Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-335-613/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-11
Bylos Nr.: e2A-335-613/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: A. J.
Atsakovas: R. Ž., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui
Trečiasis asmuo: D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., A. R., R. M., S. R., R. Ž., D. G., G. A., UAB „Paslaugos būstui“, AB SEB bankas, UAB „Matomos konstrukcijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-335-613/2023 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03669-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje pagal A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą galiojimo panaikinimo, savininko teisių gynimo, statybos padarinių pašalinimo ir sprendimo apie nuosavybės teisės įregistravimą panaikinimo, tretieji asmenys D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., A. R., A. R., R. M., S. R., R. Ž., R. M., A. G., D. G., G. A., G. A., UAB „Paslaugos būstui“, AB SEB bankas, UAB „Matomos konstrukcijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą; 2) pripažinti, kad 20,02 kv. m ploto negyvenamoji patalpa, žymima indeksais 3-7, 3-8, įrengta šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, priklauso ieškovei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalį dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015 m. pradžioje atsakovas šilumos punkte įrengė perdangą, padalijo šilumos punkto patalpą į dvi dalis ir viršutinę dalį prijungė prie savo buto. 2015 m. lapkričio 24 d. atsakovas organizavo namo bendraturčių susirinkimą, jame buvo svarstytas klausimas dėl šilumos punkto kapitalinio remonto įrengiant naujas patalpas ir jas prijungiant prie atsakovui priklausančio buto. 2016 m. sausio 14 d. atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti rašytinį pritarimą statinio kapitalinio remonto projektui: atlikti kapitalinį remontą pagal projektą „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje pakeičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 29 d. pritarė pateiktam statinio projektui ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Prie atsakovo buto buvo prijungtos bendro naudojimo patalpos ir 2018 m. sausio 5 d. įregistruotos, atsakovui pateikus 2018 m. sausio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą (toliau – ir Deklaracija). SLD ir Deklaracijos pagrindu atsakovo butas, iki kapitalinio remonto darbų buvęs 50,74 kv. m bendro ploto (30,79 kv. m. gyvenamo), tapo 69,66 kv. m bendro ploto (57,73 kv. m gyvenamasis plotas). Nurodo, jog atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į šilumos punkto patalpas, nes nebuvo sudarytas nuosavybės perleidimo sandoris. Atsakovui neįgijus priklausančių dalių į bendrąja nuosavybe esančias šilumos punkto patalpas, šios dalys negalėjo būti naudojamos sukuriant naują daiktą. Prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakovas pateikė dokumentus, tarp jų ir statinio bendraturčių sutikimus, dėl bendro naudojimo negyvenamųjų patalpų, besiribojančių su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo atsakovui bei minėtų patalpų rekonstravimo. Šiais sutikimais statinio bendraturčiai išreiškė valią dėl patalpų rekonstravimo, ? ne dėl konkrečių projektinių sprendinių ar nuosavybės teisių perleidimo atsakovui. Inspekcija pagal teisės aktus turėjo patikrinti, ar atsakovas R. Ž. yra statytojas Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme. Šilumos punktas yra visų daugiabučio namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys. Šiuo atveju buvo sukurta nauja patalpa, padalijant bendrojo naudojimo patalpą – šilumos punktą į dvi dalis. 2014 m. balandžio 17 d. sutikimas dėl bendrojo naudojimo patalpų perdavimo atsakovui yra pasirašytas 11 butų savininkų. Šiuo dokumentu buvo sutikta, jog bendrojo naudojimo patalpa bus perduota atsakovui rekonstruoti ir atnaujinti, tačiau šis dokumentas negali būti pripažintas namo bendraturčių nuosavybės perdavimo atsakovui dokumentu. 2015 m. lapkričio 11 d. šilumos punkto kapitalinio remonto viešo aptarimo protokole nurodyta, kad dalyvauja 5 asmenys, tačiau „už“ balsavo 9, „prieš“ – 1. Balsavimas vyko dėl pritarimo kapitalinio remonto sprendiniams, kurių vienas yra bendrosios nuosavybės teisės sumažinimas. Konstatavus, kad Deklaracija dėl rekonstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje apie darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis šilumos punkto dalimi įstatymų nustatytais pagrindais, ši Deklaracija turi būti panaikinta. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 punktas nustato kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jei prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog asmuo (atsakovas R. Ž.), padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti jai dalį naujai sukurtos patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise, prieš tai ieškiniu pareikštą reikalavimą įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius ieškovė prašo palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R.Ž. atsiliepimo į paskutinį patikslintą ieškinį nepateikė. Atsakovas R.Ž. atsiliepime į prieš tai patikslintą ieškinį (rašytiniuose paaiškinimuose) (teisme gautas 2021 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-125-676/2021) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į visus (duomenys neskelbtini) namo butų savininkus su prašymu pasirašyti sutikimą dėl bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, besiribojančios su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo atsakovui. Visus namo buto savininkus informavo, kad šias patalpas rekonstruos, atnaujins savo lėšomis ir sumažins namo bendrų patalpų eksploatavimo sąnaudas. Šį sutikimą pasirašė 11 butų savininkų iš 15 galimų, tarp jų ir ieškovė. Gavęs daugumos savininkų rašytinį sutikimą, kreipėsi į projektuotoją, kad parengtų reikalingus dokumentus pradėti statybos darbus. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą vykdyti statybos darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017 m. lapkričio 30 d. raštu patvirtino, jog atlikusi patikrinimą nustatė, kad minėtasis rašytinis pritarimas išduotas teisėtai. Statybos darbai vyko pagal projektą, kuriam buvo išduotas rašytinis pritarimas. Viešas projektinis pasiūlymas buvo pateiktas ir pristatytas patalpų savininkų viešo aptarimo metu 2015 m. lapkričio 24 d., projektiniam kapitalinio remonto pasiūlymui pritarė dauguma namo gyventojų – devyni butų savininkai pasirašė balsuodami „už“, ieškovė taip pat dalyvių sąraše pasirašė ir davė jam sutikimą atlikti numatytą remontą. Ieškovė šio susirinkimo sprendimo neskundė. Pagal viešame namo gyventojų susirinkime patvirtintą projektinį pasiūlymą buvo parengtas projektas „Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje pakeičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto“ (Nr. 14-11-02-TDP), jis nebuvo keičiamas. Visi su statybos darbais susiję dokumentai buvo gauti ir parengti teisėtai, laikantis visų jiems pagal įstatymą keliamų turinio ir formos reikalavimų, todėl buvo teisinis pagrindas įregistruoti turto nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, kurios įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 5 d.

