Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžio apdirbėjo pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-11-08 Telšių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; 2015-05-22 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsniu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2013-11-14 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, skirta 6 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė 4 MGL bauda, kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2016 m. kovo 26 d. apie 18 val. 30 min., tiksliai nenustatytu laiku, . (duomenys neskelbtini), S. A. K. bute, veikdamas itin žiauriai – suduodamas daugybę smūgių bei sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą bei kančias, t. y. bute rastu peiliu tyčia ne mažiau 4 kartų dūrė S. A. K. į veido ir kaklo sritį, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 11 smūgių į veido ir galvos sritį, ne mažiau 2 smūgių į krūtinės ląstos sritį, ne mažiau 3 smūgių į dešinės kojos sritį bei tyčia, pirštų galais spaudė kaklą, padarydamas kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrūkimą, gerklų kremzlių kairio rago lūžimą, kraujosruvas pažeidimų srityje, durtines – pjautines žaizdas veido ir kaklo dešinėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimu dešinėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimą, dešinės miego arterijos pažeidimą, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimą dešinėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimą, pjautines žaizdas veide, kaklo srityje, poodines kraujosruvos veide, kaklo dešinėje, dešinio užausio srityje, galvos plaukuotoje dalyje, pogleivinės kraujosruvos abiejose lūpose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kaklo, krūtinės minkštuosiuose audiniuose, dešiniajame smilkiniame raumenyje, liežuvyje, odos nubrozdinimus veide, viršugalvyje, pakaušio srityje, nugaroje, dešinėje kojoje, muštines žaizdas abiejose lūpose, galvos plaukuotoje dalyje, plėštinę kiaurinę dešinės lūpos žaizdą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, ko pasėkoje S. A. K. įvykio vietoje mirė dėl ūmaus nukraujavimo į išorę per durtines – pjautines žaizdas veido ir kaklo dešinėje, po ko atvirai pagrobė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 1112“, kurio vertė 10 eurų, piniginę, kuri bevertė ir piniginėje buvusius 30 eurų, tokiu būdu atvirai pagrobė S. A. K. priklausantį turtą bei itin žiauriai nužudė S. A. K..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 170/2016(03) matyti, kad S. A. K. mirė dėl ūmaus nukraujavimo į išorę per durtines –pjautines žaizdas veido ir kaklo dešinėje. Remiantis kūno tyrimo metu rastais lavoniniais reiškiniais ir GMP siuntimo duomenimis, tikėtina, kad S. A. K. mirė apie trys-keturios paros iki tyrimo atlikimo rastas nykstantis sustingimas kojose, kitose raumenų grupėse išnykęs sustingimas, lavondėmės nekeičia spalvos), t. y. iki 2016-03-24 dienos 23.50 val. (GMP mirties konstatavimo laiko). Ištyrus mirusiojo S. A. K. kraują ir šlapimą, etilo alkoholio nustatymas – (T-01) SVP 5.4-01(A) metodu, kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. S. A. K. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: durtinės-pjautinės žaizdos veido ir kaklo dešinėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimas dešinėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimas, dešinės miego arterijos pažeidimas, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimas dešinėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimas, poodinės kraujosruvos veide, kaklo dešinėje, dešinio užausio srityje, galvos plaukuotoje dalyje, pogleivinės kraujosruvos abiejuose lūpose, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kaklo, krūtinės minkštuosiuose audiniuose, dešiniajame smilkininiame raumenyje, liežuvyje, odos nubrozdinimai veide, viršugalvyje, pakaušio srityje, nugaroje, dešinėje kojoje, muštinės žaizdos abiejuose lūpose, galvos plaukuotoje dalyje, plėštinė kiaurinė dešinės lūpos žaizda, pjautinės žaizdos veide, kaklo srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, abipus ir į galvos smegenų skilvelių sistemą, kairės bendrinės miego arterijos vientisumo pažeidimas-įtrūkimas. Durtiniai-pjautiniai sužalojimai veide ir kakle (durtinės-pjautinės veido ir kaklo dešinėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimas dešinėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimas, dešinės miego arterijos pažeidimas, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimas dešinėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimas) padaryti nemažiau keturių trauminių smūginių poveikių pasėkoje duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiais daiktais ar įrankiais. Sužalojimas kaklo dešinėje gerklų kremzlių projekcijoje yra sunkus. Likusieji durtiniai- pjautiniai sužalojimai gyviems asmenims būtų kvalifikuojami nežymiais. Tačiau šiuo atveju papildomos trys durtinės – pjautinės žaizdos pablogino S. A. K. būklę, nes per šias žaizdas taip pat vyko kraujavimas į išorę. Išoriniai sužalojimai padaryti kietų bukų ir bukabriaunių daiktų poveikyje sudavimo ar suspaudimo pasėkoje. Keletas išorinių sužalojimų turi dinaminį komponentą. Išoriniai ir vidiniai mechaniniai sužalojimai veide, galvos plaukuotoje dalyje, smegenyse, padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių smūginių poveikių pasėkoje kietais bukais ir bukabriauniais daiktais. Išoriniai ir vidiniai (kairės bendrinės miego arterijos intimos įtrūkimas, gerklų kremzlių kairio rago lūžimas, kraujosruvos pažeidimų srityje) mechaniniai sužalojimai kakle (išskyrus durtinius – pjautinius sužalojimus) padaryti kietų bukų turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje spaudžiant kaklą. Sužalojimai galėjo būti padaryti spaudžiant kaklą pirštų galais. Išoriniai ir vidiniai mechaniniai sužalojimai krūtinės ląstos srityje padaryti ne mažiau dviejų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasėkoje paros bėgyje iki mirties. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Išoriniai mechaniniai sužalojimai dešinėje kojoje padaryti ne mažiau trijų trauminių dinaminių poveikių pasėkoje kietais bukabriauniais daiktais sudavimo ar atsitrenkimo pasėkoje. Sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto atitikties. Visi sužalojimai padaryti paros bėgyje iki mirties, kai kurie neužilgo iki mirties (durtiniai-pjautiniai sužalojimai). Tyrimo metu pomirtinių sužalojimų – nekonstatuota. Tyrimo metu S. A. K. kūne sužalojimų, kurie galėjo susidaryti jam pasyviai ginantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto poveikio nekonstatuota. Sužalojimų plaštakose- nekonstatuota (1 t. 48–51 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir įrodymų analizė

