Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti V. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate 2015-07-22 buvo gautas V. K. pareiškimas, kuriuo prašoma tinkamai nubausti I. M., jos draugą ir G. M..

V. K. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį, prašo tinkamai įvertinti jos pateiktus įrodymus ir atitinkamai nubausti I. M..

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 250 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Susipažinus su nagrinėjama byla, nustatyta, kad Institucija nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagrįstai. Institucija 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarime nustatė, kad nėra pakankamai duomenų, jog I. M. su draugais namuose triukšmavo dėl ko buvo sutrikdyta V. K. ramybė ir poilsis. Pagal V. K. pateiktus garso įrašus, kur daugumoje girdisi žmonių kalbėjimas ir viename įrašė grojanti muzika, negalima nuspręsti, jog garso įrašai padaryti būtent pareiškime nurodytu laiku, o ne kitu laiku. Aplinkinių gyventojų nusiskundimų negauta. Esant šioms aplinkybėms sprendė, kad I. M. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl viešosios rimties trikdymo nėra pagrindo.

ATPK 183 str. 1 d. numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Pagal teismų praktiką šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009, Nr. N62-2559/2010, N438-3973/2011, N575-406/2012). Tačiau šiuo konkrečiu atveju nepakanka vien garso įrašų ir V. K. tvirtinimo, jog dėl triukšmo I. M. namuose buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir padarytas ATPK 183 str. numatytas pažeidimas. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas V. K. skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo pagrįstai sprendė, kad daugiau nusiskundimų iš aplinkinių kaimynų nėra gauta, todėl pareiškėjos teiginiai ir pateiktas garso įrašas laikytina tik subjektyvia jos nuomone dėl kaimynų gyvenimo būdo ir tai negali būti vertinama kaip pažeidimas, numatytas ATPK 183 str.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra nurodyta nemažai aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su aplinkybėmis dėl konkretaus administracinio pažeidimo padarymo, tai yra gėlių nurovimas nuo sesers kapo, tai kad pas I. M. renkasi draugai, mėto šiukšles, kas tik patvirtina jog tarp kaimynių egzistuoja asmeniniai nesutarimai. Todėl išanalizuotų įrodymų visuma nepatvirtina, jog I. M. padarė byloje nustatytą administracinės teisės pažeidimą, ir atsižvelgus į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Todėl V. K. kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra esminiai ir kurie neįrodo I. M. kaltės, detaliau nevertintini. Tokios pačios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar esminius argumentus.

Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje klaidingai parašyta kaimynės pavardė: parašyta A. B.. Iš 2015-08-18 tarnybinio pranešimo (b.l. 33) matyti, jog buvo apklausta kaimynė A. B.. Todėl ši rašymo apsirikimo klaida nutarties motyvuojamojoje dalyje ištaisytina, kadangi nekeičia nutarties esmės.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 ir 362 straipsniais, teismas

nutarė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartyje ir nustatyti, kad vietoje kaimynės pavardės A. B., turi būti pavardė A. B..

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.