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu prašo pripažinti, kad ieškovė be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes – reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo atmesti; jeigu bus nuspręsta netaikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmių, su ieškovės patikslinto ieškinio dalimi dėl 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimo panaikinimo nesutinka ir prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, o kitus ieškovės pareikštus reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad statytojas R.Ž. 2016 m. vasario 2 d. pateikė informaciją apie tai, kad 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-160129-00009. 2016 m. vasario 25 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-160225-00018, kuriame konstatuota, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Patikrinus, ar statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, 2016 m. vasario 26 d. surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-310, kuriame pateikiama išvada, kad statinys atitinka statinio projekto sprendinius. Prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas R.Ž. naudodamasis IS „Infostatyba“ pateikė Statybos įstatymo (redakcija, aktuali statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu) 23 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus, tarp jų ir statinio bendraturčių sutikimus dėl bendro naudojimo negyvenamų patalpų, besiribojančių su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, perdavimo R. Ž. dėl šių patalpų kapitalinio remonto. Inspekcija netikrina minėto sutikimo gavimo aplinkybių, o vertina tik jo turinį projektinių sprendinių kontekste, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. R.Ž. Deklaracija deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-160129-00009. Atsisakius reikalavimo dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo, reikalavimas dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo nebetenka prasmės, kadangi toks reikalavimas nesukels teisinių pasekmių, nes statytojas galės kreiptis dėl naujos deklaracijos gavimo, patvirtinimo ir įregistravimo. Ieškovė nepaneigė, kad R.Ž. yra statinio, kuriame atliktas kapitalinis remontas statybą leidžiančio dokumento pagrindu, kurio išdavimui buvo gautas statinio bendraturčių sutikimas, bendraturtis. Atsakovas statybą (atliktą kapitalinį remontą) užbaigė surašydamas Deklaraciją ir pateikė ją tvirtinti Inspekcijai, turėdamas ir galėdamas įgyvendinti statytojo teisę. Nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai byloje pagrindžia, kad Inspekcija Deklaraciją patvirtino nustačiusi, kad Reglamento 94 punkto reikalavimai įvykdyti. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl statytojo surašytos ir Inspekcijoje patvirtintos Deklaracijos panaikinimo, todėl nesutiktina, kad ši Deklaracija pripažintina vienašaliu sandoriu, kuriam ginčyti taikomas bendrasis dešimties metų terminas. Ginčijama R. Ž. surašyta deklaracija yra patvirtinta 2018 m. sausio 3 d. ir paskelbta Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys yra vieši. Ginčijamu atveju ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu suformulavo savo reikalavimą dėl minėtos Deklaracijos panaikinimo, todėl laikytina, kad Deklaracija yra ginčijama praleidus įstatyme nurodytą vieno mėnesio terminą – ieškinio reikalavimas pareikštas praėjus metams po jos surašymo, todėl tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

4. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio trečiuoju reikalavimu, pirmą ir antrą reikalavimus nurodė nagrinėti teismo nuožiūra, prašo priteisti VĮ Registrų centrui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už apeliacinio skundo padavimą sumokėtas žyminis mokestis. Pažymėjo, jog jeigu ieškovė siekia nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, turi būti nurodytas nekilnojamojo turto objekto unikalus numeris ir kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Be to, reikalavimas „panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž.“ nėra tiksliai suformuluotas, nes teritorinio registratoriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimas buvo įformintas registro įrašu nekilnojamojo turto kadastre ir registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), tai yra tikslinant patalpos (buto) kadastro duomenis turi būti tikslinami ir pastato, kuriame yra patalpa (butas), kadastro duomenys. Registrų centro Klaipėdos filialui R.Ž. pateikė 2018 m. sausio 3 d. prašymą Nr. 16537683 įregistruoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), po kapitalinio remonto pagal 2018 m. sausio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Pažymėjo, kad Registrų centras nėra šioje civilinėje byloje nagrinėjamų civilinių teisinių santykių dalyvis, o yra viešojo administravimo subjektas, kuris veikia neperžengdamas jam suteiktų įpareigojimų ribų. Registro tvarkytojas turi teisę ir pareigą atsisakyti vykdyti registravimą tik nustatęs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teisės aktuose nenumatyta Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teisė revizuoti nepanaikintų ir nenuginčytų teismine tvarka dokumentų. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą atsakovo R. Ž. prašymą ir dokumentus ir nenustatęs NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių, suteikiančių teisę atsisakyti atlikti registraciją, priėmė sprendimą prašymą patenkinti – duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sprendimą įformino 2018 m. sausio 5 d. registro įrašu: Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, 5,50 kv. m, pažymėtu R3-17, kapitalinis remontas (bendras plotas 69,66 kv. m) ir R. Ž. nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas: 2012 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MV7-3760 ir 2018-01-03 deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Taip pat registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus dokumentus nuo 2018 m. sausio 5 d. įrašyti patikslinti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Pažymėjo, kad atsakovas nuosavybės teises prašė įregistruoti ne į bendro naudojimo objektą / patalpą, bet į patalpą, kuri buvo naujai sukurta pasinaudojant bendrosiomis pastato konstrukcijomis ir atsakovui prijungta prie buto Nr. 3. Šiuo atveju Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-241, kuriuo atmetė ieškovės prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo (įforminto registro įrašu) ir atsisakė priimti skundą, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1023-533/2019 atmetė pareiškėjos (ieškovės) skundą dėl Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. cspr1-241 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi Nr. eA-1272-415/2020 atmetė pareiškėjos A. J. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

5. Tretieji asmenys R. Ž. ir A. G. pateikė atsiliepimą į paskutinį patikslintą ieškinį, jame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad, prieš siekdamas įgyti nuosavybės teises į statybos būdu sukurtą nekilnojamąjį daiktą, atsakovas turėjo įsitikinti, ar turi reikiamas teises į šilumos punktą, kurioje yra ar bus toks daiktas, kokia tų teisių apimtis. Atsakovas užbaigė statybos procesą nesutaręs su bendraturčiais dėl nuosavybės teisių. Atsakovas, neturėdamas asmeninės nuosavybės teisių į šilumos punktą, neturi teisinio pagrindo riboti bendraturtės teisę naudotis ar disponuoti šilumos punktu, jį valdyti, taip pat reikalauti suteikti atsakovui kokias nors teises jam priimtinomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Deklaracija apie pastato rekonstravimo statybos darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis bendraturčiams priklausančia pastato dalimi įstatymų nustatytais pagrindais, ši Deklaracija turi būti panaikinta. Panaikinus Deklaraciją, atsakovo nuosavybės teisės į ginčo pastato dalį registravimo pagrindą, panaikintina ir nuosavybės teisės į jį registracija VĮ Registrų centre.

6. Trečiasis asmuo R. M. pateikė atsiliepimą į paskutinį patikslintą ieškinį, jame nurodė, kad jam nepritaria. Pažymėjo, jog įvykusiame namo gyventojų susirinkime su šios patalpos įrengimo planu ieškovė buvo supažindinta ir šios patalpos įrengimui ieškovė buvo pritarusi ir tai patvirtinusi parašu susirinkimo protokole, todėl teisės į patikslintame ieškinyje minėtą patalpą ieškovė neturi.

7. Trečiasis asmuo UAB „Matomos konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, jame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad butų Nr. 11, 12, 14 savininkai piktybiškai kenkia ir sąmoningai trukdo gerinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) būklę, priešina kaimynus ir grasina nebūtais dalykais ir visiškai ignoruoja prašymus. Trečiojo asmens atstovo nuomone, šie butų savininkai neatstovauja namo gyventojų interesams, jie veikia priešingai ir yra nusistatę prieš seniai gyvenančius ir prieš naujai atsikrausčiusius gyventojus ar įmones. Akivaizdu, kad ieškovė nuo 2018 metų tikslina ieškinio dalyką ir taip vilkina teismo procesą. Iki pat šiol nėra aišku, ko ieškovė siekia. Be to, pažymėjo, kad ieškovė neginčija faktų, kad žinojo apie atsakovo planuojamus atlikti statybos darbus, pasirašė ant dokumentų, kad sutinka ir neprieštarauja.

8. Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu priėmė ieškovės A. J. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir šios bylos dalį nutraukė, ieškinį atmetė. Bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir panaikinti VĮ Registrų centro sprendimą nutraukė. Likusią ieškinio dalį dėl reikalavimo pripažinti negyvenamąją patalpą ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise atmetė. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

9.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – atlaisvinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. 3 kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūryti durų angą, išskirstą kapitalinio remonto metu tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos tam, kad ji galėtų pasidaryti rakto kopiją, atsisako, patvirtindama, kad žinomos reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės, teismas civilinę bylą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius nutraukė.

