Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovei L. S., jos atstovui advokato padėjėjui Petrui Remeikai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. M., dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Jos nuomone pagrindinė gaisro kilimo priežastis – tą dieną pūtęs stiprus vėjus, dėl kurio namuose įvyko trumpas elektros laidų sujungimas, kas ir iššaukė gaisrą. Parodė, kad paskaičiuotas žalos atlyginimas dėl N. M. priklausančio buto apliejimo yra aiškiai neteisingas. Gaisrininkams gesinant gaisrą nebuvo jokios būtinybės aplieti visą butą. Jos nuomone negalėjo būti sunaikinti N. M. daiktai, nes jie gaisro metu nenukentėjo. Jos materialinė padėtis labai sunki, todėl prašomas priteisti žalos dydis jai būtų nepakeliama finansinė našta. Teismui nusprendus priteisti žalos atlyginimą, prašo leisti priteistą sumą mokėti dalimis.

Tretysis asmuo N. M. parodė, kad ieškovo ieškinį palaiko. Kaimynės bute kilusio gaisro metu buvo aplietas jos butas, todėl draudimas jai išmokėjo žalos atlyginimą. Apliejus butą buvo sugadinta dalis bute buvusių daiktų, kurie yra neremontuotini.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, ieškovės, atsakovės parodymais nustatyta, kad 2012 m. spalio 6 d. atsakovei priklausančiame bute, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei L. S.. Gesinant gaisrą sugadintas (užpiltas vandeniu) N. M. priklausantis butas ir jame buvęs namų turtas, esantis adresu(duomenys neskelbtini). Įvykio metu N. M. priklausantis butas ir jame buvęs namų turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. spalio 6 d. akto Nr. 180, Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. spalio 7 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, liudytojo R. P. paaiškinimų matyti, kad gaisro bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis – gedimas L. S. buto elektros paskirstymo skyde, gaisro padariniai – išdegė prieangis, elektros dėžutė, vonia, keli kambariai, aprūko kiti kambariai, išdegė ir sugadinti buitinė technika, baldai, drabužiai ir kiti namų apyvokos daiktai, užlieti 3-4 ir 2 buto kambariai. Aktas apie gaisro priežastį nėra nuginčytas ir yra galiojantis, kas visiškai paneigia ieškovės iškeltą versiją apie kitą gaisro priežastį – stipraus vėjo sąlygotą trumpą elektros laidų sujungimą. Ieškovė atsiliepime teigė, kad ir anksčiau jutusi sklindantį svylančių elektros laidų kvapą, tačiau nesiėmė reikiamų priemonių gedimui pašalinti.

Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2011-12-19 redakcija, galioja nuo 2012-01-01) (toliau tekste – taisyklės). Pagal taisyklių 57 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal taisyklių 58.1 punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atlikti vertinimu.

Iš 2012 m. spalio 10 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad gesinant gaisrą atsakovės bute Nr. (duomenys neskelbtini), vandeniu užpiltos N. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), lubos ir sienos, patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), lubos ir sienos, patalpų (duomenys neskelbtini), lubos, patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), lubos ir sienos, patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), lubos,, sienos ir grindys. Pagal lokalinę sąmatą, sudarytą pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 ,,Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą ,,Sistela“ programą sąmatoms sudaryti, sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 4392,32 Lt (5970 Lt (patalpų remonto kaina pagal AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą – 1577,68 Lt (medžiagų nusidėvėjimas)).

Gesinant gaisrą taip pat vandeniu buvo užpiltas bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs N. M. priklausantis namų turtas: 1) televizorius LG, 2) DVD 2x1100, 3) kasetinis vaizdo grotuvas (duomenys neskelbtini), 4) priedėlis ,,TVstar“, 5) kompiuteris, 6) Monitorius LG, 7) klaviatūra ,,Neso“, 8) muzikos instrumentas ,,Bontempi“ (sintezatorius), 9) spausdintuvas, 10) du valdymo pultai. Siekiant nustatyti minėto namų turto sugadinimus UAB ,,MDS Service“ atliko diagnostiką ir 2012-11-13 pateiktame Darbų atlikimo akte nurodė, kad visą šią įrangą po užpylimo reikia remontuoti, išskyrus kompiuterio klaviatūrą, kuri yra neremontuojama (sugadinta nepataisomai). Vadovaujantis draudimo sutartimi, UAB ,,MDS Service“ pateikta sąskaita faktūra Nr. MDS000002732, ieškovė apskaičiavo nuostolį dėl sugadinto N. M. priklausančio namų turto ir išmokėjo 3170,20 Lt dydžio draudimo išmoką.

