- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- e2-179-912/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00603-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- D. V., M. R., J. V.
- Ieškovas
- Kauno apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų D. V., M. R. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria patenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams D. V., M. R., J. V. dėl civilinio turto konfiskavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) konfiskuoti nesąžiningos įgijėjos atsakovės J. V. vardu įregistruotą turtą: 507/1292 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 423/1801 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „AUDI A5 SPORTBACK“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 2) konfiskuoti atsakovės M. R. vardu įregistruotą turtą transporto priemonę „PEUGEOT 5008“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3) konfiskuoti 27 714,96 Eur, išieškant ją iš atsakovo D. V.
2. Ieškovė prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti: 1) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei J. V. (vidutinė rinkos vertė – 72 400 Eur); 2) 423/1801 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovei J. V. (vidutinė 423/1801 dalių rinkos vertė – 5 519,43 Eur); 3) žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei J. V. (vidutinė rinkos vertė – 19 500 Eur); 4) transporto priemonę „AUDI A5 SPORTBACK“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei J. V. (vertė – 50 000 Eur); 5) transporto priemonę „PEUGEOT 5008“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei M. R. (vertė – 35 000 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir areštavo:
2.1. 507/1292 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovei J. V.;
2.2. 423/1801 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias atsakovei J. V.;
2.3. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei J. V.;
2.4. transporto priemonę „AUDI A5 SPORTBACK“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei J. V.
2.5. transporto priemonę „PEUGEOT 5008“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią atsakovei M. R.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į šiuos duomenis yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
4. Vertindamas antrąją būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo konfiskuoti iš atsakovių J. V. ir M. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu nepritaikius disponavimo turtu apribojimų, atsakovės turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Dėl šios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas. Be to, negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovių teisę disponuoti turtu, yra galimybė, jog jos, net ir neturėdamos nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Pareikštų reikalavimų pobūdis lemia poreikį užtikrinti, kad turtas bylos nagrinėjimo metu nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, sudarant galimybę užtikrinti ieškovės pareikštų reikalavimų įvykdymą. Šiuo atveju, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų paveikti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, bei išlaikyti status quo (esamą padėtį).
Šalies argumentai
5. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė ieškiniu prašo konfiskuoti 507/1292 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nusprendė, jog viso sklypo areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, neatitiktų ekonomiškumo principo, nes laikinųjų apsaugos priemonių mastas viršytų byloje pareikštą reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
1. Atsakovai D. V., M. R. ir J. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Ieškinio pagrindas suformuluotas netinkamai, nes jame nenurodytos aplinkybės ir argumentai dėl vienos iš reikšmingų aplinkybių civilinio turto konfiskavimui pritaikyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą (toliau – CTKĮ).
1.2. Ieškinio pagrindo trūkumai yra esminiai ir yra kliūtis toliau nagrinėti bylą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti ieškovę pašalinti ieškinio pagrindo trūkumus.
1.3. Teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovai yra nesąžiningi ar ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turtą. Teismas jų negalėjo nustatyti, nes ieškovė to neįrodinėjo. Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas tik deklaratyviu teiginiu, kad atsakovai gali prašomą konfiskuoti turtą paslėpti, parduoti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma įvykdyti civilinį turto konfiskavimą.
1.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo. Prašomo konfiskuoti turto perleidimas tretiesiems asmenims nėra kliūtis tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Turto areštas negali būti taikomas tik dėl to, kad atsakovai teoriškai gali perleisti turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas ir areštuotas turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
2. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų.
Dėl naujų dokumentų nepriėmimo
3. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė 2024 m. lapkričio 22 d. paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius; dvi Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis dėl turto arešto pratęsimo turto tyrime Nr. 3TT-3/2023.
4. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
5. Aiškindamas naujų įrodymų apeliacijoje teikimo (priėmimo) draudimo išimtis, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 10 punktas). Pažymėtina ir tai, kad tam, jog apeliacinės instancijos teismui naujai teikiami įrodymai būtų priimti, jie turi ne tik atitikti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo išimtis, tačiau privalo atitikti ir įrodymų sąsajumo kriterijų – teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
6. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantai nesuformulavo prašymo priimti į bylą pateikiamus dokumentus. Antra, susipažinus su jų turiniu nėra pagrindo teigti, kad jie turės įtakos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys ir rezoliucijos (net ir priimtos šioje civilinėje byloje) nėra įrodymai CPK prasme ir savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. Be to, nagrinėdamas bylą teismas turi teisę naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo priimti kitoje byloje teismo priimtų nutarčių, t. y. jas atsisakoma priimti.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
7. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar gali tapti nebeįmanoma jį įvykdyti. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas būtent toje konkrečioje byloje.
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus, bei teisinius argumentus, pateikė su ieškinio dalyku susijusius įrodymus. Atsakovai skunde teigia, kad, ieškinio pagrindas suformuluotas netinkamai, nenurodytos aplinkybės ir argumentai dėl vienos iš teisiškai reikšmingų aplinkybių civiliniam turto konfiskavimui taikyti pagal CTKĮ.
9. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui pagrįstai susiformavo įsitikinimas, kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovės naudai galėtų būti priimtas palankus teismo procesinis sprendimas. Ieškovė pasirinko leistiną gynimo būdą, ieškinio reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei įrodymais. Ieškinio reikalavimų materialusis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, ar ieškovė pateikė pakankamai įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, ar tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pagrįstai nurodė, kad ieškinio argumentai bei su ieškiniu pateikti įrodymai yra pagrindas manyti, jog ieškovės reikalavimai preliminariai pagrįsti. Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir suformuota teismų praktika paneigia apeliantų skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje privalėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
11. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kuria taip pat nesutinka apeliantai, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialusis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingas vertinimas ir aiškinimas (t. y. pripažinimas, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui) iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei jų taikymo prevencinį tikslą, pažeistų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
13. Apeliantai, teigdami, kad neegzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, remiasi savo sąžiningumo prezumpcija, t. y. jog ieškovė neįrodė jų nesąžiningumo, bei kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuorytais argumentais.
14. Aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
15. Įvertinus ieškinyje keliamus reikalavimus ir bylos šalių nurodytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina padėties bylos nagrinėjimo metu stabilumą, status quo išsaugojimą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių tikslas gali būti pasiektas uždraudus atsakovams imtis veiksmų, dėl kurių nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kuris galbūt buvo įsigytas panaudojant lėšas iš neteisėtos veiklos, gali būti ne tik perleistas, bet ir įkeistas.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovų teisės naudotis ir valdyti ginčo turtą nėra suvaržytos. Tai reiškia, kad atsakovų teisės nėra suvaržomos labiau negu būtina ieškinio reikalavimams užtikrinti.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, tai, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, jog ginčo turtas nebūtų perleidžiamas kitiems asmenims arba apsunkinamas įkeičiant už įsipareigojimus bei siekdamas užtikrinti ginčo šalių status quo, daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, taip užkertant kelią situacijos pokyčiams ar naujiems ginčams atsirasti.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą, pažeidė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas ir formuojamą teismų praktiką. Apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.
19. Kiti apeliantų argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.