Atsiliepimas

9.2. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovei apie ginčijamą deklaraciją tapo žinoma civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 ieškovei susipažinus su atsakovo 2018 m. birželio 15 d. pateiktu atsiliepimu į ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei apie ginčijamą deklaraciją jau buvo žinoma 2018 m. liepos mėnesį, o reikalavimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo pateikė patikslintu ieškiniu tik 2020 m. vasario 3 d., nusprendė, kad ieškovė gerokai praleido įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti deklaraciją.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis terminas kreiptis į teismą praleistas, o pagrindo atnaujinti jį nėra, todėl laiko, kad asmuo neturi procesinio subjektiškumo, taigi negali ginti savo teisių teisme, o tokia byla negali būti nagrinėjama teisme civilinio proceso tvarka. Minėtų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

9.4. Teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog šilumos punktas, kuriame atliktas kapitalinis remontas statybą leidžiančio dokumento pagrindu, yra name, kuriame atsakovo R. Ž. vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, minėtas šilumos punktas atsakovui R. Ž. ir prieš atliekant kapitalinį remontą, ir šiuo metu priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijai su prašymu dėl deklaracijos patvirtinimo nebuvo pateikti nuosavybės teisę įrodantys dokumentai.

9.5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal minėtą kapitalinio remonto projektą nebuvo sukurta nauja patalpa, kuriai būtų suteiktas atskiras unikalus numeris. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas po kapitalinio remonto padidėjo nuo 50,74 kv. m iki 69,66 kv. m. Taigi, šiuo metu 20,02 kv. m ploto patalpa priklauso atsakovo R. Ž. butui.

9.6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju nuosavybės perleidimo sandoris neturėjo būti sudaromas, kadangi atsakovas R.Ž. pagal pateiktą projektą, turėdamas bendraturčių sutikimą, kuris priimtas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, savo lėšomis kapitalinio remonto būdu naujai sukurtą patalpą prijungė prie savo buto ir taip įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Todėl teismas nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovei pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 20,02 kv. m ploto negyvenamąją patalpą, žymimą indeksais 3-7, 3-8, įrengtą šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, todėl šį reikalavimą atmetė.

9.7. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad Centrinis registratorius sprendimu atmetė ieškovės skundą atnaujinti skundo dėl Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio terminą, o įstatymo nustatyta tvarka apskundus Centinio registratoriaus sprendimą teismams, skundai buvo atmesti, padarė išvadą, jog teismas yra pripažinęs ir konstatavęs, jog ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti skundą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 15 d. sprendimą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punktu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė A. J. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato E. P., apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikinti iš dalies, išspręsti ginčą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, pasikeitimą, todėl netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, nesiaiškino svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių. Padaryti esminiai materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimai, kurie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

10.2. Teigia, jog tam, kad atsakovui būtų galima įgyti nuosavybės teises į naujai sukurtą daiktą, privalu laikytis įstatyme nurodytų sąlygų. Atsakovas neįgijo kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių dalių į šilumos punkto patalpas, nes nebuvo sudarytas nuosavybės perleidimo sandoris. Atsakovui neįgijus kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams (ieškovei) priklausančių dalių į bendrąja nuosavybe esančias šilumos punkto patalpas, šios dalys negalėjo būti naudojamos sukuriant naują daiktą.

10.3. Nurodo, kad atsakovai R. Ž., VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas R.Ž. su bendraturčiais būtų sudaręs sandorį dėl šilumos punkto dalies, t. y. kad nuosavybės teisę turintys subjektai (daugiabučio namo visi bendraturčiai) būtų aiškiai išreiškę valią suteikti konkrečias apibrėžtas teises į bendrojo naudojimo patalpą – šilumos punktą, jame suformavus naują patalpą, įgyti nuosavybės teisę į pastatytą statinį.

10.4. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalėjo atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, nes atsakovo prašymo nagrinėjimo metu turėjo būti nustatytos aplinkybės: asmuo (atsakovas), padavęs prašymą, neturėjo teisės jį paduoti, nes nepaisant paduodamų dokumentų turėjo būti nustatyta aplinkybė, jog atsakovas negali būti statytoju Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme ir dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos, nes nebuvo pastato bendraturčių notarinės formos nuosavybės teisės į pastato dalis perleidimo sandorių. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesinės teisės normas, nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą ir bylą nutraukė.

10.5. Nurodo, kad, nesant bent vienos iš Statybos įstatyme nustatytų teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – bendraturčių nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpas perdavimo notarine tvarka, pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į naujai sukurtos patalpos dalį, atitinkamai turi būti panaikinti paskesni dokumentai apie statybos užbaigimą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. Ž., atstovaujamas advokato L. Ž., su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nurodo, kad tiek ieškovės ieškinio (patikslinto ieškinio), tiek apeliacinio skundo pozicija ir argumentacija prieštaringa.