Visuma teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina K. K. kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Teisiamojo posėdžio metu K. K. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis negalėjo suduoti tiek smūgių nukentėjusiajam kiek yra nurodyta kaltinime bei kiek nustatė specialistas lavono tyrimo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekimas sušvelninti savo padėtį bei iš esmės prieštaraujantys byloje esantiems objektyviems parodymams. Pats kaltinamasis K. K. duodamas parodymus teismui nurodė, kad nuvykęs pas S. A. K. jis nepastebėjo, kad šis būtų sumuštas, o tai, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nukentėjusiajam po jo mirties, tyrimo metu nustatytus akivaizdžius išorinius sužalojimus, patvirtina, jog kaltinamajam atvykus pas nukentėjusįjį į namus, pastarasis nebuvo patyręs jokių sužalojimų. Po panaudoto prieš nukentėjusįjį smurto, kaltinamasis pats nurodė, kad išeidamas užrakino buto, kuriame liko S. A. K., duris, o raktą pasiėmė ir vėliau išmetė. Be kaltinamojo parodymų, šią aplinkybę patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje pateikti duomenys apie buto rakto išmetimą į šiukšlių konteinerį bei nukentėjusiosios S. K. parodymai, jog tėvo buto durys buvo užrakintos ir į buto vidų buvo patekta tik su ugniagesių gelbėtojų pagalba. Šie įrodymai, kolegijos nuomone, patvirtina, kad niekas iš pašalinių asmenų, po to kai pasišalino kaltinamasis, į butą nebuvo patekę. Todėl galimybė, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti kokie nors kiti asmenys yra atmestina kaip nereali ir nepagrįsta. Šių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusįjį sužaloti ir visus jam tyrimo metu nustatytus kūno sužalojimus galėjo padaryti tik kaltinamasis K. K..

