- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2YT-27931-996/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22261-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po A. B. mirties dienos tinkamai priėmė palikimą (neatkurtą nuosavybės teisę A. B. vardu). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina D. S., kuri daugiau vaikų, apart jo, neturėjo, buvo išsituokusi, jo motina turėjo tėvą B. B. (gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini)) ir motiną A. B. ((duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini)), jo motina, D. S., po A. B. mirties atsisakė palikimo į A. B. turtą ir paliko jį tėvui B. B., tačiau B. B. po A. B. mirties paveldėjo tik investicines lėšas pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios laikomos Taupomojo banko Tauragės skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad dėl jam neaiškų priežasčių B. B. nepriėmė A. B. priklausiusio nekilnojamojo turto, o mirus jo motinai D. S. paaiškėjo, kad ji nepriėmė palikimo po B. B. mirties, kaip ir B. B. pilnai nebuvo priėmęs palikimo po A. B. mirties, todėl, šiuo pagrindu, teikia pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Teigė, kad po motinos D. S. mirties jis vienintelis rūpinosi jos laidojimo išlaidomis, o klausimų dėl palikimo nesprendė anksčiau, nes buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jis aktyviai rūpinosi žemės klausimų sutvarkymu ir nuosavybės teisės atkūrimu dėl jo močiutės A. B. nekilnojamojo turto – jis gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“ atkurti nuosavybės teises į žemę kompenuojant už 5,35 ha ploto žemės pinigais 2 183 Eur, rašto iš NŽT gavėjas buvo jis pats, tačiau NŽT jis neturėjo pateikti paveldėjimo teisės dokumentų, ko pasekoje teikia šį pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tam, kad galėtų gauti išmoką pinigais 2 183 Eur. Pažymėjo, kad aktyvūs jo veiksmai būtent ir įrodo faktą, jog jis atliko visus įmanomus veiksmus, kad būtų atkurta nuosavybė arba gauta kompensacija į močiutei priklausiusią žemę (kurios tinkamai nepriėmė jo motina), jis perėmė turtą valdyti iš karto po artimųjų mirties, pradėdamas faktiškai juo rūpintis ir atstatyti nuosavybės teisę.
Atsiliepimas
NŽT atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus, dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei pareiškėjas įrodys savo prašymo pagrįstumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjas yra D. S., mirusios (duomenys neskelbtini) (buvo išsiskyrusi su A. S., pareiškėjo tėvu, (duomenys neskelbtini), A. S. miręs (duomenys neskelbtini)), vienintelis vaikas, D. S. turėjo motiną A. B., mirusią (duomenys neskelbtini), ir tėvą B. B., mirusį (duomenys neskelbtini), kuris buvo priėmęs sutuoktinės palikimą tik dėl investicinių lėšų; pareiškėjas vykdė (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), NŽT 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei A. B.“ atkurti nuosavybės teises į žemę kompenuojant už 5,35 ha ploto žemės pinigais 2 183 Eur, NŽT Kauno rajono skyrius 2020 m. sausio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuosavybės dokumentų“ informavo pareiškėją apie NŽT priimtą 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir paprašė jo pateikti prašymą išmokėti kompensaciją pinigais ir paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame nurodyta, kad jis paveldi kompensaciją.
Pareiškėjo teigimu, jis perėmė turtą valdyti iš karto po artimųjų mirties, pradėdamas faktiškai juo rūpintis ir atstatyti nuosavybės teisę, rūpinosi žemės klausimų sutvarkymu ir nuosavybės teisės atkūrimu dėl jo močiutės A. B. nekilnojamojo turto, tačiau ilgą laiką praleido (duomenys neskelbtini) įstaigoje, ką patvirtina jo su pareiškimu pateikti aukščiau aptarti įrodymai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad pareiškėjas po artimųjų mirties sužinojęs apie palikimą ir išėjęs į (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų priimti savo močiutės A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (atstatyti nuosavybės teisę).
Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą (neatkurtą nuosavybės teisę A. B. vardu) faktiškai pradėdamas jį valdyti (atstatyti nuosavybės teisę) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo G. S. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) tinkamai priėmė palikimą (neatkurtą nuosavybės teisę A. B. vardu).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo G. S. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.