11.2. Nurodo, kad byloje pareikštais ieškinio reikalavimais, atitinkamai ir apeliacinio skundo reikalavimais, ieškovė siekia dviejų prieštaringų, vienas kito galimumą paneigiančių rezultatų. Ieškovė siekia VĮ Registrų centro sprendimo, kuriuo atlikta teisinė papildomos buto Nr. 3 dalies (papildomo ploto) registracija, siekia Deklaracijos, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota papildoma buto Nr. 3 dalis, pripažinimo negaliojančia, teigia, kad negaliojantis yra 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas Nr. RPP-31-160129-00009, kurio pagrindu atlikta buto Nr. 3 dalis (papildomas plotas), ir kartu kitu byloje reiškiamu reikalavimu teismo prašo nustatyti (pripažinti) ieškovės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), kurio teisėtą statybą (sukūrimą), registraciją nustatančius dokumentus laiko negaliojančiais, arba jų galiojimą panaikinti.

11.3. Pažymi, kad, ieškovei atsisakius šį ieškinio reikalavimų trūkumą šalinti pirmosios instancijos teisme, tokio reikalavimų prieštaringumo šalinimas per priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimo ar panaikinimo institutą nebegali būti taikomas. Ieškovė išnagrinėtoje byloje atsisakė reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, o išnagrinėtoje byloje atsisakė reikalavimo, įpareigojančio atsakovą R. Ž. atskirti ginčo patalpą nuo jam priklausančio buto Nr. 3. Tokie ieškinio reikalavimų atsisakymai teismo buvo priimti.

11.4. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokių prieštaringų reikalavimų pareiškimo negalimumo šioje teismo išnagrinėtoje byloje jau buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-16-538/2020, įpareigojant vienas kitam prieštaraujančius reikalavimus pakeisti taip, kad juos galbūt patenkinus sprendimas galėtų būti vykdomas. Todėl akivaizdu, kad tokių aukštesnės instancijos teismo siūlymų (rekomendacijų) ignoravimas turėtų sukelti atitinkamas materialines ir procesines pasekmes ieškovei jos pakartotinai ir nuosekliai reiškiamų prieštaringų reikalavimų atmetimo forma.

11.5. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad tik notarine tvarka su visais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais sudarytais bendrosios dalinės nuosavybės dalių perleidimo sandoriais atsakovas galėjo įgyti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teisių į pusrūsį (šilumos mazgą) dalis, atlikti perleistos pusrūsio (šilumos mazgo) patalpos dalies kapitalinį remontą, pakeičiant perleistos pusrūsio (šilumos mazgo) patalpos dalies naudojimo paskirtį ir šią iš bendraturčių įgytą patalpų dalį prijungiant prie atsakovui R. Ž. nuosavybės teisėmis priklausančio buto Nr. 3.

11.6. Taip pat nepagrįstais laiko apeliacinio skundo motyvus, kad statybą leidžiantis dokumentas atsakovui R. Ž. galėjo būti išduotas tik visiems patalpų bendraturčiams notarine tvarka sudarytais sandoriais atsakovui perleidus nuosavybės teisių į pusrūsį (šiluminį mazgą) dalis, šiuos patalpų perleidimo sandorius, kaip įrodymą, kad atsakovas R.Ž. yra kapitaliai remontuojamų patalpų savininkas, pateikiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

11.7. Nurodo, kad bendraturčiams nesprendžiant disponavimo bendrojo naudojimo patalpa klausimo visų patalpos bendraturčių notarine tvarka tvirtinamų sandorių sudarymas buvo nereikalingas, dėl ko Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama atsakovui R. Ž. statybą leidžiantį dokumentą, pagrįstai ir teisėtai laikė, kad bendrosios nuosavybės objekto bendraturčių sutikimai atlikti pusrūsio (šilumos mazgo) kapitalinį remontą yra suteikti tinkamai.

11.8. Nė vienai institucijai, kontroliuojančiai, prižiūrinčiai statybos eigą, nekilo jokių abejonių dėl to, kad atsakovas R. Ž., kuriam daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų savininkai delegavo teisę atlikti pastate esančio pusrūsio (šilumos mazgo) kapitalinio remonto darbus, buvo asmeniu, turinčiu statytojo teisę Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.

11.9. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, jo panaikinimo. Tačiau šio ieškinio reikalavimo atsisakė, 2021 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi šio ieškovės reikalavimo atsisakymas teismo buvo priimtas. Tai reiškia, kad atsakovui R. Ž. išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra teisėtas ir bet kokių kitų ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimas negalės sukurti jokių pasekmių, nes vietoje galimai panaikintos Deklaracijos teisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento pagrindu pusrūsio (šilumos mazgo) kapitalinio remonto baigtumas ir jo rezultatai galės būti registruojami naujai parengtos deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą / paskirties keitimą pagrindu.