K. K. pareikštas kaltinimas, jog jis S. A. K. nužudė itin žiauriai. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja, tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Teismo nuomone nagrinėjamu atveju pakanka duomenų pagrįsti šią veiką kvalifikuojančiam požymiui, kadangi visuma duomenų patvirtina, kad S. A. K. buvo nužudytas suduodant daugybinius smūgius – rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 11 smūgių į veido ir galvos sritį, ne mažiau 2 smūgių į krūtinės ląstos sritį, ne mažiau 3 smūgių į dešinės kojos sritį bei tyčia pirštų galais spaudė kaklą, taip pat bute rastu peiliu ne mažiau 4 kartų dūrė S. A. K. į veido ir kaklo sritį, kas būtent ir sukėlė nukentėjusiajam ūmų nukraujavimą į išorę per durtines - pjautines žaizdas veido ir kaklo dešinėje, dėl to S. A. K. mirė įvykio vietoje. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. P. patvirtino, jog S. A. K. buvo žalojamas peiliu ir mirė nuo durtinėmis žaizdomis sukeltų sužalojimų. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, nes jo kraujyje alkoholio nerasta ir iš to seka, jog jo skausmo pojūčio alkoholio įtaka neslopino. Pagal kaltinamojo K. K. parodymus apie tai, kad jis iš pradžių nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą nenaudodamas peilio, o peiliu nukentėjusiajam dūrė kai šis nugriuvęs garsiai šaukė ir prašė jam nieko nedaryti. Iš šių parodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad dūriai peiliu nukentėjusiajam buvo padaryti pabaigoje, t. y. po to, kai nukentėjusiajam kaltinamasis buvo padaręs kitus jam kaltinime konstatuotus kūno sužalojimus. Apklausiamas ekspertas taip pat nurodė, kad po patirtų sužalojimų peiliu nukentėjusysis dar buvo sąmoningas nuo kelių iki keliolikos minučių. Taigi, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, buvo patyręs daugybinius kūno sužalojimus padarytus rankomis ir kojomis, taip pat dūriais peiliu – žaizdas veido ir kaklo dešinėje su priestuburinių kraujagyslių pažeidimu dešinėje, gerklų kremzlių vientisumo pažeidimą, dešinės miego arterijos pažeidimą, stuburo kaklinio IV slankstelio vientisumo pažeidimą dešinėje, stuburo smegenų vientisumo pažeidimą, pjautines žaizdas veide, kaklo srityje, jis patyrė didelį skausmą ir kančias. Taip pat, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, pripažįsta, jog kaltinamasis neabejotinai suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Nukentėjusiajam dauguma smūgių buvo suduoti į gyvybiškai svarbias kūno sritis, t. y. į veido ir galvos sritį, buvo spaudžiamas kaklas, peiliu buvo duriama ne vieną kartą į veido ir kaklo sritį, visi šie smūgiai buvo suduoti prieš nukentėjusiojo mirtį, taigi pripažintina, jog kaltinamasis suvokė, jog tai daro itin žiauriai. Visi šie objektyvūs, tarpusavyje sutampantys duomenys, patvirtina padarytos veikos objektyvų požymį – nužudymo būdą, todėl tinkamai nustatytas veiką kvalifikuojantis požymis, kad nužudymas padarytas itin žiauriai.

