Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-261-2022 (ROIK 22164283321),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Lietuvos Respublikos ANK 150 straipsnyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį asmuo atsako už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, padarytą vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą. Pagal minėto straipsnio 4 dalį asmuo gali būti nubaustas bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Iš administracinio nusižengimo bylos turinio matyti, kad šioje byloje ginčas dėl fakto, kad Z. K. 2022 m. balandžio 8 d., 11:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), vykdė nedeklaruotą individualią veiklą, nekilo. Šią aplinkybę patvirtina tiek rašytinė bylos medžiaga, tiek teismo posėdžio metu apklausto Z. K. parodymai.

Asmuo prašo sušvelninti paskirtą nuobaudą. Teigia, jog augina mažametį vaiką, pajamos iš individualios veikos nėra didelės.

Kaip matyti, Z. K. paskirta minimali 1100 Eur nuobauda, kurios mokėjimas išdėstytas iki 2024-05-05, mokant kas mėnesį po 45 Eur (b.l. 5-6).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, poveikio priemonė vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi gali būti skiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens naudai. Teismo vertinimu, Z. K. nurodytos aplinkybės, taip pat jų visuma, gali sudaryti pagrindą, dėl ko jam gali būti taikyta Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalis ir paskirta švelnesnė negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė.

Kaip matyti, asmuo neteistas, jau sumokėjo paskirtos baudos 90 eur, per mėnesį uždirba nedideles pajamas, išlaiko mažametį vaiką, žmona pradėjo dirbti mokytoja (tokiais aplinkybes nurodė posėdžio metu). Pagal administracinių nusižengimų registro išrašą Z. K. baustas administracine tvarka tik tris kartus, iš jų kartą už ANK straipsnio 1 dalyje ir ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, kurio padarymas užtraukė pakartotinumą pagal byloje svarstomą pažeidimą, dar kartą Z. K. baustas už nustatyto greičio viršijimą, t.y. vietoj 50 km/h greičio važiavo 73 km/h greičiu.

Taigi, iš visų bylos aplinkybių matyti, jog asmuo pakankamai teigiamas, stengiasi išlaikyti šeimą, vykdo individualią veiką, neturi didelio baustumų skaičiaus, sumokėjo dalį paskirtos nuobaudos – t. y. 90 Eur. Pati institucija neprieštarauja, jog nuobauda būtų sušvelninta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta tikslinga Z. K. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą iki 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,-

nutaria:

Z. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-261-2022 (ROIK 22164283321) ir Z. K. pagal ANK 150 straipsnio 4 dalį nubausti 600 Eur bauda.

Paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius, mokant kas mėnesį po 25 Eur.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per teismo nustatytą laikotarpį nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas); 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – ROIK 22164283321.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.