- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- e2-12766-1125/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- Z. Č.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Jurij Binevič, Žyginta Sviderskytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovei V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir deklaravimo duomenų panaikinimo, bei atsakovės V. J. priešieškinį ieškovei Z. Č. dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Z. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovę V. J. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje panaikinti duomenis apie atsakovės V. J. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Aiškina, kad ieškovės asmeninės nuosavybės teisės į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (minėtas Butas buvo įgytas ieškovės ir jos sutuoktinio V. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Ieškovė yra vienintelė buto savininkė.
3. Nurodo, kad minėtame bute gyvena kartu su dukra – atsakove V. J. Dėl atsakovės gyvenimo bute tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis – buto panaudos santykiai susiformavo neterminuotos žodinės sutarties pagrindu. Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra bute. Atsakovė yra agresyvi, gąsdina ieškovę susidorojimu, prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, įžeidinėja, ginčo šalių santykiai dėl atsakovės elgesio kuo toliau, tuo labiau darosi įtempti, ieškovė bijo atsakovės. Dėl atsakovės elgesio ieškovė net kreipėsi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą. Ieškovė yra garbaus amžiaus, jai yra reikalingas poilsis bei ramybė, o ne gyvenimas nuolatinėje įtampoje ir baimėje. Bet to, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra keturių kambarių, todėl ieškovė nori jį parduoti, tačiau to padaryti negali, nes atsakovė atsisako iš jo geranoriškai išsikelti.
4. Taip pat nurodo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. pranešimu „Dėl įgaliojimo grąžinimo, pareigos atsiskaityti įgyvendinimo, daikto neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimo prieš terminą“, kuris per antstolį D. B. atsakovei buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 29 d., ieškovė informavo atsakovę apie vienašalį su atsakove sudarytos buto panaudos sutarties nutraukimą ir paprašė atsakovės geranoriškai išsikeldinti iš buto per vieną mėnesį nuo šio dokumento įteikimo atsakovei dienos, priešingu atveju atsakovė bus iškeldinta įstatymų nustatyta tvarka. 2020 m. sausio 23 d. atsakovei per antstolį D. B. buvo bandoma pakartotinai įteikti 2019 m. gruodžio 22 d. pranešimą „Dėl piniginių lėšų grąžinimo ir (ar) išsikeldinimo“, tačiau atsakovė antstolio pateiktus dokumentus atsisakė priimti. Atsakovė iš buto geranoriškai iki šio ieškinio pateikimo neišsikraustė ir bute tebegyvena.
5. Pažymi, kad atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 29 d. įteikto pranešimo dėl patalpų atlaisvinimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (daugiau nei per trijų mėnesių laikotarpį) neatlaisvino buto, kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, dėl to ieškovė, kaip buto savininkė, įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš buto. Pasibaigus panaudos teisiniams santykius atsakovė nebeturi teisėto pagrindo naudotis ieškovės turtu, todėl neišsikeldama iš ieškovei priklausančio buto pažeidžia pastarosios nuosavybės teises, kadangi apriboja jos galimybę tą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti.
6. Be to, atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje turi būti panaikinti ir duomenys apie atsakovės šiuo adresu deklaruotą gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė V. J. atsiliepime su ieškiniu nesutinka ir prašo teismo ieškinio netenkinti.
8. Nurodo, kad iki ginčo šalių santykių pablogėjimo atsakovė rūpinosi ieškove, išlaikė ir prižiūrėjo ginčo butą, iš esmės pagerino butą, atsakovės sąskaita buvo padarytas buto kapitalinis remontas. Mano, kad ieškovė, reikalaudama atsakovę iškeldinti iš buto, privalo elgtis sąžiningai, su ieškove turi būti derinamas kompensacijos išmokėjimo klausimas už turėtas buto išlaidas, būsto pagerinimus ir pan.
9. Atsakovė laikosi nuomonės, jog turi teisę naudotis ginčo butu, nes po atsakovės tėvo bei ieškovės vyro mirties 2014 metais tarp ginčo šalių buvo pasiektas susitarimas, kad atsakovė atsisako savo dalies paveldėjamame turte ieškovės naudai, turtu ir toliau naudojasi, o po ieškovės mirties visas turtas atiteks jai. Mano, kad ieškovės reikalavimas atsirado dėl trečiųjų asmenų poveikio ieškovei, dėl ko ieškovė nori parduoti ginčo butą.
