Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2267-863/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
e2S-2267-863/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11973-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Pareiškėjas
E. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2267-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11973-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kredito garantas“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. R. pateikė skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymo dėl ekspertizės Nr. S-23-8-29223 dalis, kuriose nutarta nustatyti skolininkui terminą iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. įmokėti 420 Eur už turto ekspertizę; skolininkui neįmokėjus lėšų reikalingų ekspertizei atlikti, ekspertizės neskirti; panaikinti 2023 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą dėl prašymo atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą Nr. S-23-8-29891; tenkinti pareiškėjo prašymą atidėti 2023 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu nustatytą 420 Eur mokėjimą už turto ekspertizę iki turto realizavimo pabaigos.

2. Kartu su aukščiau nurodytu skundu pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti antstoliui Irmantui Gaideliui skelbti areštuoto turto – 3 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), varžytines iki kol nebus ekspertizės aktu nustatyta realizuojamo turto rinkos vertė. Nurodė, kad antstolis Irmantas Gaidelis 2023 m. liepos 10 d. patvarkymu dėl turto realizavimo yra pranešęs, kad po 2023 m. rugpjūčio 15 d. yra numatoma skelbti aukščiau nurodyto areštuoto turto varžytynes. 2023 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu dėl ekspertizės antstolis nutarė, skolininkui neįmokėjus lėšų, reikalingų ekspertizei atlikti, ekspertizės neskirti. Pažymėjo, kad antstoliui paskelbus varžytines pagal antstolio nustatytą turto vertę, šis skundas praras savo prasmę. Be to, bus užkirstas kelias turto savininkui įgyvendinti savo teises, pavyzdžiui, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 704 straipsnyje, pasiūlyti savo pirkėją už realią rinkos vertę atitinkančią kainą, o ne antstolio įsivaizduojamą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3.1. Teismas nurodė, kad skunde pateikti išsamūs nesutikimo su antstolio patvarkymais argumentai, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundas tikėtinai nepagrįstas.

3.2. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą pareiškėjas sieja su ekspertizės aktu nustatyta realizuojamo turto rinkos verte, t. y. pareiškėjo vertinimu, antstolis turto kainą nustatė neteisingai, tam reikia skirti ekspertizę, o kol jos nebus, negali būti parduotas ir turtas. Visgi faktiškai ekspertizė gali būti ir neskiriama. Taikius laikinąsias apsaugos priemones taip, kaip prašė pareiškėjas (iki bus ekspertizės aktu nustatyta turto vertė), antstolis būtų priverstas skirti ekspertizę net ir nesant tam pagrindų, o išieškojimas priverstinai sustabdytas iki pareiškėjo nurodomo termino. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neekonomiškas, iš esmės pažeistų išieškotojo interesus, ypač, kai skolininkui tereikia sumokėti antstolio nurodytą sumą ir turto realizavimas varžytynių būdu savaime sustotų, nes būtų skiriama ekspertizė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas šio antstolio įpareigojimo neįvykdė net iš dalies, net ir pavėlavęs, o ginčo dėl turto pardavimo apskritai nėra, vadinasi, turtas vis vien bus parduotas. Jei išnagrinėjus pareiškėjo skundą paaiškėtų, kad antstolis nepagrįstai neskyrė ekspertizės savo iniciatyva, pareiškėjas galėtų ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

3.3. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad pats ėmėsi pakankamai priemonių, kad būtų užkirstas kelias jo turto pardavimui už, jo manymu, rinkos neatitinkančią kainą, neįrodė, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra būtina būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir proporcinga šalių interesams, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas E. R. atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.

4.1. Nurodo, kad būtent įmokos už ekspertizę klausimas ir yra pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalykas; pareiškėjas ginčija įmokos už ekspertizę paskyrimą. Tuo tarpu vadovaujantis teismo argumentais, pareiškėjas galėjo sumokėti įmoką ir nereikėtų laikinųjų apsaugos priemonių. Akcentuoja, kad jeigu jis (pareiškėjas) galėtų sumokėti įmoką už ekspertizę ir tai atliktų, tokiu atveju jis nebūtų teikęs ir skundo dėl antstolio veiksmų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teismas tokiu būdu pasisakė ir dėl paties skundo esmės, nors šiame etape sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.2. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos kontekste. Visų pirma, yra akivaizdu, kad antstoliui paskelbus ir pravedus varžytines, o teismui patenkinus pareiškėjo skundą, būtų neįmanoma įvykdyti teismo procesinį sprendimą – turto jau nebebūtų antstolio žinioje; arba sprendimo įvykdymas ženkliai pasunkėtų nes, kaip ir nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, reikėtų ginčyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Todėl mano, kad egzistuoja ir antroji sąlyga – teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

4.3. Pasisakydamas dėl pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų, akcentuoja, kad teismas visiškai nevertino skolininko intereso jo teisės pasiūlyti savo pirkėją kontekste. Paskelbus varžytines kol dar nėra išnagrinėtas kilęs ginčas dėl įmokos už ekspertizę skyrimo ir tuo pačiu pačios ekspertizės skyrimo klausimas, pareiškėjas prarastų galimybę pasiūlyti savo pirkėją butui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka už eksperto nustatytą rinkos kainą. Tokiu būdu būtų paneigta skolininko teisė įgyvendinti savo teisę, numatytą CPK 704 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad šiuo aspektu būtina užtikrinti ne tik kreditoriaus interesą, bet ir skolininko, t. y. turi būti išlaikyta pusiausvyra.

