Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. C. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. C. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neteisėto įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. C. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Telšių AVPK) 2017 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 86-TE-391 „Dėl inspektoriaus G. C. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti G. C. į Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas; priteisti iš Telšių AVPK pareiškėjo naudai darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl konkrečiai jo nusikalstamos veikos. Apie tai, kad konfliktinio įvykio metu prie „Patajos“ klubo dalyvavo ir pareiškėjas, paaiškėjo tik tyrimo metu, o pagrindas pareikšti pareiškėjui pranešimą apie įtarimą atsirado 2017 m. spalio 13 d. Šiaulių AVPK pateiktoje informacijoje nebuvo jokių duomenų apie jokius kitus G. C. tarnybinius nusižengimus. Telšių AVPK gavus duomenis apie galimą nusikalstamą veiką, bet negavus ir savarankiškai nesurinkus duomenų apie kitus savarankiškus tarnybinius nusižengimus, tarnybinio patikrinimo procesas turėjo būti pradėtas ir sustabdytas. Telšių AVPK buvo organizuotas neskaidrus ir tendencingas vidaus tyrimas, kurio išvados ir rezultatai buvo nulemti iš anksto. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo bylos duomenys nebuvo oficialiai perduoti atsakovui, visos nelegaliai gautos bylos kopijos negalėjo būti vertinamos dokumentų tikrumo ir teisingumo požiūriu, jose esama informacija negalėjo būti pagrindu tam tikrų faktinių ar teisinių aplinkybių nustatymui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis dėl tarnybinio nusižengimo buvo informuotas, savo profesinę kaltę pripažino, dėl elgesio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas paaiškino, kad Telšių AVPK viršininkui 2017 m. lapkričio 15 d. patvirtinus išvadą, pareiškėjas kitą darbo dieną (2017 m. lapkričio 16 d.) buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjo elgesys ne tarnybos metu, t. y. 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 00.04 val. prie naktinio klubo „Pataja“ konflikto išprovokavimas, ko pasėkoje jis du kartus spyrė V. P. į nugarą, o jam matant E. A. sudavė ranka V. P. į veidą; pareiškėjas nepranešė apie įvykį policijai, neužkirto kelio neteisėtiems tiek savo, tiek E. A. veiksmams, pasišalino iš įvykio vietos, vertintinas kaip savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2017 m. spalio 18 d. gautas Telšių AVPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. tarnybinis pranešimas, jog Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjui G. C. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-49373-17, 2017 m. spalio 13 d. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jis apklaustas įtariamuoju, paskirta kardomoji priemonė. 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjui surašytas nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 86-PR2-11182, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju, galimai padarė tarnybinį nusižengimą dėl pareigūno vardo pažeminimo, todėl tikslinga pareigūno atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 00.04 val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Pataja“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. A., bendrais tyčiniais veiksmais panaudojant fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, t. y. spirdamas V. P. du kartus į nugaros sritį, o E. A. suduodant ranka V. P. į veido sritį, po kurių V. P. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo galimai tyčia darė teisės pažeidimą, kuriam užkirsti kelią buvo pareiškėjo profesinė pareiga; pareiškėjas kaip policijos pareigūnas elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose, todėl galimai atliko neteisėtus veiksmus. Pakliuvęs į konfliktinę situaciją neinformavo savo tiesioginio vadovo, savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė policijos pareigūno priesaiką. 2017 m. lapkričio 15 d. parengta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 86-IS-71 (toliau – ir Išvada) ir vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą skundžiamu Įsakymu pareiškėjas 2017 m. lapkričio 16 d. atleistas iš vidaus tarnybos – Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų.Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, tarnybinio patikrinimo išvadą ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) teisėtai, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamą įsakymą, grąžinti pareiškėją į tarnybą priteisiant darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

III.