Teismų praktikoje laikoma, kad nužudymas yra padarytas dėl savanaudiškų paskatų tuomet, kai nustatoma, jog nužudydamas kaltininkas siekė turėti iš to kokios nors naudos, o savanaudiškas paskatas turėjo iki nužudymo pradžios ar jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. K., kaip jis pats nurodė, atvyko pas nukentėjusįjį į butą, turėdamas tikslą grąžinti pasiskolintus 20 eurų, t. y. kaltinamasis deklaravo, jog jis jokios išankstinės tyčios ir sumanymo apiplėšti nukentėjusįjį ar turėti kokios nors naudos iš jo nužudymo, neturėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinamojo aiškinimas gali būti pagrindžiamas bylos duomenimis, nes nėra surinkta pagrįstų ir objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis pas nukentėjusįjį į namus būtų vykęs turėdamas išankstinį sumanymą jį nužudyti ir iš to pasipelnyti. Byloje esantis kaltinamojo aiškinimas, kad mintis jam paimti nukentėjusiojo piniginę ir telefoną kilo spontaniškai, po to, kai jis panaudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiam nugriuvus iš kišenės iškrito pinginė, o telefoną jis paėmė tam, jog nukentėjęs negalėtų išsikviesti pagalbos, nėra paneigiamas objektyviais bylos duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant byloje patikimų duomenų apie tai, kad kaltinamasis K. K. į nukentėjusiojo butą būtų atvykęs turėdamas tikslą nukentėjusįjį nužudyti ir iš to turėti sau kokios nors naudos, jo padaryta veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir BK 180 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuosekliai aiškino, jog bevertę piniginę su joje buvusiais 30 eurų bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, kurio vertė 10 eurų, paėmė spontaniškai, prieš tai to daryti jis neplanavo, piniginę paėmė, kai ši iškrito iš nukentėjusiojo kišenės, o telefoną paėmė nuo stalo tam, kad nukentėjęs negalėtų išsikviesti pagalbos. Tuo pačiu tikslu išeidamas ir užrakino buto duris. Lyginant šiuos kaltinamojo parodymus su teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto paaiškinimais apie tai, kad po dūrio peiliu, kuris sukėlė mirtį, nukentėjusysis dar buvo sąmoningas nuo kelių iki keliolikos minučių, konstatuotina, jog nukentėjusiajam bebūnant toje pačioje patalpoje, nors ir po patirtų sužalojimų, jis buvo sąmoningas ir galėjo stebėti kaltinamojo veiksmus paimant jam priklausančius daiktus. Tokią teismo išvadą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys (1 t. 8–33 b. l.), kad nukentėjusiojo lavonas rastas gulintis ant nugaros toje pačioje patalpoje iš kurios, pagal kaltinamojo aiškinimą, buvo paimta piniginė su pinigais ir telefonas, taip pat ir paties kaltinamojo aiškinimas, kad jam išeinant iš buto nukentėjęs dar kažką „gargaliavo“. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei įvertinus tai, kad nukentėjęs galėjo betarpiškai stebėti kaltinamojo veiksmus paimant jam priklausančius daiktus, kaltinamojo K. K. veiksmus dėl bevertės piniginės su joje buvusiais 30 eurų bei mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1112“, kurio vertė 10 eurų, paėmimą yra pagrindas kvalifikuoti kaip atvirąją vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji S. K. pateikė civilinį ieškinį prašydama priteisti 1890,87 eurus turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t. 72–87 b. l.) bei pripažinus proceso išlaidomis 200 eurų, kuriuos ji sumokėjo už teisines advokato paslaugas suruošiant civilinį ieškinį, juos taip pat priteisti iš kaltinamojo. Šis nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo įrodomas pateiktais teismui dokumentais, tačiau susipažinus su pateiktais kvitais (1 t. 80 b. l.) matyti, kad yra pirkti ne tik maisto produktai, tačiau ir alkoholiniai gėrimai, kurių vertė pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, iš kaltinamojo nepriteistina, todėl turtinės žalos dydis mažintinas 37,34 eurais ir S. K. iš kaltinamojo priteistina 1853,53 eurai turinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji S. K. taip pat pateikė civilinį ieškinį ir dėl neturtinės žalos, kuriuo prašoma jai priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl netikėtos smurtinės tėvo mirties patyrė didelius dvasinius sukrėtimus, depresiją, dvasinius išgyvenimus, nes ją ir nukentėjusįjį S. A. K. siejo itin glaudūs ir draugiški ryšiai, jie dažnai matydavosi, pagal savo sveikatos būseną tėvas galėjo dar ilgai gyventi, todėl netikėta jo mirtis ją labai sukrėtė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą nurodė, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus tokiais atvejais yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-255/2005, 2K-442/2009 ir kt.).

