- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- I-6960-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00027-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- I. M., M. J., S. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, sodininkų bendrijos „Viršupis“
- Kategorijos
- 1.4.4Žemės servitutai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjoms I. M., M. J., S. K., pareiškėjų atstovei Lilijai Semaško, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus bei trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Alinai Karpovič, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Viršupis“ atstovei Natalijai Lukošienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. M., M. J., S. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys sodininkų bendrija „Viršupis“ bei Nacionalinė žemės tarnyba, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos I. M., M. J., S. K. (toliau – pareiškėjos) pateikė skundą, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2015-11-26 sprendimą Nr. 49SFN-2387-(14.49.104) „Dėl servitutų panaikinimo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatytą kelio servitutą (I t., b. 1. 1–5).
Paaiškino, kad jų tėvui F. Ž. iki mirties priklausė 0,36 ha ploto žemės sklypas (toliau – Žemės sklypas), esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu Nr. 01-946 sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir nurodyta sklypo savininkui leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 176 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiais 2, 3, 11, 12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-07 įsakymu Nr. 30-2384 Žemės sklypas buvo padalintas į 3 atskirus sklypus ir senojo servituto nebeliko. Įsakymo 1.1.10, 1.2.10 bei 1.3.10 punktais buvo nustatyti servitutai naujai suformuotiems sklypams tikslu inžinieriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti bei važiavimo keliui prie pastatų įrengti. Šių servitutų paskirtis - I. M. patekti į savo sklypą per S. K. sklypą, o M. J. į savo sklypą patekti per S. K. ir I. M. sklypus. Taigi, servituto paskirtis - pareiškėjų asmeninių poreikių tenkinimas. Naujai suformuotiems sklypams buvo suteikti adresai – (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) buvo patvirtintas atskirų trijų sklypų formavimas, nustatyti nurodyti kelio servitutai inžinieriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti bei važiavimo keliui įrengti.
Vykdant detaliojo plano rengimo bei patvirtinimo procedūrą (2005-2008 metai), iš esmės pasikeitė situacija su privažiavimais prie pareiškėjų sklypų: buvo išasfaltuotas kelias, einantis (duomenys neskelbtini) gatve. Prie asfaltavimo finansavimo prisidėjo ir pareiškėjos. Nuo 2009 metų pareiškėjos M. J. ir I. M. į savo sklypus patenka tiesiai iš (duomenys neskelbtini), pareiškėja S. K. – iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kiekviena pareiškėjų savarankiškai pasiekia savo sklypus, nekertant kitų pareiškėjų sklypo ir į jį neįvažiuojant. Taigi pareiškėjų sklypų kelio servituto, nustatyto Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01), būtinumas išnyko. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamos panaikinti kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01), tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-04-08 raštu Nr. 49SFN-403-(14.49.104) atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą, nurodydamas, kad net ir pertvarkius Žemės sklypą padalijimo būdu, 2000-11-17 sprendimu nustatytas servitutas išlieka. Šį sprendimą pareiškėjos apskundė NŽT, tačiau NŽT 2015-09-25 rašte nurodė, jog 2008 metais nustatytas servitutas baigėsi išnykus servituto būtinumui ir šis servitutas gali būti panaikintas nauju administraciniu aktu, todėl pavedė NŽT Vilniaus miesto skyriui spręsti klausimą dėl 2008 m. nustatyto servituto panaikinimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamu 2015-11-26 raštu vėl atsisakė panaikinti 2008 m. nustatytą servitutą, nurodant, kad pagal SB „Viršupis“ pirmininkės pateiktą informaciją, servituto būtinybė nėra išnykusi, todėl naikinti servituto, nustatyto 2000-11-07 sprendimu Nr. 01-496, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjos pažymi, kad prašydamos panaikinti 2008 m. nustatytą servitutą, jos kalba apie kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) ir skirtą tik pareiškėjų poreikių tenkinimui, tuo tarpu NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakydamas panaikinti servitutą, kalba apie neegzistuojantį ir panaikintą senąjį 2000 metų servitutą. VĮ „Registrų centras“ išraše apie sklypą (duomenys neskelbtini), nurodoma, jog 2000 m. nustatyto kelio servitutas išregistruotas, jo išregistravimo pagrindas – 2008-10-31 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-14084-(01) ir kad pats įrašas apie servitutą negalioja nuo 2008-12-03. Taip pat prie skundo pateikiami VĮ „Registrų centras“ išrašai apie pareiškėjų sklypus, iš kurių matyti, kad kiekvieno išrašo 6.2 punkte yra užregistruotas kelio servitutas, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01). NŽT Vilniaus miesto skyrius turi visų trijų pareiškėjų sutikimus naikinti servitutą, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriui belieka tik priimti administracinį sprendimą dėl servituto panaikinimo Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 1 bei 5 punktų pagrindu (servituto atsisakymas, išnykus servituto būtinumui).
