- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 1-857-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00005-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- H. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje H. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų 4 mėnesiams bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
H. U. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o būtent, iki 2018 m. gruodžio 3 d. pradėti ją lankyti, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, smurtinį elgesį keičiančios programos grafiku bei atsakomybe už nedalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau nepradėjo dalyvauti programoje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas H. U. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad psichikos ir priklausomybės ligomis neserga ir niekuomet nesirgo, gydymo įstaigose į įskaitas neįtrauktas. Yra buvęs teistas vieną kartą. Šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jis nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nebuvo Vilniaus mieste, buvo išvykęs į Pabradę, kur padėjo pažįstamiems asmenims dirbti statybos darbus. Į Vilnių sugrįžo tik prieš kelias dienas. Gruodžio 3 dieną buvo nuvykęs į Probacijos tarnybą, kur parašė pasiaiškinimą. Probacijos tarnybai jis negalėjo pateikti jokių oficialių dokumentų, t. y. kad iš Vilniaus miesto buvo išvykęs dėl darbo. Sutinka atlikti arešto bausmę, atliekant bausmę poilsio dienomis (b. l. 13).
2018 m. gruodžio 3 d. H. U. pasiaiškinime Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininkui nurodė, kad iki 2018 m. gruodžio 3 d. nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nes buvo išvažiavęs iš miesto padirbėti, kad turėtų už ką gyventi. Pagal atsiųstus įspėjimus ir įtarimus neatvyko pasiaiškinti, nes negalėjo atsiliepti ir negalėjo pasiimti jam atsiųstų laiškų iš Probacijos tarnybos, nes nebuvo namuose. Neatvykdavo į Probacijos tarnybą, nes buvo išvykęs iš Vilniaus. Buvo informuotas, kad bus kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4).
Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo H. U., matyti, kad nuo 2018 m. liepos 18 d. H. U., kuris 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 val. visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (iki 2018 m. gruodžio 3 d.), vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuteistasis H. U. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į Vilniaus regiono skyrių ir buvo informuotas, kad privalo iki 2018 m. gruodžio 3 d. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau nuo 2018 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. neteikė jokių duomenų apie save. 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 21 d. buvo išsiųsti įtarimai atvykti pasiaiškinti, kodėl nevykdo paskirtos viešųjų darbų bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau pasiaiškinti neatvyko. 2018 m. gruodžio 3 d. atvyko į Vilniaus regiono skyrių, pasiaiškinime, kodėl nepradėjo dalyvauti programoje, pateisinamų priežasčių nepateikė, teigė, kad dirbo kitame mieste, tačiau Sodros duomenimis, asmuo nedirba. Asmuo buvo informuotas, kad dėl vengimo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bus kreipiamasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiuo metu asmens byla teisme dėl viešųjų darbų bausmės termino pratęsimo. Kadangi H. U. nuo priežiūros pradžios (2018 m. liepos 18 d.) iki šiol nepradėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis negali įvykdyti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, Vilniaus regiono skyriui nepateikė – tuo galimai vengia vykdyti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, siūlo H. U. pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
BK 243 straipsnis numato, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vengimu reikėtų pripažinti tik tuos atvejus, kai asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tik po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380/2014; Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-136-332/2017, 1A-29-316/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Anksčiau nurodyti byloje surinkti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis H. U., žinodamas apie įsiteisėjusį 2018 m. gegužės 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o būtent iki 2018 m. gruodžio 3 d. pradėti jas lankyti, išvyko iš Vilniaus į kitą miestą ir tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nors 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, smurtinį elgesį keičiančios programos grafiku bei atsakomybe už nedalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta kaltinamojo H. U. prisipažinimu, jo 2018 m. gruodžio 3 d. paaiškinimo duomenimis, Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo H. U. ir kita bylos medžiaga.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. H. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme (b. l. 37-39).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam H. U., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas baigtas tyčinis baudžiamasis nusižengimas teisingumui), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į H. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 60 str.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį H. U. – psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, į priklausomybės ligų gydymo įskaitą neįrašytas, administracine tvarka baustas, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, baudų nemoka (b. l. 23-32), teistas (b. l. 21-22), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 20). Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi kaltinamasis nedirba. Arešto bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam H. U. paskyrus 18 parų areštą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, H. U. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą jam skirtina 12 parų arešto bausmė (BK 64¹ str. 1 d.).
H. U. prašė leisti paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. BK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Atsižvelgiant į H. U. prašymą bei į tai, kad jam skirtina arešto bausmė neviršija keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas sprendžia, kad nustatytina H. U. arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
H. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, H. U. paskirti 12 (dvylikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.
Išaiškinti H. U., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el.p.: kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.
Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.
Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
Išaiškinti H. U., kad jeigu asmuo pažeidžia šią arešto tvarką, teismas savo sprendimu ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.