11.10. Nurodo, kad ieškovei apie Deklaraciją tapus žinoma gavus 2018 m. birželio 15 d. atsakovo R. Ž. atsiliepimą, kuriame nurodyta apie Deklaracija užbaigtus statybos darbus, reikalavimas dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo buvo pateiktas tik 2020 m. vasario 3 d., iš esmės praleidus įstatymo nustatytą terminą reikalavimui dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo pareikšti ir nenurodant jokių termino praleidimą pateisinančių priežasčių, bylą išnagrinėjęs teismas dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pažymi, kad, ieškovei nurodžius, kad teikiamu apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl dviejų reikalavimų (dėl negyvenamosios patalpos priklausymo ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise ir VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo), įstatymo nustatytu terminu neapskųsta sprendimo dalis dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, įsiteisėjo (2023 m. sausio 24 d.), todėl apeliaciniame skunde nurodyti samprotavimai dėl Inspekcijos patvirtintos deklaracijos teisėtumo apeliaciniame teisme nebegali būti nagrinėjami, pažymi, kad ši civilinės bylos dalis yra nutraukta.

12.2. Nurodo, kad statytojui R. Ž. 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150915-00050 ir 2015 m. rugsėjo 16 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150916-00050 (toliau – Privalomasis nurodymas), Inspekcija, vadovaudamasi Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, patikrino, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2016 m. sausio 29 d. statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-160129-00009 „Daugiabučio gyvenamojo namo kapitalinis remontas, šilumos punkte įrengiant perdangą ir viršutinėje dalyje keičiant patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Statybą leidžiantis dokumentas) – išdavė teisėtai.

12.3. 2016 m. vasario 25 d. surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. LDIPA-30-160225-00018, kuriame konstatuota, kad Statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai. Patikrinus, ar statinys nepažeidžia esminių statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas Statybą leidžiantis dokumentas, sprendinių, 2016 m. vasario 26 d. surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-310, kuriame pateikiama išvada, kad statinys atitinka statinio projekto sprendinius.

12.4. Pažymi, kad 2016 m. vasario 29 d. buvo surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. NPA-30-160229-00014, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas.

12.5. Nurodo, kad ieškovė nepaneigė, jog bendro naudojimo negyvenamosios patalpos, besiribojančios su neeksploatuojamomis šilumos punkto patalpomis, kur atliktas kapitalinis remontas Statybą leidžiančio dokumento pagrindu, yra name, kuriame atsakovo R. Ž. vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalimi, minėtos bendro naudojimo patalpos atsakovui R. Ž. ir prieš atliekant kapitalinį remontą, ir šiuo metu priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, todėl jos samprotavimai apie tai, kad atsakovas R.Ž. negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, atmestini kaip nepagrįsti.

12.6. Atsakovas R.Ž. statybą (kapitalinį remontą) užbaigė surašydamas Deklaraciją ir pateikė ją tvirtinti Inspekcijai turėdamas ir galėdamas įgyvendinti statytojo teisę. Nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai byloje pagrindžia, kad Inspekcija Deklaraciją patvirtino nustačiusi, jog Reglamento 94 punkte esami reikalavimai yra įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

12.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimu bylos dalis dėl Inspekcijos patvirtintos Deklaracijos teisėtumo buvo nutraukta, kadangi šios dalies ieškovė neginčija, ji negalės būti vertinama apeliacinio teismo, todėl Inspekcija dėl šio priimto sprendimo teisėtumo nepasisako.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. gegužės 5 d. sprendimą ir dalį dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o kitą apeliacinio skundo dalį nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde apeliantės dėstomais argumentais ir teiginiais dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl reikalavimo panaikinti Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą neteisėtumo.

13.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad pirminis reikalavimas 2018 m. liepos mėn. (tiksli data nenurodyta) patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-6614-911/2018 Registrų centrui buvo ne dėl Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo, bet ieškovė iš pradžių reiškė reikalavimą panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Ieškovė savo reikalavimą – panaikinti Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto – pareiškė civilinėje byloje tik 2022 m. rugsėjo 12 d. patikslintame ieškinyje. Pažymi, kad civilinėje byloje suformuluotas galutinis reikalavimas Registrų centrui yra tapatus kaip ir minėtoje jau išnagrinėtoje administracinėje byloje, todėl apeliaciniame skunde 39–42 punktuose nurodyti apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Šalies argumentai

13.3. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl dviejų reikalavimų (dėl negyvenamosios patalpos priklausymo ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimo panaikinimo). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Įstatymo nustatytu terminu neapskųsta sprendimo dalis dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui, įsiteisėjo (2023 m. sausio 24 d.).

13.4. Šiuo atveju Deklaracijos ir kitų dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. sausio 5 d. įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas ir R. Ž. nuosavybės teisės į jį, taip pat registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinti pastato – gyvenamojo namo kadastro duomenys, teisingumas ir teisėtumas nenuginčyti.