Pareiškėjos teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 79–86).
Paaiškino, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, kad servituto, esančio pareiškėjų žemės sklypuose naudojimo būtinybė yra išnykusi. Žemės sklypui Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 01-946 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui F. Ž.“ nustatytas 176 kv. m ploto servitutas (toliau – 2000 m. servitutas) nepasibaigė ir pertvarkius žemės sklypą padalijimo būdu į tris pareiškėjų žemės sklypus. 2000 m. servituto būtinybę patvirtina ir aplinkybė, kad Vilniaus miesto skyriui sodininkų bendrija „Viršupis“ 2013-08-05 pateikė prašymą išsaugoti praėjimo kelią iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes šiuo keliu eina daug sodininkų ir moksleivių, atvažiuojančių autobusu iki „Smėlynės“ stotelės.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad esant jų, kaip žemės sklypų savininkių susitarimui, servituto būtinybė yra pasibaigusi, nes remiantis pareiškėjų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų duomenimis, jų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose buvo numatyti kelio servitutai (tarnaujantys daiktai) ir atitinkamai Nekilnojamojo turto registre pareiškėjų žemės sklypų kelio servitutai yra įregistruoti kaip tarnaujantys daiktai, t. y. pareiškėjų žemės sklypuose nustatytu kelio servitutu gali naudotis ne tik pačios pareiškėjos, bet ir sodininkų bendrija „Viršupis“. Pareiškėjos dar 2009-09-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą išduoti pažymą įvažiavimui į pareiškėjų žemės sklypus ir akligatvį, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-11-10 raštu Nr. (31)1.2- 2775/3.31 „Dėl įvažiavimų įrengimo ir inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“ informavo pareiškėjas, kad nepritaria akligatvio įrengimui, nes numatytoje vietoje yra įrengtas pravažiavimo kelias ir teritorija patenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio Gvazdikų rėžinio kaimo teritorijos ribas.
Reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinybei, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype - tarnaujančiame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti. Pareiškėjų ginčijamas 2015-11-26 Vilniaus miesto skyriaus sprendimas Nr. 49SFN-1327-(14.49.104.) „Dėl servitutų panaikinimo“, kuriuo atsisakoma panaikinti servitutą, buvo priimtas įvertinus tai, ar yra CK 4.130 straipsnyje nurodyti servituto pasibaigimo pagrindai bei atsižvelgiant į tai, kad sodininkų bendrija „Viršupis“ pateikė informaciją, kad servituto naudojimo būtinumas nėra išnykęs.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti pagal atsiliepime nurodytus argumentus.
Tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba bei sodininkų bendrija „Viršupis“ atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens SB „Viršupis“ atstovė nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjų tėvui F. Ž. (F. Ž.) priklausančiam Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu Nr. 01-946 buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) ir nurodyta sklypo savininkui leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 176 kv. m. sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiais 2,3,11,12 (t. I, b. l. 6–8).
Žemesnės instancijos teismas
F. Ž. 2005-08-23 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu dėl detaliojo planavimo organizavimo teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo, savo prašyme nurodydamas, kad detaliojo planavimo tikslai – padalinti esamą sklypą į tris sklypus, nustatant jų ribas ir statybos reglamentus šiuose sklypuose, panaikinti servitutą (I t., b. 1. 9).
Vilniaus miesto keturiasdešimt pirmojo notarų biuro 2006-07-31 raštas Nr. 165/2006 patvirtina, kad pareiškėjų tėvas F. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), todėl Žemės sklypą lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėjos (b. l. 188–189).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-12-07 įsakymu Nr. 30-2384 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas Žemės sklypo detalusis planas ir šio plano sprendiniai: sklypas buvo padalintas į 3 atskirus sklypus (I t., b. 1. 11–12).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-04 įsakymo Nr. 30-1404 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 1 punktu buvo suformuoti trys sklypai vietoje vieno (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypo ir nustatyti naujai suformuotų sklypų duomenys (I t., b. 1. 19–20).
Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) sklypų formavimas patvirtintas. Šio įsakymo 2 punktu pareiškėjų sklypams buvo nustatyti kelio servitutas ir teisė tiesti bei naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (I t., b. 1. 22–24).
Pareiškėjos 2015-02-17 kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu panaikinti kelio servitutą, nustatytą Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) (b. 1. 31–32).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015-04-08 raštu Nr. 49SFN-403-(14.49.104) atsisakė tenkinti prašymą, pasisakydamas, kad pertvarkius žemės sklypą padalijimo būdu, Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu nustatytas 176 kv. m ploto servitutas išlieka (I t., b. 1. 33–34).
Pareiškėjos šį sprendimą apskundė NŽT, kuri 2015-09-25 raštu Nr. 1SS-2643-(7.5) „Dėl skundų išnagrinėjimo“ pripažino, kad padalijus žemės sklypą į tris atskirus sklypus anksčiau nustatytas servitutas buvo panaikintas ir nustatytas naujas kelio servitutas, skirtas tiesti inžinierinius tinklus ir patekti iš vieno sklypo į kitą, o iš pastarojo – į trečią, bei pavedė NŽT Vilniaus miesto skyriui spręsti klausimą dėl servituto panaikinimo administracine tvarka (I t., b. 1. 35–38).
2015-11-26 raštu Nr. 49SFN-1327 (14.49.104) Vilniaus miesto skyrius pakartotinai atsisakė naikinti servitutą, nurodydamas, kad 2000 m. nustatyto servituto būtinybė nėra išnykusi (I t., b. 1. 39–40).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus sprendimo ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu pareiškėjų sklypams nustatyto kelio servituto panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pabrėžęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai). Žemės teisiniuose santykiuose taikomos įvairios teisinės priemonės, kurios leidžia žemės savininkams ir kitiems suinteresuotumą dėl naudojimosi žeme turintiems asmenims ieškoti optimalaus žemės teisinio režimo. Tarp tokių teisinių priemonių yra ir servitutai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnyje servitutas yra apibrėžiamas kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto nustatymu daroma įtaka atitinkamų asmenų teisėms, t. y. servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Pažymėtina, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.).
Servituto pasibaigimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje. Joje įtvirtinta, kad servitutas pasibaigia: jo atsisakius; tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; išnykus servituto būtinumui; suėjus senaties terminui. Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 23 str. 9 d.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos prašo panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-11-26 sprendimą Nr. 49SFN-2387-(14.49.104) „Dėl servitutų panaikinimo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatytą kelio servitutą. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad 2000 m. nustatytas servitutas yra išlikęs ir jo būtinybė nėra išnykusi, administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti panaikintas taip pat tik administraciniu aktu.
Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti, ar ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-11-26 sprendimas, kuriuo atsisakoma panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatytą kelio servitutą, yra teisėtas ir pagrįstas, būtina atskirti faktines bylos aplinkybes, susijusias su Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu Nr. 01-946 Žemės sklypui nustatytą kelio servitutą bei su Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatytą kelio servitutą. Akcentuotina, kad pirmasis kelio servitutas, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu Nr. 01-946, taigi administraciniu aktu. Pareiškėjų tėvui pasikreipus į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu padalinti esamą žemės sklypą į tris sklypus, 2007-12-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2384 buvo patvirtintas detalusis planas ir sklypas padalintas į tris sklypus (I t., b. 1. 11–12). 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) buvo patvirtintas sklypų formavimas ir nustatyti nauji kelio servitutai (I t., b. 1. 22–23). Teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad 2000-11-07 nustatytas kelio servitutas buvo išregistruotas 2008-10-31 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-14084-(01) (I t., b. 1. 43–44). Taigi Vilniaus apskrities viršininko 2000-11-07 sprendimu Nr. 01-946 nustatyto servituto panaikinimo pagrindas yra kitas administracinis aktas – 2008-10-31 Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-14084-(01), kuriuo buvę servitutai panaikinti ir nustatyti nauji kelio servitutai pareiškėjoms priklausančiuose sklypuose, būtent kuriuos pareiškėjos ir prašo panaikinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundą ikiteismine tvarka, 2015-09-25 sprendime nustatė, kad „Pareiškėjoms 2008 m. padalijus minėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini) anksčiau nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) buvo panaikintas ir nustatytas naujas kelio servitutas, skirtas tiesti inžinierinius tinklus ir patekti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir iš pastarojo žemės sklypo patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. 1. 37). Poziciją, kad 2000 m. servitutas yra panaikintas palaiko ir NŽT (t. I, 35–38). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad 2000 m. servitutas yra išlikęs. Taip pat pastebėtina, kad 2008 m. nustatyti žemės plotai skiriasi nuo 2000 m. registruoto servituto, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad sklypų perdalijimas 2000 m. servituto nepakeitė.
Skundžiamame 2015-11-26 sprendime Nr. 49SFN-2387-(14.49.104) teigiama, jog sodininkų bendrija „Viršupis“ nurodė, kad servituto būtinybė nėra išnykusi, todėl atsisakė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 01-946 nustatytą servitutą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos neprašo naikinti 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 01-946 servituto, kadangi jis jau yra panaikintas, šias aplinkybes taip pat yra konstatavusi ir NŽT. Pareiškėjos 2015-02-17 prašė panaikinti 2008-10-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-14084-(01) atskiriems sklypams nustatytus servitutus, kadangi pasikeitus realioms sąlygoms (su privažiavimais prie pareiškėjų sklypų buvo išasfaltuotas kelias), kiekviena iš pareiškėjų gali savo sklypą pasiekti nekertant kitos sesers savininkės sklypo teritorijos. Todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai atsisakė panaikinti pareiškėjų prašomus servitutus, nurodydamas, kad 2000 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 01-946 nustatyto servituto būtinybė nėra išnykusi.
Atsakovo teigimu, sodininkų bendrija „Viršupis“ yra pateikusi prašymą išsaugoti praėjimo kelią iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes šiuo keliu eina daug sodininkų bei moksleivių, atvažiuojančių autobusu iki „Smėlynės“ stotelės, todėl servituto būtinybė nėra išnykusi. Teismas atkreipia dėmesį, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 str. 1 d., 4.113 str. 1 d.). Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui. NŽT savo sprendime yra nurodžiusi (t. I, b. l. 35–38), kad pagal detaliojo plano sprendinius anksčiau nustatytas servitutas, jungiantis (duomenys neskelbtini) gatvę ir (duomenys neskelbtini) gatvę ir suteikiantis galimybę kirsti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo panaikintas, tačiau nepaisant to, į sodininkų bendrijos „Viršupis“ teritoriją jos nariai gali patekti iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)gatvės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens SB „Viršupis“ atstovė Natalija Lukošienė neneigė, kad į sodininkų bendrijos „Viršupis“ teritoriją galima pateikti nekertant pareiškėjų sklypų, tačiau argumentavo, kad toks patekimas yra nepatogus. Pastebėtina, kad vien papildomi nepatogumai, susiję su nustatyto servituto panaikinimu, nėra pagrindas, pagrindžiantis servituto nustatymo būtinybe. Atsižvelgiant į tai, aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę palikti galioti 2008-10-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-14084-(01) nustatytą servitutą, nenustatyta.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-11-26 sprendimas Nr. 49SFN-2387-(14.49.104) yra nepagrįstas todėl naikintinas.
Pareiškėjos teismo taip pat prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatytą kelio servitutą. Atsižvelgdamas į šį reikalavimą teismas pažymi, jog nors nustatyta, kad ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015-11-26 sprendimas Nr. 49SFN-2387-(14.49.104) „Dėl servitutų panaikinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, administraciniu aktu nustatytas servitutas, pagal Žemės įstatymo 23 str. 9 d., gali būti panaikintas tik administraciniu aktu. Todėl teismui, nagrinėjamos bylos atveju nėra suteikiami įgalinimai panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatytą kelio servitutą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatyto kelio servituto panaikinimo, pagal teismo sprendime pateiktus išaiškinimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų I. M., M. J., S. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-11-26 sprendimą Nr. 49SFN-2387-(14.49.104) „Dėl servitutų panaikinimo“.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymu Nr. 23-14084-(01) pareiškėjų sklypams nustatyto kelio servituto panaikinimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.