Nustačius, jog tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų (įvykdytų nusikaltimų) ir ieškovės patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Tenkindama ieškinį iš dalies, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors kaltinamojo veika sukėlė negrįžtamus padarinius – nukentėjusiojo mirtį, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjęs S. A. K. gyveno atskirai nuo nukentėjusiosios S. K., ilgą laiką gyveno kartu su sugyventine M. M. N. bei su ja vedė bendrą ūkį, ką patvirtina buto palikimas testamentu po M. M. N. mirties ir sprendžia, kad nei A. K., nei S. K. nebuvo vienas kito išlaikomi, ar būtų itin artimai ir dažnai bendravę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į galiojančią teismų praktiką, iš kaltinamojo K. K. S. K. prašoma jai priteisti neturtinė žala mažintina iki 30 000 eurų.

Pagal pateiktą kvitą nukentėjusioji S. K. patyrė atstovavimo išlaidas sumokėdama advokatui A. S. 200 eurų (1 t. 87 b. l.) už civilinio ieškinio parengimą ir surašymą. Šios atstovavimo išlaidos pagrįstos, patvirtinamos pateiktu kvitu, todėl priteistinos iš kaltinamojo K. K..

K. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. K. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas dėl surinktų įrodymų, o ne savo noru. Nuoširdus gailėjimasis įvykdžius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl to ir kt., tačiau šiuo atveju tai nebuvo nustatyta. Taip pat kaltinamasis pripažindamas faktą, jog buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį į butą ir vartojo jo atžvilgiu smurtą, nepripažįsta bylos nagrinėjimo metu nustatyto nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus.

Teismas taip pat nenustatė ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis prieš įvykį, nukentėjusiajam pasiūlius, vartojo alų, tačiau kiek alaus jis išgėrė, nei tuo labiau, ar šis išgertas alus galėjo jam sukelti kokį nors apsvaigimą ir įtakoti nusikalstamų veiksmų atlikimą, patikimų duomenų byloje nėra. Tuo labiau, kad apklausiama liudytoja I. R. nurodė, jog tos pačios dienos vakarą kaltinamajam atvykus pas ją į namus, su juo bendravo, gėrė kavą, tačiau jokio girtumo požymių nepastebėjo.

K. K. skiriant bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena yra priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, o viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys), į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis teistas ( 2 t. 10–13 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 28–29 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, nurodant, jog iš artimųjų dėl jo elgesio nusiskundimų negauta, gyventojai dėl šio asmens netinkamo elgesio nesikreipė, skundų negauta ( 2 t. 38 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitoje įrašytas kaip vartojantis alkoholį (2 t. 42 b. l.), tačiau pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t. 43 b. l.). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui yra ne tik nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas – K. K. smurtiniai veiksmai buvo daugybiniai, nustatyta, jog veika padaryta netiesiogine tyčia dėl nužudymo dalyje ir tiesiogine nekonkretizuota dėl atvirosios vagystės. Nužudžius nukentėjusįjį ypatingai pažeisti nukentėjusiosios interesai, sukelti negrįžtami, sunkūs padariniai, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 61 str. skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės artimos sankcijos vidurkiui.

BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų taikymui pagrindų nėra. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-376/2008 ir kt.). Iš pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.

Kaip matyti iš bylos duomenų (2 t. 10–27 b. l.) kaltinamasis K. K. buvo teistas 2013-11-08 Telšių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. 2015-05-22 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsniu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams. Kaltinamasis K. K. pagal šį nuosprendį yra atlikęs 1 metus 4 mėnesius 2 dienas jam paskirtos bausmės. Iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2015-06-16 (2 t. 13 b. l.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo pradžia pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nutartį nustatyta skaičiuoti nuo 2015-06-04. Nauja nusikalstama veika, už kurią kaltinamasis K. K. teisiamas šioje byloje, padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. K. 2013-11-14 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skirta 6 MGL bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 4 MGL bauda (2 t. 18–19 b. l.). Bauda perduota vykdyti antstoliui, šiai dienai yra nesumokėti 88 eurai paskirtos baudos. Duomenų, kad 2013-11-08 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013-11-14 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. K. skirtos bausmės įstatymo nustatyta tvarka būtų subendrintos, nėra. Kadangi minėtais sprendimais K. K. paskirtos bausmės nesubendrintos, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bausmės bendrintinos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme. Ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad paskirtos baudos keitimas į laisvės atėmimo bausmę nenumatytas, tai baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda pridėtina prie paskirto laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė su šia subendrinta bausme bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis pridedant dalį paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir baudos.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės bylai, kurie 2016 m. liepos 21 d. protokolu perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (1 t. 34–35 b. l.) pagal 2016 m. liepos 22 d. kvitus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 36–37 b. l.): linoleumo atraiža 2 vnt., kamšteliai 2 vnt., polietileninis paketas 1 vnt., cigarečių pakelis 1 vnt., buteliai 4 vnt., vokas su DNR ėminiais 3 vnt., rankšluostis 1 vnt., peiliai 4 vnt., vokas su rankų pėdsakais, 2 vnt., piniginė 1 vnt., raktas 1 vnt., lapeliai 3 vnt., vokas su rankų pirštų nagais ir jų turiniu 1 vnt., daktiloskopinės kortelės 3 vnt., stiklinės 2 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Dėžutę popierinę 1 vnt., garantinę pažymą 1 vnt., daugkartinę papildymo kortelę 1vnt., SIM kortelės laikiklį 1 vnt., mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 1 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai S. K.. Striukę, kelnes, diržą, mobilaus ryšio telefoną „Samsung” su SIM kortele nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam K. K..

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateikta pažyma, jog kaltinamojo K. K. advokatės L. M. užmokestis yra 150,54 Eur, kuriuos prašo priteisti valstybės naudai, nes advokatė paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Šis prašymas atmestinas, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 51 straipsnio 1 dalies 5 punktu, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas.

Proceso išlaidos: nukentėjusiajai S. K. sumokėtos kelionės išlaidos 26,96 eurai (2 t. 153, 157 b. l.), liudytojai I. R. sumokėtos kelionės išlaidos 14,20 eurų (2 t. 156 b. l.), pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo K. K. valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 1dalies 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais, 310 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirti jam laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti K. K. laisvės atėmimo 13 (trylikai) metų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu 2013 m. lapkričio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2013 m. lapkričio 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 4 MGL dydžio baudą. Į atliktą bausmės laiką įskaičiuoti atliktą laisvės atėmimo laiką ir sumokėtą baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (13 metų laivės atėmimo) pridėti dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2013 m. lapkričio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir dalį nesumokėtos baudos, paskirtos 2013 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu ir galutinę bausmę K. K. paskirti 13 (trylikos) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 75 eurų baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. kovo 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą, paskirtą K. K., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą.

Nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš K. K. 1853,53 eurai (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt trys eurai 53 ct) turtinės žalos ir 30 000 eurų (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimui bei 200 eurų (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš K. K. 44,16 eurus (keturiasdešimt keturis eurus 16 ct) proceso išlaidų (nukentėjusios S. K. ir liudytojos I. R. kelionės išlaidos) valstybės naudai.

Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 150,54 eurų už kaltinamojo K. K. gynėjos advokatės L. M. teiktą gynybą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai ir saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje: 2 vnt. linoleumo atraižų, 2 vnt. kamštelių, polietileninį paketą, cigarečių pakelį , 4 vnt. butelių, vokas su DNR ėminiais 3 vnt., rankšluostį, 4 peilius, voką su rankų pėdsakais 2 vnt., piniginę, raktą, 3 lapelius, voką su rankų pirštų nagais ir jų turiniu, 3 vnt. daktiloskopinių kortelių, 2 stiklines, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Popierinę dėžutę, garantinę pažymą, daugkartinę papildymo kortelę, SIM kortelės laikiklį, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai S. K.. Striukę, kelnes, diržą, mobilaus ryšio telefoną „Samsung” su SIM kortele nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam K. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.