13.5. Ieškovės argumentas, kad Nekilnojamojo turto registre registro tvarkytojui turėjo būti pateikta patikslinta ir tinkamai suformuota buto kadastro duomenų byla, kurioje būtų identifikuota butui priklausanti šilumos punkto patalpos dalis, ir planas, taip pat notaro patvirtinta šilumos punkto dalies įsigijimo nuosavybėn sutartis, teismo sprendimas ar kitas nuosavybės teisę į rūsio patalpą patvirtinantis dokumentas kaip teisinis pagrindas įregistruoti patikslintus nekilnojamojo daikto – buto (patalpos) duomenis, nepagrįstas, nes nekilnojamasis daiktas, į kurį ieškovė būtų galėjusi perleisti savo nuosavybės teises, iki statytojo R. Ž. atlikto kapitalinio remonto (pagal Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, šilumos punkte įrengiant perdangą ir keičiant viršutinėje dalyje esančių patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto, turint rašytinį pritarimą statinio projektui 2016-01-29 Nr. RPP-31-160129-00009) dar nebuvo sukurtas.

13.6. Šiuo atveju nuosavybės teises buvo prašoma įregistruoti ne į bendro naudojimo objektą / patalpą, bet į patalpą, kuri buvo naujai sukurta pasinaudojant bendrosiomis pastato konstrukcijomis ir R. Ž. prijungta prie buto Nr. 3. Pagal Daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, šilumos punkte įrengiant perdangą ir keičiant viršutinėje dalyje esančių patalpų paskirtį į gyvenamąją, prijungiant jas prie 3 buto, atlikus statinio kapitalinį remontą, pastate bendro naudojimo patalpų plotas nesumažėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

16. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl rašytinių paaiškinimų

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Tretieji asmenys pateikė papildomus paaiškinimus, kurie teisme gauti 2023 m. kovo 8 d., t. y. prieš pat 2023 m. kovo 9 d. paskirtą teismo posėdį. Paaiškinimuose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nurodytu procesiniu terminu nebuvo galimybės apsitarti ir parengti bendrą atsiliepimą, todėl teismo prašo priimti šį rašytinį dokumentą kaip rašytinius įrodymus. Paaiškinimuose nenurodoma, kodėl jie teikiami likus tiek mažai laiko iki byloje paskirto teismo posėdžio, nepagrindžiama, kad paaiškinimai teismui negalėjo būti pateikti anksčiau. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiųjų asmenų pateikti nauji paaiškinimai yra pateikti pavėluotai, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisminiai ginčai vyksta jau ne vienerius metus, taip pat atsiliepimams pateikti pirmosios instancijos teisme buvo nustatytas gana ilgas laiko tarpas, buvo sudarytos galimybės teikti tiek papildomus įrodymus, tiek rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 8 d. trečiųjų asmenų teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir jų nevertina.

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, o bylos dalis dėl reikalavimų panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą ir panaikinti VĮ Registrų centro sprendimą nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas R. Ž., gavęs 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose remonto darbus. Statytojas R. Ž., atlikęs statybos darbus, deklaravo statybos užbaigimą ir įregistravo statinį pagal 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-31-160129-00009. Atsakovo R. Ž. 2018 m. sausio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įregistruota ir patvirtinta. Įregistravus deklaraciją, atsakovas R. Ž. pateikė prašymą valstybės įmonei Registrų centrui dėl duomenų įregistravimo, ji, įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Sprendimą įformino 2018 m. sausio 5 d. registro įrašu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, 5,50 kv. m, pažymėtu R3-17, kapitalinis remontas (bendras plotas 69,66 kv. m) ir atsakovo R. Ž. nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas: 2012 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MV7-3760 ir 2018 m. sausio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Taip pat registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus dokumentus nuo 2018 m. sausio 5 d. įrašyti patikslinti pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys: kadastro duomenų nustatymo data – 2017 m. gruodžio 5 d., įregistruota kadastro žyma: kapitalinis remontas (daikto registravimas), aprašymas: pastato kadastro duomenys patikslinti 3 bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus kapitalinį remontą.

21. Nagrinėjamu atveju apeliantė patikslintu ieškiniu pareiškė tris reikalavimus: 1) panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą; 2) pripažinti, kad 20,02 kv. m ploto negyvenamoji patalpa, žymima indeksais 3-7, 3-8, įrengta šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, priklauso ieškovei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto.

22. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė nuo reikalavimo įpareigoti atsakovą R. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius – atlaisvinti šilumos punkto viršutinės dalies patalpą (buto Nr. 3 kambarį, plane pažymėtą indeksu 3-7), užmūryti durų angą, išskirstą kapitalinio remonto metu tarp jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės, plane pažymėtos indeksu 3-6, ir šilumos punkto viršutinės dalies patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-7, duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos, kad galėtų pasidaryti rakto kopiją – atsisakė.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė gerokai praleido įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti deklaraciją, todėl ieškinio dalį dėl pareikšto reikalavimo panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Pasisakydamas dėl negyvenamosios patalpos, žymimos indeksais 3-7, 3-8, įrengtos šilumos punkte (žymuo 02-2) pagal 2015 m. projektą Nr. 14-11-02 01-TD, pripažinimo ieškovei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise, pažymėjo, kad, pagal minėtą kapitalinio remonto projektą, nebuvo sukurta nauja patalpa, kuria būtų suteiktas atskiras unikalus numeris, o gyventojai balsų dauguma pritarė šilumos mazgo kapitaliniam remontui, leido atsakovui savo lėšomis atlikti kapitalinį remontą ir įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie buto Nr. 3. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nuosavybės perleidimo sandoris neturėjo būti sudaromas, kadangi atsakovas R.Ž. pagal pateiktą projektą, turėdamas bendraturčių sutikimą, kuris priimtas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, savo lėšomis kapitalinio remonto būdu naujai sukurtą patalpą prijungė prie savo buto ir taip įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą, todėl nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovei pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisės, kitą bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro 2018 m. sausio 5 d. sprendimą nutraukė remdamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu.

