- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 2-36942-862/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- S. G.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei, dalyvaujant vertėjui A. K., ieškovo A. M. atstovei advokatei Svetlanai Proninai, išvadą duodančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pareikštą atsakovei S. G., išvadą duodanti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui A. M. išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 200 EUR iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-08-01 iš viso 7200 EUR. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus A. M.. Nepilnametis sūnus su ieškovu gyvena jau trejus metus, tarp ieškovo ir sūnaus susiklostė artimi, šilti tarpusavio ryšiai – visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius ieškovas praleidžia su sūnumi, vaikas noriai bendrauja su tėvu. Atsakovė jau trejus metus nėra lankiusi vaiko, skambinusi jam, nesidomi jo augimu, sveikata. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečio sūnaus poreikiai nuolat didėja, visos būtinosios išlaidos vaiko išlaikymui sudaro virš 400 EUR: maitinimui kas mėnesį reikia skirti 200 EUR, avalynei, drabužiams – 40 EUR, gyvenamojo būsto išlaikymui – 20 EUR, vaistai, vitaminai – 30 EUR, higienos prekės – 50 EUR, buities prekės – 30 EUR, lavinimo priemonės, kanceliarinės prekės, žaislai – 30 EUR, transportas – 20 EUR. Kadangi atsakovė nuo 2011 metų neskiria išlaikymo sūnui, iš atsakovės ieškovas prašo priteisti 7200EUR išlaikymo įsiskolinimo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, pažymėjo, kad nepilnametis gimė Didžiojoje Britanijoje, devynis mėnesis gyveno kartu su atsakove, tačiau atsakovė vėliau vaiką paliko ieškovui ir jo motinai. Taip pat pažymėjo, kad nepilnametis sūnus gyvena ieškovo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, vaikui sudarytos sąlygos. Pats ieškovas uždarbiauja užsienyje.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškiniui iš esmės neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. V. ir R. M..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra A. M. tėvas, o atsakovė – A. M. motina (b.l. 6). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų, matyti, kad nepilnametis sūnus tik trumpą laiką – 9 mėnesius gyveno su atsakovė, tačiau po to atsakovė nepilnametį paliko ieškovo tėvams ir nuo 2011 metų ieškovas ir kartu gyvenantys jo tėvai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog nėra pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, atsakovė neišreiškė savo pozicijos dėl tokio reikalavimo, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas šiuo metu Lietuvoje nedirba, tačiau, kaip nurodė liudytojai uždarbiauja Norvegijoje, Olandijoje (b.l. 14 – 19). Uždirbtas lėšas skiria sūnaus išlaikymui: drabužiams, avalynei, laisvalaikiui pramogoms, maistui bei kitiems sūnaus poreikiams patenkinti. Ieškovui nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas – transporto priemonė BMW 525 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto neturi (b.l. 21, 23). SODRA duomenimis atsakovė niekur nedirba, jai nuosavybės teise nepriklauso joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas (b.l. 12 – 13, 20, 22). Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, kad jo poreikiai būtų tenkinami kasdien. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas tam, kad sūnaus poreikius užtikrintų kasdien, o ne ateityje, ar tada, kai ji to norės. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė turi sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas ir užtikrinti augančio vaiko poreikius.
Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nėra pagrindo abejoti ieškovo prašomu priteisti iš atsakovės išlaikymo sūnui dydžiu, kadangi augančiam vaikui nuolat reikalingi didesni drabužiai ir avalynė, priemonės vaiko ugdymui ir lavinimui. Atsakovė daugiau nei trejus metus yra nusišalinusi nuo rūpinimosi vaiku, todėl visos vaiko globos pareigos tenka ieškovui. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuo išlaikymo teikimo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui periodinį kas mėnesį mokamą 200 EUR dydžio išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2015-08-26) iki jo pilnametystės tenkintinas visiškai.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškovu gyvena šalių nepilnametis vaikas, ieškovui tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis.
Ieškovui išaiškintina, kad išlaikymą jis gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis).
Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas (aprūpinimas būstu, maistu, drabužiais, mokymosi reikmenimis, galimybių poilsiui sudarymas ir sudarymas sąlygų patenkinti kitus augančio asmens poreikius).<...> Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami. Jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
Byloje dalyvavę liudytojai patvirtino, kad nepilnamečio vaiko motina visiškai vaiku nesirūpina nuo 2011 metų, todėl ieškovo reikalavimas priteisi iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą susidariusį per 3 metus yra pagrįstas.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti, kokio dydžio išlaikymą sūnui jis suteikė, kokio dydžio išlaikymo įsiskolinimas per tris metus yra susidaręs, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas naudojant ne šiuo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, o minimalios mėnesinės algos dydį, kuris buvo nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio iki 2015 metų liepos mėnesio. Atsakovės pareiga buvo teikti sūnui išlaikymą lygų ½ daliai minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio buvo 850 Lt, nuo 2013 metų sausio mėnesio buvo 1000 Lt, nuo 2014 spalio mėnesio – 300 EUR, nuo 2015 metų liepos mėnesio – 325 EUR (5x123,09+21x144,81+9x150+162,5), todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteisiant 5331,46 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Ieškovas už pareikštą ieškinį sumokėjo 41 EUR žyminio mokesčio, taip pat patyrė 400 EUR atstovavimo išlaidų. Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovės ieškovui priteistina 41 EUR už ši reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio suma. Patenkinus 91 procentą visų ieškovo reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteistina 364 EUR atstovavimo išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš dalies patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 231,94 EUR dydžio žyminis mokestis už šiuos reikalavimus. Nagrinėjant bylą patirta 2,08 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteista ir 1,89 EUR suma už pašto išlaidas. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovu A. M., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinį 200 EUR (du šimtai eurų) dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-26) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovą A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 5331,46 EUR (penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną eurą ir 46 centus) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi nuo 2012-08-01.
Priteisti iš atsakovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 405 EUR (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 233,83 EUR (du šimtus trisdešimt tris eurus ir 83 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-24 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.