4.4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi būti aktyvus. Mano, kad teismas ne tik galėjo, bet ir turėjo pareigą savo iniciatyva nustatyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų pusiausvyrą ir atitiktų siekiamus tikslus.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad vykdymo procese skolininko realizuojamo turto vertė nustatyta antstolio patvarkymu. Skolininkui nesutinkant su antstolio nustatyta verte, skolininkas turi pareigą apmokėti išlaidas, būtinas ekspertizes išlaidoms padengti, kai antstoliui nekyla abejonių dėl nustatytos turto vertės. Antstolio vertinimu, akivaizdu, kad skolininkas nesilaiko teisės aktuose nustatyto reglamentavimo ir renkasi ne mokėti už ekspertizės atlikimą, tačiau skųsti antstolio procesinius veiksmus, siekiant sustabdyti vykdymo procesą neapibrėžtam laikotarpiui, kas tiesiogiai sąlygotų proceso šalių interesų pusiausvyros principo pažeidimą. Pažymi, kad skolininkas vykdymo procese antstoliui neįrodė, kad jis neturi galimybių apmokėti ekspertizės išlaidų. Pats faktas, kad asmuo yra skolingas ir jo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas, nereiškia, kad asmuo negali apmokėti ekspertizės išlaidų. Mano, kad esant tokiam skolininko elgesiui vykdymo procese, nėra jokių objektyvių sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – skolininkui buvo sudarytos visos galimybės dėl ekspertizės skyrimo vykdymo procese, tačiau jomis nėra pasinaudota. Skolininkui vykdymo procese taip pat pasiūlyta pateikti savo surasto teismo eksperto kandidatūrą, kuris sutiktų atidėti ekspertizės išlaidų apmokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. Tokia teismo eksperto kandidatūra antstoliui nebuvo pasiūlyta, kas tiesiogiai įrodo skolininko tikslą – piktnaudžiauti vykdymo procesu, siekiant neapibrėžto jo sustabdymo, bet ne realiai įgyvendinti savo teises. Taip pat atkreipia dėmesį, kad skolininkas iki varžytynių paskelbimo galėjo pasiūlyti savo surastą pirkėją už ne mažesnę, nei antstolio patvarkymu nustatyta turto vertė, skolininko surastas pirkėjas taip pat gali dalyvauti paskelbtose varžytynėse ir siūlyti savo kainą, todėl skolininko atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad yra grubiai pažeidžiama jo teisė siūlyti turto pirkėją, realiai yra deklaratyvus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Byloje nustatyta, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdomojoje byloje Nr. 0008/23/00950 vykdo skolos išieškojimą iš skolininkų E. R. (pareiškėjo), N. R. ir UAB „Ambervera“ išieškotojos UAB „Kredito garantas“ naudai. Antstolis 2023 m. liepos 7 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo įkainojo areštuotą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamas patalpas – sandėliuką, pažymėtą plane R-75, adresu (duomenys neskelbtini), nustatydamas 170 000 Eur vertę. 2023 m. liepos 10 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto realizavimo, kuriuo nutarė minėtą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytinių, taip pat pranešė, kad po 2023 m. rugpjūčio 15 d. numatoma skelbti varžytines. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, taip pat iš teismų informacinės sistemos Liteko, minėtų patvarkymų pagrindu pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, be kita ko prašydamas panaikinti antstolio 2023 m. liepos 7 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo, paskirti ekspertizę realizuotino turto vertei nustatyti, sustabdyti turto realizavimą pagal 2023 m. liepos 10 d. patvarkymą dėl turto realizavimo. Minėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2YT-17112-918/2023.

10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis 2023 m. rugpjūčio 7 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės, kuriame skolininkui nustatytas terminas iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. įmokėti 420 Eur sumą už turto ekspertizę. Minėtu patvarkymu antstolis taip pat nutarė, kad skolininkui iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjus 420 Eur, skirti teismo ekspertą V. S. areštuoto turto vertei nustatyti, o skolininkui neįmokėjus lėšų, reikalingų ekspertizei atlikti, ekspertizės neskirti. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė antstoliui prašymą atidėti nustatytą 420 Eur mokėjimą už turto ekspertizę iki turto realizavimo pabaigos. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu minėto pareiškėjo prašymo netenkino, nenustatęs būtinų pagrindų aptariamos įmokos atidėjimui.

11. Pareiškėjui pateikus skundą dėl aukščiau minėtų 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymų (skundas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2YT-17355-984/2023), kartu prašant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui skelbti areštuoto turto varžytines iki kol nebus ekspertizės aktu nustatyta realizuojamo turto rinkos vertė, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nors ir nustatė, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga dėl skundo tikėtino pagrįstumo, tačiau nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra būtina būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir proporcinga šalių interesams. Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, laiko, kad šiuo atveju egzistuoja ir antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be kita ko pažymėdamas, kad antstoliui paskelbus ir pravedus varžytines, o teismui patenkinus pareiškėjo skundą, teismo procesinio sprendimo būtų neįmanoma įvykdyti, taip pat akcentuodamas galimą jo teisių pagal CPK 704 straipsnį, skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, pažeidimą.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Tačiau tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.

14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – skundo tikėtinas pagrįstumas. Visgi, šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu yra pagrindas priešingai išvadai.

15. Teismų praktikoje be kita ko išaiškinta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir nėra įsiteisėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; kt.).

16. Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-17355-984/2023, pareiškėjo E. R. skundo dėl antstolio veiksmų (dėl 2023 m. rugpjūčio 7 d. ir 2023 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymų) netenkino. Taigi, šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu minėta teismo nutartis nors ir nėra įsiteisėjusi, tačiau, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, egzistuoja pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai reiškia, kad neegzistuoja pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atitinkamai, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos, nurodytos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, neturi teisinės reikšmės ir atskirojo skundo argumentų dėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įvertinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo E. R. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok