- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2-8311-122/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- UAB „Baltmetas“
- Atsakovas
- UAB „Resota“
- Advokatai
- Saulius Tamošaitis, Mindaugas Macedulskas
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Baltmetas“ atstovui D. D., atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Macedulskui, atsakovės UAB „Resota“ atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltmetas“ ieškinį atsakovei UAB „Resota“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 22351,20 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo ribose, areštuojant atsakovei priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Nurodė, kad UAB „Baltmetas“ su UAB „Resota“ žodžiu susitarė, jog ieškovė atsakovei parduos juodųjų metalų laužą, o atsakovė už gautas prekes atsiskaitys pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Pagal susitarimą ieškovė pardavė juodojo metalo laužo už 47351,20 Lt bei išrašė PVM sąskaitas – faktūras, tačiau atsakovė sumokėjo tik 25000,00 Lt.
Teismas ieškovės prašymą tenkino ir 2013-08-22 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kredito įstaigose, areštą už 22351,20 Lt (b. l. 83-84).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės PVM sąskaitose – faktūrose nurodytomis metalo laužo kainomis, jos kur kas didesnės nei rinkos kainos. Jomis vadovaujantis atsakovė būtų sumokėjusi rinkoje bet kuriam kitam pardavėjui apie 11000,00 Lt mažiau. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovai teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad metalas buvo pristatomas atsakovei, ji jį pasverdavo, surašydavo metalo laužo pirkimo – pardavimo aktą, kuriame nurodydavo kainą bei kiekį, kurį išsiųsdavo ieškovei. Akto pagrindu būdavo išrašoma PVM sąskaita – faktūrą, kurią atsakovė apmokėdavo. Dėl visų sąlygų, įskaitant kainą buvo tariamasi telefonu. Tarp šalių 2012-05-21 buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, kuri galiojo iki 2012-12-31, tačiau joje nebuvo nurodytos metalo laužo kainos, tai buvo bendro pobūdžio sutartis. Pasibaigus sutarčiai tarp šalių ir toliau vyko bendradarbiavimas. Mano, kad atsakovė vengė atsiskaityti dėl prastos finansinės būklės, nes iškėlus Klaipėdos miesto apylinkės teisme bylą, paaiškėjo, jog yra kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Resota“ iškėlimo. Pažymėjo, kad atsakovė, gavusi PVM sąskaitas – faktūras, neteikė jokių pretenzijų bei jas dalinai apmokėjo. Atsakovė sumokėjo 2 kartus po 10000,00 Lt, nevykdant įsipareigojimų buvo išsiųstas raginimas elektroniniu paštu, tada buvo sumokėta dar 5000,00 Lt, buvo laukiama ir tikimasi, kad atsakovė daliniais mokėjimais padengs likusią skolos dalį. Tačiau UAB „Resota“ likusios skolos nesumokėjo, todėl po dviejų mėnesių buvo kreiptasi į antstolį dėl tarpininkavimo, vykdant turtines prievoles, atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl įsiskolinimo. Kad atsakovė nesutinka su metalo laužo kainomis paaiškėjo, kai buvo gautas atsakymas į antstolio pranešimą.