Pareiškėjas G. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinant pareiškėjo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatliko prievolės išanalizuoti, ar atsakovas tinkamai laikėsi tvarkos procedūrų (pagal Statuto 32-33 str.) atlikdamas tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Atsakovas, gavęs oficialų pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, privalėjo tik pradėti tarnybinį patikrinimą ir jį stabdyti. Galimybę tęsti tarnybinį patikrinimą atsakovas galėjo tik pasinaudojęs išimtimi, t. y. analizuojant, ar pareiškėjo veiksmuose yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, galinčių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra jokio dokumento, kuris leistų daryti išvadą, kad buvo bandoma ieškoti savarankiško nusižengimo požymių. Todėl manytina, kad tarnybinis patikrinimas buvo tendencingas.Pareiškėjas pažymi, kad tik po dviejų savaičių nuo gautos informacijos apie ikiteisminį tyrimą 2017 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjui nesuteikta galimybė tinkamai gintis, kadangi pranešime formaliai nurodyta net 18 teisės aktų nuostatų pažeidimų, tačiau kurios nuostatos yra sietinos su galimu pareigūno vardo pažeminimu, nėra aišku, taip pat nėra aišku, kuris konkretus veikimas (neveikimas) laikomas savarankišku tarnybiniu nusižengimu, tiriamu naudojantis Tvarkos aprašo išimtimi. Pranešime nebuvo nurodyti visi arba viena iš veikų, nenurodytas teisės aktas, reikalavęs atitinkamo pareigūno elgesio. Pareiškėjui nebuvo įteikta tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija (114 lapų), šioje medžiagoje nėra duomenų apie savarankiško tarnybinio nusižengimo išskyrimą ir tyrimą.Pareiškėjas nurodo, kad teismas savo sprendimą grindžia visa tarnybinio patikrinimo metu gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors išvados surašymo metu ikiteisminis tyrimas dar net nebuvo baigtas ir joks procesinis sprendimas nebuvo priimtas. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas vėliau negu priimtas skundžiamas Įsakymas, todėl toks Įsakymas buvo nesavalaikis, neatitinkantis teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų.Pareiškėjo nuomone, jo kaltė dėl kai kurių tariamų pažeidimų negalima arba visiškai neįrodyta. Teismo išvados dėl netinkamo veikimo (neveikimo) akivaizdžiai prieštarauja vaizdo įrašo duomenims. Pareiškėjo įsitikinimu, neaišku, kaip asmens stūmimas koja žemina vidaus reikalų sistemą ar konkrečią įstaigą. Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra visų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinti pareiškėjo veiksmus kaip žeminančius pareigūno vardą. Atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjui drausminę atsakomybę, o teismas atsakovo veikimą vertino nekritiškai. Tarnybinio patikrinimo medžiaga, surinkta pažeidžiant mažiausiai tris imperatyvius teisės aktų reikalavimus, negali būti laikoma pagrindu taikyti drausminę atsakomybę. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovo vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgiant į Telšių AVPK 2017 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 86-IS-71 „Dėl G. C. veiksmų įvertinimo“. Atsakovas pažymi, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), nepažeidžiant jame numatytų procedūrų.Atsakovo teigimu, pareigūnas G. C., būdamas policijos pareigūnu, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos principų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti savo pareigas, ne tik neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui, bet pats elgėsi priešingai nustatytai tvarkai. Be to, pareigūno G. C. veiksmai akivaizdžiai griauna vidaus reikalų sistemos autoritetą diskredituoja valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą, menkina jos autoritetą, pažeidžia valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip padaro žalą policijos įstaigai ir nukentėjusiesiems, daro įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, be to, toks elgesys neigiamai veikia ir pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teisės, moralės normų laikymąsi, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareigūno G. C. veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą), teisėtumo bei pagrįstumo.Skundžiamu sprendimu teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, tarnybinio patikrinimo išvadą ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas skundžiamu Įsakymu iš vidaus tarnybos atleistas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) teisėtai, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas kvestionuoja teismo sprendimą, motyvuodamas aplinkybėmis, kad teismas nevertino, ar atsakovas tinkamai laikėsi tarnybinio patikrinimo tvarkos procedūrų pagal Statuto 32-33 straipsnius atlikdamas tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, teismo išvados dėl netinkamo veikimo (neveikimo) prieštarauja vaizdo įrašo duomenims, teismas savo sprendimą grindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga, nors išvados surašymo metu ikiteisminis tyrimas dar net nebuvo baigtas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir surašydamas tarnybinio patikrinimo išvadą, pažeidė tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nes nesilaikė nustatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. atsakovas, gavęs oficialų pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, privalėjo tik pradėti tarnybinį patikrinimą ir jį stabdyti, taip pat atsakovas neanalizavo, ar pareiškėjo veiksmuose yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių; tik po 2 savaičių nuo gautos informacijos apie ikiteisminį tyrimą pareiškėjui įteikė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo; pranešime formaliai nurodė net 18 teisės aktų nuostatų pažeidimų, tačiau nėra aišku, kurios nuostatos sietinos su galimu pareigūno vardo pažeminimu, taip pat, kuris konkretus veikimas (neveikimas) laikomas savarankišku tarnybiniu nusižengimu; be to, pareiškėjui nebuvo įteikta tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija (114 lapų), o patikrinimo išvadoje nėra visų teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinti pareiškėjo veiksmus kaip žeminančius pareigūno vardą. Taigi pareiškėjas iš esmės nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais ir neveikimu 2017 m. rugsėjo 24 d. konfliktinio įvykio metu viešoje vietoje pažemino policijos pareigūno vardą.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.Pasisakydama dėl byloje ginčijamo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 16 d. Įsakymo pagrįstumo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, skiriasi tik šalių pozicija dėl pareiškėjo elgesio vertinimo Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu.Pažymėtina, kad Statuto (aktuali 2016 m. lapkričio 3 d. Įstatymo redakcija Nr. XII-2738, galiojanti nuo 2016 m. lapkričio 10 d.) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatomos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4715-552/2017). Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės patvirtintoje 2017 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-71 „Dėl G. C. veiksmų įvertinimo“ (b. l. 20-27), kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, nurodyta, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 24 d. apie 00.04 val. viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Pataja“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. A., bendrais tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, t. y. spirdamas V. P. du kartus į nugaros sritį, o E. A. suduodant ranka V. P. į veido sritį, po kurių V. P. nugriuvo ant žemės, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tuo galimai tyčia darė teisės pažeidimą, kuriam užkirsti kelią buvo pareiškėjo profesinė pareiga; pareiškėjas kaip policijos pareigūnas elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose, todėl galimai atliko neteisėtus veiksmus, pakliuvęs į konfliktinę situaciją neinformavo savo tiesioginio vadovo, savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė policijos pareigūno priesaiką. Skundžiame Įsakyme nurodyta, kad jo priėmimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir minėta Telšių AVPK 2017 m. lapkričio 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada (b. l. 28).Teisėjų kolegija pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, susijusioms su pareiškėjui taikytos tarnybinio patikrinimo procedūros teisėtumu. Pareiškėjo elgesiu, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, Išvadoje laikyta tai, kad pareiškėjas, eidamas Telšių AVPK Mažeikių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, ne tarnybos metu viešoje vietoje pakliuvęs į konfliktinę situaciją demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, nors užkirsti tam kelią buvo pareiškėjo profesinė pareiga; apie įvykį nepranešė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nepranešė policijai, pasišalino iš įvykio vietos, neinformavo savo tiesioginio vadovo, tokiu būdu sulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, taigi pareiškėjas kaip policijos pareigūnas elgėsi priešingai, nei numatyta teisės aktuose. Atsakovas Išvadoje taip pat aiškiai nurodė, kurias konkrečiai teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė, todėl aplinkybė, kaip atsakovas Išvadoje pasirinko šių aplinkybių ir teisinio pagrindimo dėstymo būdą, kaip sudarė Išvados kaip dokumento struktūrą, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad atsakovas Išvadoje net atskirai išskyrė pareigūno vardo pažeminimo kaip savarankiško instituto argumentavimą (b. l. 26). Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjo argumentai, kad atsakovas neanalizavo, ar pareiškėjo veiksmuose yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pranešime nesusiejo teisės aktų nuostatų pažeidimų su galimu pareigūno vardo pažeminimu bei nėra aišku, kuris konkretus veikimas (neveikimas) laikomas savarankišku tarnybiniu nusižengimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas taip pat neteisingai interpretuoja Išvadoje pateiktus teiginius ir jų pagrindimą dėl vidaus reikalų sistemos autoriteto žeminimo, t. y. nurodo, kad nėra neaišku, kaip asmens stūmimas koja žemina vidaus reikalų sistemą ar konkrečią įstaigą. Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6 punktas nurodo, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 p.); turi vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims (4.28 p.); 14.1 punktas nurodo, kad ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus; ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (14.3 p.); ne tarnybos metu policijos pareigūnas patekęs į eismo įvykį, jei vairavo transporto priemonę, ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, privalo nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui (14.5 p.). Šiuo atveju Išvadoje yra aiškiai nurodyta, jog būtent pareiškėjo atlikti veiksmai išprovokavus konfliktinę situaciją, smurto panaudojimas prieš asmenį, nepranešimas apie įvykį policijai ir pasišalinimas iš įvykio vietos bei tiesioginio vadovo neinformavimas diskredituoja policijos pareigūno vardą ir menkina Lietuvos policijos autoritetą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu, gerai išmanydamas teisės aktus ir juos taikydamas savo tarnyboje, šiuo konkrečiu atveju 2017 m. rugsėjo 24 d. konfliktinio įvykio metu pažemino policijos pareigūno vardą, kadangi išprovokavo konfliktą, neužkirto kelio jam, nepranešė apie jį policijai, pasišalino iš įvykio vietos, neinformavo tiesioginio vadovo apie įvykį, tokiais veiksmais parodydamas nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams ir tokiu būdu sukeldamas visuomenės nepasitikėjimą policija, pakenkdamas policijos kaip institucijos reputacijai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Vertinant Išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais ir elgesiu bei pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas tokiu elgesiu pažemino pareigūno vardą, konstatuotina, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais ne vien dėl keliamų profesinių ir bendrųjų nepriekaištingos reputacijos standartų, bet ir dėl autoriteto kitiems institucijos darbuotojams. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šiuo atveju, priešingai nei mano pareiškėjas, yra pakankamai teisiškai reikšmingų konstatuotų aplinkybių kaip pareiškėjo atliktų veiksmų (neveikimo), kurie vertintini kaip žeminantys policijos pareigūno vardą.Tarnybinio patikrinimo išvada (b. l. 20-27) patvirtina, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas ne dėl nusikalstamų veikų padarymo, o dėl, be kita ko, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.28, 14.1, 14.3, 14.5 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimo ir už pareigūno vardo pažeminimą, taigi atleidimui iš vidaus tarnybos nebuvo būtinas teismo nuosprendis ar ikiteisminio tyrimo institucijos nutarimas (Statuto 32 str. 1 d., 33 str.). Taigi pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas privalėjo stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūras iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi tokio reikalavimo nėra įtvirtinta teisės aktuose, ir kaip atsakovas visiškai teisingai nurodė Išvadoje, pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas nusižengimas, už kurį taikoma savarankiška atsakomybė, todėl tai galima atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos, kurios galima teisinė pasekmė yra baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju netinkamas pareiškėjo kaip pareigūno elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra išsamiai aprašyti ir apibendrinti Išvadoje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš bylos ir tarnybinio patikrinimo medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjas operatyviai buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu, t. y. pareiškėjas su atsakovo 2017 m. spalio 31 d. surašytu „Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo“ buvo supažindintas 2017 m. lapkričio 2 d. pasirašytinai, šiame pranešime aiškiai nurodytos pareiškėjo teisės teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus, o baigus tyrimą – susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, taip pat nurodyta pareiškėjo teisė pavaldumo tvarka skųsti tikrintojo veiksmus (b. l. 18-19). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo procedūros buvo baigtos per trumpesnį nei mėnuo laikotarpį, pareiškėjas su Išvada buvo supažindintas itin operatyviai – 2017 m. lapkričio 16 d., o tarnybinio patikrinimo medžiagos kopiją gavo 2017 m. lapkričio 21 d. pagal jo pateiktą 2017 m. lapkričio 20 d. prašymą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 114, 116). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimą ir jo teises, žinojo, kokios neteisėtos veikos padarymu yra kaltinamas, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją ir skųsti tikrintojo veiksmus, buvo tinkamai ir operatyviai supažindintas su baigto tarnybinio patikrinimo rezultatais bei patikrinimo metu surinkta medžiaga, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad atliekant minėtą tarnybinį patikrinimą buvo pažeisti Statuto 32-33 straipsniai ir esminės procedūros, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo pagrįstumui ir objektyviam visų aplinkybių įvertinimui. Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi asmens atleidimas iš tarnybos remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, pažeminęs pareigūno vardą, ginčijamu atsakovo įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos, todėl skundžiamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pripažinus šį įsakymą teisėtu ir pagrįstu bei nenustačius neteisėtų Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, negali būti tenkinami ir pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo pareiškėjo į vidaus tarnybą bei vidutinio darbo užmokesčio už pravaikštos laiką priteisimo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo G. C. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.