R.-K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-07-18 d. 07.20 val. iki 2019-07-19 d. 13.45 val. val. (dvi paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.