Šalies argumentai
10. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai įregistruotas Z. Č. vardu, jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra ieškovės Z. Č. ir atsakovės V. J. dalinė nuosavybė, pripažįstant atsakovei V. J. nuosavybės teisę į buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kambarį, kurio plotas 20,00 kv. m., priteisti iš ieškovės Z. Č. Lietuvos Respublikos naudai bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
11. Nurodo, kad atsakovė kartu su savo tėvais ilgą laiką gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), mirus atsakovės tėvui V. Č., tarp ginčo šalių buvo sutarta, kad velionio turtą paveldės ieškovė, atsakovė toliau gyvens su mama bute, o po jos mirties turtas pasiliks atsakovei. Gyvenant kartu, tarp šalių buvo susiformavę artimi šeimyniniai santykiai, sprendimus šalys priimdavo kartu, visus finansinius reikalus spręsdavo kartu. Kadangi, kaip minėta, ieškovė norėjo, kad po jos mirties butas atitektų atsakovei, bendru susitarimu buvo sulygta, kad atsakovė savo lėšomis atliks buto pagerinimą, apmokės visas buto išlaikymo ir pačios ieškovės sąnaudas. Nuo 2013 metų atsakovės sąskaita ginčo bute buvo padaryti esminiai pagerinimai: pakeista visa buto grindų danga, išlaužtos vidines sienos (vonios, virtuvės, koridoriaus) ir sumontuotos naujos (taip pagerinus buto išplanavimą), apšiltintos (butas yra pirmajame aukšte), nutinkuotos bei nudažytos visos buto sienos, pakeista buto santechninė įranga, įsigyta buitinė technika, pakeisti visi keturių kambarių buto langai, įstiklinti du balkonai. Atsakovė prižiūrėjo statybos darbus bei rūpinosi jų organizavimu. Buto pagerinimui buvo naudojamas ir atsakovės vardu paimtas kreditas. Atsakovė, vykdydama susitarimą su ieškove, taip pat apmokėdavo visus ginčo buto išlaikymo, pastato, kuriame yra butas, pagerinimo ir remonto kaštus. Teigia, kad iš prie ieškinio pateikiamų sąskaitų išrašų nustatytina, kad atsakovės išlaidos šiam tikslui nuo 2010 metų siekia 21 406,46 Eur. Pažymi, kad dalis šių mokėjimų buvo vykdoma per atsakovės mirusios dukros vyro P. M. atsiskaitomąsias sąskaitas. Mano, kad nurodytos aplinkybės vertintinos kaip patvirtinimas, kad šalys kartu tvarkė ūkį ir buvo partneriai turto pagerinimo iš išlaikymo tikslu, atsakovė asmeninėmis lėšomis ir darbu kūrė bendrą turtą bei jį išlaikė, o pagerinamas butas buvo ginčo šalių jungtinės veiklos objektas, todėl šalys buvo saistomos sutartinių turtinių santykių, atitinkančių jungtinės veiklos sutartį.
12. Nesutinka, kad butas būtų parduotas, nes mano, jog tokie ieškovės veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia jos interesus, tad atsakovė reiškia šį priešieškinį dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymo. Teigia, kad ginčo šalių gyvenimas kartu, ūkio tvarkymas kartu, buto pagerinimas iš išlaikymas atsakovės asmeninėmis lėšomis ir darbu laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti buvus ginčo šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos pagerinant ir išlaikant ieškovės nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, butas, nors nuosavybės teise įregistruotas ieškovės vardu, pripažintinas bendrąja daline ginčo šalių nuosavybe, nes faktinės aplinkybės įrodo, kad šis turtas buvo pagerintas bei išlaikomas iš atsakovės asmeninių lėšų ir jos pastangomis. Pažymi, kad tai, jog ieškovė ir atsakovė rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudarė, nagrinėjamu atveju nedaro jų sutarties negaliojančia, nes ginčo šalių tarpusavio santykiai, jų elgesys, susiklosčiusi situacija įrodo, jog jie bendrai susitarė siekti pagerinti, valdyti ir naudoti ginčo butą.