24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog tam, kad atsakovui būtų galima įgyti nuosavybės teises į naujai sukurtą daiktą, privalu laikytis įstatyme nurodytų sąlygų. Atsakovas neįgijo kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių dalių į šilumos punkto patalpas, nes nebuvo sudarytas nuosavybės perleidimo sandoris. Atsakovui neįgijus kitiems gyvenamojo namo bendraturčiams (ieškovei) priklausančių dalių į šilumos punkto patalpas, šios dalys negalėjo būti naudojamos sukuriant naują daiktą.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovės nurodytų argumentų.

26. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nuosavybės perleidimo sandoris neturėjo būti sudaromas, kadangi atsakovas R.Ž. pagal pateiktą projektą turėjo bendraturčių sutikimą, kuris priimtas pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. kovo 25 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas remiantis išvada, jog 2015 m. lapkričio 24 d. daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų viešo aptarimo protokolas nėra suklastotas, kadangi praktiškai visi abiejuose sąrašuose pasirašę asmenys patvirtino tuo metu buvusį savo valinį sprendimą pritarti šilumos mazgo pertvarkymo projektui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad minėti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog gyventojai balsų dauguma pritarė šilumos mazgo kapitaliniam remontui, leido atsakovui savo lėšomis atlikti kapitalinį remontą ir įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prisijungti prie buto.

28. Pažymėtina, kad atsakovas, gavęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą, savo lėšomis kapitalinio remonto būdu naujai sukurtą patalpą prisijungė prie savo buto ir taip įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpą. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, priėmė sprendimą duomenis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. 2018 m. sausio 5 d. atliktas registro įrašas: nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotas buto, adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, 5,50 kv. m, pažymėtu R3-17, kapitalinis remontas (bendras plotas 69,66 kv. m) ir atsakovo nuosavybės teisės į jį (įregistravimo pagrindas: 2012 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MV7-3760 ir 2018 m. sausio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009, 2017 m. gruodžio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Todėl šiuo atveju atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovas neįgijo kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių dalių į šilumos punkto patalpas, nes nebuvo sudarytas nuosavybės perleidimo sandoris. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo ieškovei pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 20,02 kv. m ploto negyvenamąją patalpą.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis).

30. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį ir per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

31. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-927-552/2020).

32. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-525/2019), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

33. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2019 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-330-624/2019). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-552/2020).

34. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-525/2019).

35. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl termino skundui paduoti praleidimo ir jo neatnaujinimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teismų praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.

36. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad tik 2018 m. birželio 18 d. suskaitmeninus atsakovo 2018 m. birželio 14 d. atsiliepimą į ieškinį iš jo priedo Nekilnojamojo turto išrašo ieškovė sužinojo, jog prijungus šilumos punkto viršutinę dalį atsakovui R. Ž. yra įregistruota nuosavybes teisė į padidėjusį buto Nr. 3 plotą. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka į VĮ Registrų centro Centrinį registratorių, pateikdama skundą, kuriuo prašė: atnaujinti skundo dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimo padavimo Centriniam registratoriui terminą; panaikinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre padarytas įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Todėl apeliacinės instancijos teismas, šiuos ieškovės argumentus laiko deklaratyviais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti skundą.

37. Byloje taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-235-911/2019 2018 m. gegužės 30 d. buvo priimtas ieškovės A. J. ieškinys atsakovams R. Ž., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą pašalinti statybos darbų padarinius. Minėtoje byloje 2018 m. birželio 15 d. gautas atsakovo R. Ž. atsiliepimas į ieškinį. Su atsiliepimu atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, iš kurio matyti, jog nuosavybės teisė atsakovui į butą įregistruota pagal 2012 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MV7-3760 ir 2018 m. sausio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009. Ieškovė 2020 m. vasario 3 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, pareiškė naują reikalavimą – panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų ar motyvų, kodėl šiuo atveju praleido įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą ginčyti deklaraciją, taip pat nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta procesą dėl ieškinio dalies dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. sausio 3 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180103-00009 galiojimą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą, todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.

38. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama apeliacinį skundą ir dėstydama savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės normų taikymu, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu ir (ar) teisingam ginčo išsprendimui taikytina materialine teise, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai išsprendė šalių ginčą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovas R.Ž. apeliacinės instancijos teisme patyrė 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Atsakovo atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą atsakovas sumokėjo 760,00 Eur. Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijomis nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti 760,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos atsakovui R. Ž. priteistinos iš ieškovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. Ž. iš ieškovės A. J. 760,00 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėGiedrė Seselskytė