Pažymėjo, kad ankstesnėse PVM sąskaitose – faktūrose metalo laužo kaina buvo nurodyta didesnė nei sąskaitose – faktūrose dėl kurių kilo ginčas, tačiau ankstesnių kainų atsakovė neginčijo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies ir palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad UAB „Resota“ yra pradėtas restruktūrizavimo bylos iškėlimo procesas Klaipėdos apygardos teisme, tačiau nėra išspręstas bylos iškėlimo klausimas. Nurodė, kad ginčas yra dėl kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad UAB „Baltmetas“ parduoda metalą rinkos kainomis, tačiau ieškovė išrašė sąskaitas – faktūras didesnėmis kainomis, šias aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai iš internetinių puslapių, kuriuose nurodytos kitų bendrovių metalo laužo pirkimo kainos. Ieškovės pateiktose sąskaitose nurodyta kaina netiko, dėl šių priežasčių buvo atsiskaityta tik iš dalies, be to nebuvo susitarta dėl atsiskaitymo tvarkos. Nurodė, kad ieškovė remiasi 2012-05-21 nebegaliojančia sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo naujos sutarties, laikytina, kad nebuvo ir naujo susitarimo dėl pirkimo – pardavimo esminių sąlygų (prekių kainos). Sutartyje nebuvo nurodyta atsiskaitymo už prekes tvarka, kaip ir išrašytose sąskaitose – faktūrose nebuvo nustatytas apmokėjimo terminas, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 2 dalimi, prievolę turėjo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, tačiau ieškovė įspėjimu nustatė tik trijų darbo dienų terminą. Kadangi elektroninis laiškas su įspėjimu nebuvo gautas, nebuvo išreikštas kreditoriaus reikalavimas, o skolininkui nekilo pareiga atsiskaityti pagal pareikalavimą. Aplinkybė kad 5000,00 Lt buvo sumokėta po įspėjimo išsiuntimo tik sutapimas.
Pažymėjo, kad metalo laužo kainos kinta labai greitai, todėl nėra jokios sąsajos lyginti senesnius sandorius. Sutiko, kad ginčo nėra dėl 10141,64 Lt sumos.
Posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, t. y. atstovavimo išlaidos posėdyje 500,00 Lt per didelės, atstovavimo kaina teisme yra 120,00 Lt už valandą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš dalies tenkintinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-05-21 UAB „Resota“ (pirkėjas) ir UAB „Baltmetas“ (pardavėjas) pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pagal paruoštą ir su pirkėju suderintą grafiką, parduoti pirkėjui juodųjų metalų laužą, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti už prekę (b.l. 60-61). Sutartis galiojo iki 2012-12-31. Atsižvelgiant, į tai, kad sutartis nebegaliojanti, šioje byloje ji didelės teisinės reikšmės neturi, nes ginčas tarp šalių kilo dėl prekių pirkimo – pardavimo kainos po sutarties pasibaigimo.
UAB „Baltmetas“ išrašė UAB „Resota“ PVM sąskaitas faktūras: 2013-03-15 serija (duomenys neskelbtini), už 18.148,00 Lt (b.l. 7), 2013-03-19 serija (duomenys neskelbtini) už 13.664,30 Lt (b.l. 8), 2013-03-20 serija (duomenys neskelbtini) už 15538,90 Lt (b.l. 9). Iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė UAB „Resota“ 2013-03-19 ieškovei pervedė du kartus po 10000,00 Lt bei 2013-04-11 pervedė 5000,00 Lt (b.l. 10-11).
UAB „Baltmetas“ 2013-04-09 surašė įspėjimą UAB „Resota“, kuriuo pareikalavo atsakovę per tris darbo dienas padengti visą esamą įsiskolinimą (b.l. 12). Pranešimas buvo išsiųstas UAB „Resota“ 2013-04-09 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b.l. 91). Ieškovė kreipėsi į antstolį G. S. bei sudarė paslaugų teikimo sutartį dėl tarpininkavimo išieškant įsiskolinimą (b.l. 14-15). Sutarties pagrindu antstolis išsiuntė atsakovei 2013-05-16 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nesumokėtą įsiskolinimą, pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras serija (duomenys neskelbtini), ir paragino geranoriškai sumokėti 22351,20 Lt skolą per 5 dienas (b.l. 13). Atsakovė UAB „Resota“ pateikė 2013-05-20 atsakymą į antstolio pranešimą (b.l. 16-17), kuriame nurodė, kad UAB „Baltmetas“ reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta kaina, ji yra sutartinė. Be to, sutartyje nėra aptarta ir atsiskaitymo už suteiktas prekes tvarka, t. y. nėra numatyti atsiskaitymo terminai (b.l. 16-17).