13. Su pareikštu priešieškiniu ieškovė visiškai nesutinka, palaiko ieškinio reikalavimus.
14. Teigia, kad gyvenant bendrai bute kiekviena šeima (ieškovės ir sutuoktinio V. Č. bei atsakovės su dukra D.) gyveno ir savo finansus tvarkė atskirai, tačiau ieškovei su sutuoktiniu nuolat tekdavo finansiškai remti atsakovę, kadangi ji su nedidelėmis pertraukomis beveik nedirbo. Iki ieškovės sutuoktinio V. Č. mirties (duomenys neskelbtini) už butą visus mokesčius mokėjo tik sutuoktiniai – atsakovė prie Buto išlaikymo dėl savo nestabilios finansinės padėties visiškai neprisidėdavo.
15. Aiškina, kad atsakovės anūkei D. suaugus, į butą atsikraustė gyventi ir jos draugas, būsimas sutuoktinis P. M.. Tiek ieškovė, tiek ir jos sutuoktinis V. Č. gera valia leido gyventi bute tiek savo dukrai – atsakovei, tiek anūkei D., tiek ir P. M.. Sutuoktiniai turėjo finansines galimybes ir už juos visus tuo metu mokėjo buto išlaikymo mokesčius. Po sutuoktinio mirties ieškovei tapus vienintelei Buto savininkei ir tuo pačiu ieškovei vienintelei tekus rūpintis buto išlaikymu, ieškovė sutarė su anūke D. ir P. M., kad jie taip pat prisidės prie buto išlaikymo. Buvo sutarta, kad visi mokesčiai už butą bus dalinami į keturias dalis (ieškovės, atsakovės, D. ir P. dalys), mokesčių sumokėjimą elektroniniu būdu tiekėjams ieškovės vardu perims ieškovės anūkė D. su sutuoktiniu P. M.. Šio susitarimo pagrindu ieškovė iš kas mėnesį privalomų mokėti mokesčių atskaičiuodavo savo procento dalį ir šią pinigų sumą (grynais pinigais) paduodavo anūkei D. arba jos sutuoktiniui P. M.. Ieškoivei nėra žinoma, ar atsakovė prisidėdavo prie buto išlaikymo savo dalimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dažnai neturėdavo nuolatinių pajamų, jos dalį galimai dengdavo atsakovės dukra D. su P. M.. Nurodo, kad 2013 m. anūkė D. su sutuoktiniu P. M. bute iniciavo remontą siekdami pagerinti savo pačių gyvenimo bute sąlygas. Šio remonto ieškovei nereikėjo – jai tiko Bute dar jos mirusio sutuoktinio ir mirusio sūnaus atliktas remontas, tačiau kadangi jauni žmonės – anūkė D. su sutuoktiniu P. M. – norėjo bute atsinaujinti, ieškovė buto remontui neprieštaravo.
16. Pažymi, kad, priešingai nei teigiama priešieškinyje, nebuvo atlikta jokia buto rekonstrukcija, tačiau buvo atliktas einamasis buto remontas. Be to, būtent P., kaip vyras, ir rūpinosi remonto klausimais, dėl remonto atlikimo P. pagalbos kreipėsi į ieškovės sesers sūnų S. Š., kuris ir sudarė atsakovės kartu su priešieškiniu pateiktą remonto darbų sąmatą (2013 m.), perdavė ją P., surado asmenis, kurie atliko remontą, prižiūrėjo remonto eigą ir kokybę. Nurodo, kad būtent S. Š. P. ir sumokėjo už sąmatoje nurodytų darbų atlikimą bei medžiagas. Teigia, kad sąmatoje buvo nurodyta 13 054,44 Lt suma, tačiau P. M. S. Š. už darbus ir medžiagas sumokėjo tik 10 000 Lt sumą, tokiu būdu padarydamas nuolaidą. Apie sumokėtą 10 000 Lt sumą anūkė D. užsiminė ieškovei ir ieškovė iš savo asmeninių lėšų ir geros valios anūkei davė 4 000 Lt sumą suprasdama, kad jauniems žmonėms pinigai yra reikalingesni nei jai. Ieškovės žiniomis, atsakovė savo lėšomis pakeitė tik virtuvės langą.
17. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pavasarį ieškovės anūkė D. M. mirė. Po jos mirties bute liko gyventi ieškovė, atsakovė, mirusiosios D. M. sutuoktinis P. M. ir jų dukra U. 2020 m. pavasarį P. M. su dukra U. iš buto išsikraustė, Bute liko gyventi tik ieškovė su atsakove. Teigia, kad šiuo atveju tarp ginčo šalių apskritai nebuvo sudaryta jokia žodinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat atsakovės kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai neįrodo, jog ji jungtinės veiklos su atsakove pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo nuosavybės teisę į 20,00 kv. m. kambarį bute. Pažymi, kad atsakovės tariama pagalba remonto metu, jei tokia ir būtų buvusi, taip pat minimalus prisidėjimas finansine prasme prie einamojo buto remonto, savaime nereiškia, kad asmenys susitarė bendrai rūpintis turtu ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo pagrindas. Be to, šiuo atveju nebuvo sukurtas joks naujas objektas, o atliktas tik einamasis buto dalies remontas, kurį iniciavo, prižiūrėjo ir apmokėjo ne atsakovė. Taigi, atsakovės tariamos investicijos į butą turėtų būti vertinamos kaip CK 6.636 straipsnyje numatytos pareigos vykdymas, o ne kaip pagrindas bendrajai dalinei nuosavybei atsirasti. Taip pat, šiuo atveju nebuvo tikslo ginčo šalims tapti buto bendraturčiais, tuo labiau, kad toks klausimas galėjo būti išspręstas tiek paveldėjimo po V. Č. mirties atveju, tiek ir kitais įstatymuose numatytais pagrindais – dovanojimu ir kt.
18. Teigia, kad šiuo atveju santykiai tarp ginčo šalių (taip pat ir tarp kitų bute gyvenusių asmenų) susiformavo žodinės panaudos sutarties pagrindu, tad atsakovė turėjo pareigą apmokėti su butu susijusias išlaidas, taip pat daryti einamąjį ir kapitalinį remontą, nors realiai atsakovė prie komunalinių buto išlaidų dengimo retai prisidėdavo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Žyginta Sviderskytė - Mikulskienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti.
20. Teismo posėdžio metu ieškovė Z. Č. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad jos ir atsakovės santykiai konfliktiški.
21. Teismo posėdžio metu atsakovės V. J. atstovas advokatas Jurij Binevič palaikė priešieškinio reikalavimus, patikslino dalies, kuria prašo pripažinti atsakovės nuosavybę dydį, nurodydamas, kad atsakovė prašo nuosavybės teisę pripažinti į buto dalį, buto plane pažymėtą 8-7, kuri sudaro 14,08 kv. m., taip pat sumažino priešieškinio sumą iki 13 630 Eur, o kitoje dalyje priešieškinio atsisakė. Prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.
22. Teismo posėdžio metu liudytojas J. S. paaiškino, kad ieškovė buvo kreipusis į jį kaip nekilnojamojo turto agentą dėl ginčo buto pardavimo, pardavimo procesas buvo kliudomas atsakovės veiksmais.
23. Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. paaiškino, kad yra ieškovės sūnėnas, jis ja rūpinasi, kiek jam žinoma dukters ir motinos, t. y. ieškovės ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Nurodė, kad remonto darbų atlikimu ginčo bute atsakovė nesirūpino, už juos nemokėjo.
24. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. B. paaiškino, kad kiek jai žinoma ieškovės ir atsakovės santykiai konfliktiški, atsakovė netinkamai elgiasi su ieškove.
Atsiliepimas
25. Atsakovė V. J. ir liudytojas P. M. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovas Jurij Binevič paaiškino, kad atsakovei taikoma saviizoliacija, bei atsisakė prašymo apklausti liudytoją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas
26. Šioje byloje ieškovė siekia iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė priešieškiniu ginčija ieškovės asmeninės nuosavybės teisę į butą ir siekia įrodyti, kad butas jungtinės veiklos sutarties pagrindu pripažintinas ginčo šalių bendrąja daline nuosavybe.
27. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei Z. Č. (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).
28. Nustatyta, kad atsakovė gyvenamąją vietą ginčo bute deklaravo nuo (duomenys neskelbtini).
29. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. pareiškimu Nr. DĮ16, kuris buvo įteiktas atsakovei 2019 m. lapkričio 29 d., prašė atsakovės per 3 mėn. nuo pareiškimo sudarymo dienos išsikelti iš ginčo buto.
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą, kaip daiktinė teisė, įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolių teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).
31. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
32. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovei ieškovei priklausantis ginčo butas (jo dalis) būtų išnuomotas, su ja sudaryta panaudos sutartis ar egzistuotų bet koks kitas teisėtas pagrindas jai nurodytame bute gyventi. Teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad mirus ieškovės sutuoktiniui (tokiu būdu nutraukus santuoką), kuriam ir priklausė asmeninės nuosavybės teise ginčo buto dalis, bei atsakovei atsisakius palikimo, šeimos turto teisinis režimas pasibaigė (CK 3.86 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovės ir ginčo buto savininkės (ieškovės) faktiškai nesieja jokie santykiai, kurie leistų atsakovei gyventi minėtame bute (jo dalyje).
33. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota jokių juridinių faktų, susijusių su atsakovės teise naudotis ieškovei priklausančiu butu; atsakovė neįrodė, kad prisidėjo prie buto pagerinimų, dėl ko jai galėtų būti pagal jos reikalavimą priteisiama tam tikra ginčo buto dalis ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybė, kad atsakovė pati atsisakė palikimo ieškovės naudai nesuteikia jai jokių teisių į šį turtą. Vien tai, kad atsakovė nepagrįstai tikėjosi gyventi ginčo buto dalyje iki ieškovės mirties, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo.
34. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su ginčo butu, todėl nagrinėjamu atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Tokiu atveju, nuosavybės teisė ginama daiktinės teisės gynimo priemonėmis. CK 4.95-4.97 straipsniuose reglamentuotas daikto išreikalavimas būtent iš neteisėto valdymo, todėl daikto savininkas, norintis susigrąžinti daiktą, turi įrodyti, kad valdantis daiktą asmuo jį valdo neteisėtai, t. y. daikto valdymo pagrindas yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę teismas laiko įrodyta (CPK 176, 178, 185 straipsnis) ir konstatuoja, kad atsakovė ieškovės turtu – ginčo buto dalimi, naudojasi ir jame gyvena be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ieškovei priklausančio buto yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
35. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimui pagal pareikštą ieškinį priimti neturi jokios reikšmės aplinkybės, kad atsakovė turi arba neturi kito turto, taip pat aplinkybė, jog ieškovė yra atsakovės motina. Be to, anot atsakovės, ji visada elgėsi tinkamai, prisidėjo prie buto išlaikymo, remonto darbų ir t. t., tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių minėtas aplinkybes. Atsakovės teigimu, dalis šių mokėjimų buvo vykdoma per atsakovės mirusios dukros vyro P. M. atsiskaitomąsias sąskaitas, tačiau byloje nėra įrodyta, kad atsakovė minėtas išlaidas pati patyrė, t. y. savo dalį sumokėdavo P. M.. Priešingai, remiantis šalių paaiškinimais, atsakovė dažnai pinigų neturėdavo, skolindavosi. Be to teismas pažymi, jog, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio, gyvenant ginčo bute, laikytinos įrodytomis (CPK 12, 178, 185 straipsniai): remiantis 2019 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 skyriaus nutarimu, atsakovė nesunkiai sutrikdė ieškovės sveikatą, be to liudininkų parodymais ieškovės ir atsakovės santykiai yra konfliktiški.
36. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nesutinka, kad atsakovė gyventų ginčo bute (jo dalyje), todėl teismas sprendžia, kad atsakovė pažeidžia ieškovės, kaip ginčo buto savininkės, teisę valdyti bei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl jos pažeista teisė turi būti ginama nuo pažeidimo. Be to, valdytojas net neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai; priešingai, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog jos elgesys, gyvenant ieškovei priklausančiame bute, buvo tinkamas, ir (ar) kad ji turi teisę juo toliau naudotis.
37. Kita vertus, net jeigu laikant, kad ieškovė leido atsakovei gyventi ginčo bute (po sutuoktinio V. Č. mirties), ir pripažinus, jog tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), teismas pažymi, kad ieškovei 2019 m. lapkričio 29 d. raštu atsakovės per antstolį pareikalavus per tris mėnesius išsikelti iš ginčo buto, faktiniai panaudos teisiniai santykiai tarp šalių pasibaigė (CK 6.641 straipsnis, 6.642 straipsnio 1 dalis). CK 6.642 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekviena neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad ieškovė minėtu 2019 m. lapkričio 29 d. pranešimu įvykdė sąlygas, nurodytas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje. Atsakovei ir toliau gyvenant ginčo bute yra pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis, 6.642 straipsnis).
38. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios vietos, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
39. Teismas pažymi, kad atsakovę iškeldinus iš ginčo buto, ieškovei, kaip minėto buto savininkei, atsiras teisė pačiai kreiptis su prašymu pakeisti jai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens (atsakovės) deklaravimo duomenis, todėl teismas netenkina ieškovės išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
40. Šalims išaiškintina, kad iškeldinant atsakovę iš ieškovei priklausančio ginčo buto, atsakovės asmeniniam turtui neturi būti padaryta žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, atsakovei gera valia neišsikeliant iš ieškovės gyvenamųjų patalpų, jos iškeldinimas gali būti vykdomas įstatymo nustatyta tvarka pagal vykdymo proceso nuostatas (CPK 769 straipsnis).
41. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl dalies priešieškinio reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos toje dalyje nutraukimo
42. Teismo posėdžio metu atsakovės V. J. atstovas advokatas Jurij Binevič, kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte, sumažino priešieškinio sumą iki 13 630 Eur, o kitoje dalyje priešieškinio atsisakė.
43. Teismo vertinimu, atsakovės atsisakymas nuo dalies priešieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų – 5 481 Eur (pradinė priešieškinio suma 19 111 Eur, sumažinta iki 13 630 Eur), nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
44. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsisakius reikalavimų grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tačiau šiuo atveju atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos
45. Atsakovė byloje prašo pripažinti, kad tarp jos ir ieškovės buvo susitarimas (buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis) dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bei įrodinėja, kad tarp jos ir ieškovės (atsakovės motinos) buvo susitarta bendromis pastangomis kurti bendrą turtą ir šiam tikslui atsakovė investavo asmenines lėšas.
46. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. IĮ J. D. turgus „Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., bylos Nr. 3K-3-181/2008; kt.). Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-148/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje atsakovė, teigdama, kad atsakovės pinigai buvo panaudoti bendrai jungtinei veiklai finansuoti, turėjo įrodyti jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktą, t. y. šalių valią, nukreiptą bendram tikslui pasiekti ir įtvirtintą įstatymų reikalaujama forma.
47. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma. CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. O CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai yra nustatyti formos reikalavimai, bet jie netaikomi CK 6.969 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamai asociacijos sutarčiai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo numatytais atvejais – notarine, forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais. CK 1.73 straipsnis reglamentuoja rašytinę sandorių formą. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą tam tikros vertės fizinių asmenų sandoriai turi būti sudaryti rašytine forma, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu.
48. Nagrinėjamu atveju jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl buto pagerinimo, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, paprastai yra tik pagrindas ir pradžia įgyvendinti išteklių sujungimo tikslą. Šiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos išimtį, kad rašytinės formos nereikalaujama sandoriams, kurie yra įvykdomi tuo pat metu. Dėl to yra pagrindas teigti, kad jungtinės veiklos (asociacijos) sutartis dėl buto remonto, siekiant jame gyventi, o ne parduoti jį visą ar dalimis, sudaroma rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, bet šioje normoje įsakmiai nėra nustatyta, kad dėl formos reikalavimo nesilaikymo sutartis yra negaliojanti.
49. Kaip minėta, atsakovė byloje prašo pripažinti, kad tarp jos ir ieškovės buvo susitarimas (buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis) dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovė grįsdama savo poziciją, jog ji prisidėjo prie ieškovei priklausančio ginčo buto pagerinimo ir išlaikymo įrodinėjo teikdama rašytinius įrodymus: atsakovės V. J. banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (atskiri išrašai už kiekvienus metus), taip pat už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 2 d. Pagal šiuos atsakovės pateiktus sąskaitos išrašus matyti, jog atsakovė mokėjo už kabelinės televizijos (UAB „Vinita“, UAB „Initi“) bei mobiliojo ryšio paslaugas (Omnitel, Tele2), t. y. už tas paslaugas kuriomis ji pati naudojosi, tačiau tai nėra buto išlaikymo paslaugos.
50. Duomenų, kad atsakovė būtų mokėjus už teikiamas komunalines paslaugas ieškovei priklausančiam butui byloje nėra. Nors atsakovė pateikė kito asmens sąskaitos išrašą (atsakovės žento, kuris ieškovės leidimu gyveno ginčo bute kartu su ieškovės anūke), siekdama pagrįsti, jog atsakovė taip pat prisidėjo prie ginčo buto išlaikymo, tačiau nors pagal pateiktą šio asmens išrašą ir matyti, kad jis apmokėdavo už komunalines paslaugas, to neginčijo ir ieškovė, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ji prisidėjo prie buto išlaikymo ar komunalinių išlaidų apmokėjimo. Priešingai ieškovė, gavusi teismo liudijimą, pateikė į bylą duomenis iš Socialinio draudimo fondo valdybos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., kurie patvirtina, kad atsakovė 2014 metais bei 2015 metais skirtingais laikotarpiais epizodiškai dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis svyruojantis, maksimali draudžiamųjų pajamų suma pagal pateiktą išrašą 298, 87 Eur, 2011 metais bei 2012 metais skirtingais laikotarpiais fiksuojamas nedarbo išmokos mokėjimas. Taip pat pateiktas atsakovės banko sąskaitos išrašas apie įeinančius mokėjimus iš kurio matyti, kad atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) (2010 metai). Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė aptartu laikotarpiu pajamų negavo arba jos buvo labai menkos, paskutinis metas kuomet atsakovė aktyviai vykdė darbinę veiklą buvo 2010 metai, kaip minėta, duomenų, kad ji būtų mokėjus už butui teikiamas komunalines paslaugas byloje nėra. Už šias paslaugas mokėjo ieškovė (pateikti duomenys iš atskaitymų knygelės) ir kiti bute gyvenę asmenys.
51. Kaip minėta, dar viena aplinkybė, kuria atsakovė įrodinėjo, jog yra pagrindas pripažinti, kad dalis ginčo buto priklauso jai yra ta, jog, pasak atsakovės, ji prisidėjo prie ginčo buto remonto. Išklausius šalių bei liudytojų paaiškinimus nustatyta, kad ginčo buto remonto darbus organizavo ir atliko bute gyvenusi ieškovės anūkė (teismas pažymi, kad anūkė yra mirusi) bei jos vyras (teismas pažymi, kad šis asmuo bute nebegyvena). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pardavusi nekilnojamąjį davė grynų pinigų anūkei. Dalį pinigų buvo paėmusi ir atsakovė, tačiau vėliau šias lėšas grąžino. Pažymėtina, kad atsakovės banko sąskaitos išraše matomi pavedimai ieškovei yra lėšų, kurias atsakovė buvo pasisavinusi grąžinimas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė neorganizavo ir neprisidėjo prie buto remonto darbų.
52. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad ji patyrė išlaidų ginčo butui remontuoti ir nepagrindė, jog tarp jos ir ieškovės egzistavo jungtinės veikos santykiai. Be kita ko, atsakovė nei žodinio susitarimo sąlygų, nei jungtinės veiklos sutarties sąlygų aiškiai neišdėstė, o tik teigė, kad buvo su ieškove tartasi dėl buto naudojimosi tvarkos. Apibendrinant, teismo vertinimu, tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, taip pat atsakovė pateiktais įrodymais neįrodė, jog prisidėjo pinigais, sumokėjo asmeninėmis lėšomis, jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir įgijo nuosavybės teisę į dalį ginčo turto. Teismas pažymi, kad vien tik ta aplinkybė, jog motina ir dukra naudojosi butu ilgą laiką, yra nepakankama išvadai, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis bendrą turtą kaip jungtinės veiklos rezultatą – bendrą nuosavybę.
53. Teismas, remdamasis aptartu byloje nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, daro išvadą, jog priešieškinio argumentai, kad tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė ir ieškovė buvo sudariusios jungtinės veiklos sutartį (susitarimą kurti bendrą turtą sau gyventi kaip bendraturčiai). Pripažinus ginčo butą ieškovės asmenine nuosavybe, nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl to, kad butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Viena vertus, nors nagrinėjamu atveju ieškinys faktiškai buvo patenkintas iš dalies, netenkinus reikalavimo dėl deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo; kita vertus, teismas sprendžia, jog pagrindinis reikalavimas – dėl atsakovės iškeldinimo, buvo tenkintas, o antras reikalavimas buvo išvestinis (tuo labiau netenkintas tik dėl to, jog pati ieškovė galės pakeisti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis), todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
56. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, bei patyrė 1 425 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
57. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (1 425 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl visos šios išlaidos – 1 500 Eur (75 Eur + 1 425 Eur), ieškinį iš esmės tenkinus, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
58. Byloje iš viso patirta 6,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovei V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos tenkinti.
Iškeldinti atsakovę V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovei Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl atsakovės V. J. priešieškinio reikalavimų – 5 481 Eur ieškovei Z. Č..
Atsakovės V. J. priešieškinio reikalavimus ieškovei Z. Č. likusioje dalyje atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.