Dėl atsakovei priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, kurį gesinant buvo užlietas apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. gruodžio 7 d. pavedimais išmokėjo 7562,52 Lt (2190,26 EUR), dydžio draudimo išmoką.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.266 str. normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko t.y. atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, nes dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo t.y. ieškovas neprivalo įrodinėti. Šioje konkrečioje situacijos būtent atsakovas kaip patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovė tokių įrodymų, kurie paneigtų jos kaltę, nepateikė, todėl jos atžvilgiu netaikomas 6. 253 str. kuris numato atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus (nenugalima jėga, valstybės veiksmai, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusiojo asmens veiksmai, būtinais reikalingumas).

Teismas konstatuoja, kad bylos medžiaga visiškai įrodytas ieškovui padarytas žalos faktas, taip pat akivaizdus yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos. Taigi, atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos visiškai įrodytos. Kadangi atsakovė yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą, tai privalo savo valdomų daiktų padarytą žalą atlyginti, tai yra pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu CK 6.263 str. ir tenkinti ieškinį.

Civilinio kodekso normos, įtvirtinančios bendrą principą, jog civilinės atsakomybės pagrindą sudaranti žala turi būti atlyginama visiškai, taip pat numato atvejus, kuomet atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas. Vienas iš tokių atvejų yra Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama teisė, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, išskyrus atvejus kai žala padaryta tyčia. Sunkią fizinio asmens turtinę padėtį įrodo bankų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, išrašai iš nekilnojamojo turto registro, išrašai iš VĮ ,,Regitra“ apie turimas transporto priemones. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Teismui pateikta pažyma apie gaunamą senatvės pensiją, nėra pakankami turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Konstatuotina, kad esant tokioms aplinkybėms, žalos dydį sumažinti būtų neprotinga ir neteisinga ieškovo atžvilgiu, t.y. būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, ieškovo teisėti interesai būtų pažeisti, nes nebūtų įgyvendintas visiškas nuostolių atlyginimo principas.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šiuo atveju, įvertinant tai, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsakovei neatsirastų sunkių pasekmių, egzistuoja prielaidos tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismo sprendimo įvykdymą išdėstant vienerių metų laikotarpiui.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 214,23 EUR palūkanų, kurias įvardija kaip kompensuojamosiomis. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK6.261 str.). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos , o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. raštu atsakovę geruoju ragino atlyginti gaisro metu atsiradusią turtinę žalą. Atsakovė gavusi ieškovo pretenziją dėl žalos atlyginimo 2013 m. spalio 16 d. ir 2014 m. sausio 20 d. raštais kreipėsi į ieškovę dėl pretenzijos peržiūrėjimo, atsižvelgiant į naujai pateiktas įvykio aplinkybes, tačiau ieškovė į jos raštus niekaip nereagavo, nepateikė jokių motyvuotų atsakymų. Laikytina, kad atsakovė nevengė prievolės įvykdymo, ji sąžiningai ir pagrįstai laukė ieškovo atsakymo į jos pateiktus raštus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas atmestinas.

Pagal LR CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015 m. rugsėjo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 54,00 EUR žyminis mokestis ir 455,58 EUR už advokato teisines paslaugas surašant ieškinį, viso 509,58 EUR (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų ,,Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių.

Kadangi atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų šios pagalbos išlaidų, pašto išlaidas padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 93, 96, 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, naudai 2190,26 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 2190,26 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. rugsėjo 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 509,58 EUR

Išdėstyti visos teismo sprendimu priteistos sumos 2699,84 EUR vykdymą dvylikai mėnesių, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 225,00 EUR, paskutinį mėnesį sumokant 224,84 EUR.

Likusioje dalyje ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.