Pažymėtina, kai šalys nėra sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų ar prekių pirkimo - pardavimo, PVM sąskaitos – faktūros išrašymas ir pateikimas kitam asmeniui leidžia daryti prielaidą, kad PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos konkrečios paslaugos ar prekės jam buvo suteiktos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis, tačiau ji vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).
Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog ieškovė siųsdavo atsakovei metalą, pastaroji surašydavo metalo laužo pirkimo – pardavimo aktą, kurį išsiųsdavo UAB „Baltmetas“ elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad pati atsakovė įrašydavo kainą ir kiekį, tada ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas – faktūras apmokėjimui. Tokią, iki ginčo, tarp šalių susiklosčiusią praktiką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2013-01-03 metalo laužo pirkimo – pardavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2013-01-04 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu išrašyta 2013-01-04 PVM sąskaita - faktūra serija (duomenys neskelbtini), apmokėta 2013-01-07 (b.l. 97-99, 106); 2013-02-22 metalo laužo pirkimo – pardavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2013-02-22 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu išrašyta 2013-02-25 PVM sąskaita - faktūra serija (duomenys neskelbtini), apmokėta 2013-2013-02-25 (b.l. 100-102, 106); 2013-03-04 metalo laužo pirkimo-pardavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (išsiųstas ieškovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2013-03-04 iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu išrašyta 2013-03-04 PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini), apmokėta 2013-03-05 (b.l. 103-106).
Atsižvelgiant į šalių iki ginčo buvusią praktiką, darytina išvada, kad: atsakovė surašė 2013-03-14 metalo laužo pirkimo – pardavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 18148,00 Lt sumai, kuris buvo išsiųstas ieškovei 2013-03-15 elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) iš atsakovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), šio akto pagrindu 2013-03-15 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 107-108, 7); 2013-03-18 metalo laužo pirkimo – pardavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 13.664,30 Lt sumai, kuris buvo išsiųstas ieškovei 2013-03-18 elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) iš atsakovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), šio akto pagrindu 2013-03-19 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 109-110, 8); 2013-03-18 metalo laužo pirkimo – pardavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 15.538,90 Lt sumai, kuris buvo išsiųstas ieškovei 2013-03-19 elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini) iš atsakovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), šio akto pagrindu 2013-03-20 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) (b.l. 111-112, 9). Visuose tiek iki ginčo surašytuose, tiek ir kilus ginčui, aktuose pasirašė V. Š..
Svarbu paminėti, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją. PVM sąskaita faktūra šalys patvirtina pirkimo-pardavimo faktą bei prekių perdavimą pirkėjui, kuris, įgydamas nuosavybės teisę į gautas prekes, įgyja ir pareigą sumokėti šių prekių kainą pardavėjui. Taigi, nors šalys rašytinės sutarties dėl prekių pirkimo - pardavimo nebuvo sudariusios, nustatyta, kad tarp ginčo šalių nuo sutarties galiojimo pasibaigimo momento buvo susiklostę prekių pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė atsakovei parduodavo metalo laužą, atsakovė surašydavo pirkimo – pardavimo aktą, kuris buvo siunčiamas ieškovei, kurio pagrindu pastaroji išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Nurodyta veiksmų seka paneigia atsakovės poziciją, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl prekių pirkimo – pardavimo esminių sąlygų. Atsakovė, kaip matyti iš pateiktų duomenų sąskaitas – faktūras iki ginčo apmokėdavo per 1-3 dienas, todėl atsakovės argumentas, kad įspėjime ieškovė nurodė neprotingą 3 darbo dienų terminą laikytinas nepagrįstu. Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 2 dalis numato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiskaitydavo su ieškove per 1-3 dienas nuo PVM sąskaitų - faktūrų pateikimo, nėra pagrindo teigti, kad terminas buvo nurodytas neprotingas. Pažymėtina ir tai, kad įspėjimas atsakovei buvo išsiųstas 2013-04-09, o sąskaitos faktūros išrašytos 2013-03-15, 2013-03-19 ir 2013-03-20, paskutinį dalinį apmokėjimą atsakovė atliko 2013-04-11, po to kai ieškovė išsiuntė įspėjimą. Atsakovė teigė, kad negavo ieškovės įspėjimo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad įspėjimas buvo siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu, iš kuriuo buvo siunčiami metalo laužo pirkimo – pardavimo aktai ir kuriuo vyko susirašinėjimas tarp šalių, todėl teismo nuomone, mažai tikėtina, kad atsakovė negavo ieškovės įspėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad metalo laužo pirkimo – pardavimo aktus surašė pati atsakovė bei juose nurodė prekių kainas ir kiekius, šios aplinkybės nepaneigė bei priešpriešinių įrodymų nepateikė, darytina pagrįsta išvada, kad PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos pagrįstai ir atsakovė turėjo pareigą jas apmokėti. Atsakovės teismui pateikti duomenys iš 8 internetinių svetainių, apie kitų bendrovių superkamų metalo laužų kainas, kurios yra mažesnės nei ginčo PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos kainos, vertintini kritiškai (b.l. 62-69). Pati atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad metalo laužo supirkimo kainos labai greitai keičiasi, o iš pateiktų internetinių tinklalapių nėra aišku, kokiu laikotarpiu buvo nurodytos kainos ir kokiuose miestuose. Atsakovė turėjo įrodyti teiginį, kad ieškovės parduoto metalo laužo kaina neatitiko tuo metu šalių žodžiu sutartos kainos (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).
Atsakovė metalo laužą priėmė nereikšdama jokių pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl kainos iki pat to momento, kai antstolis G. S. pateikė 2013-05-16 pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie neapmokėtą įsiskolinimą. Priešingai, iš dalies apmokėdama PVM sąskaitas faktūras pripažino sutartinius santykius. Atsakovės veiksmai bei nesutikimas su kainomis vertintini, kaip siekis išvengti atsakomybės ir vengimas įvykdyti prievolę, t. y. atsiskaityti su ieškove pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo išrašytos vadovaujantis pačios atsakovės pateiktais metalo laužo pirkimo – pardavimo aktais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 22351,20 Lt skolos priteisimo yra pagrįstas todėl tenkintinas.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 6 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė turėjo iš viso 2050,00 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, t. y. 1000,00 Lt už ieškinio paruošimą ir 1050,00 Lt už atstovavimą byloje. Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8 punktuose nustatyta rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimo tvarka. Nurodytų Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktuose nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už ieškinį apskaičiuotinas nustatytą koeficientą, nagrinėjamu atveju – 3, ir už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15, dauginant iš minimalios mėnesinės algos.
Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, paruoštų procesinių dokumentų skaičių ir kiekį, į tai, kad teismo posėdžiai vyko apie 2,5 valandos bei į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, viršija maksimalų dydį, numatytą minėtose Rekomendacijose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) ieškovės prašoma priteisti 2050,00 Lt suma iš atsakovės už suteiktas teisines paslaugas pirmos instancijos teisme mažintina iki 1375,00 Lt.
Ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės t. y. 671,00 Lt žyminio mokesčio ir 1375,00 Lt už advokato padėjėjo paslaugas.
Apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-22 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jo nesant ar nepakankant, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kredito įstaigose, areštą už 22351,20 Lt (b.l. 83-84). Priėmus nagrinėjamoje byloje procesinį sprendimą, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 144, 145 straipsniai, 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 150, 259, 260, 263-268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priteisti iš atsakovės UAB „Resota“ 22351,20 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 22351,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-06-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2046,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Baltmetas“.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-22 nutartimi atsakovės UAB „Resota“ atžvilgiu, palikti galioti iki šio sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.