Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-06-17 · Administracinė byla Nr. I-274-243/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-17
Bylos Nr.
I-274-243/2011
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00073-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
V. B. L., A.G., J. V., E. Ž., J. A.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
A. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. L., I. K., B. B., S. D. K., UAB „Palangos butų ūkis“
Advokatai
Giedrius Skrinska
Administracinė byla Nr. I-274-243/2011Proceso Nr. 3-63-3-00073-2011-9
Teismo procesinio sprendimo kategorija 72.1, 73(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2011 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjams V. B. L., A.G., atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Daivai Zūbytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R., jo atstovui advokato padėjėjui Giedriui Skrinskai, viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų V. B. L., J. V., A. G., E. Ž., J. A. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. L., I. K., B. B., S. D. K., A. R., I. K., UAB „Palangos butų ūkis“ dėl 2011-02-04 įsakymo Nr. A1-73 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai V. B. L., J. V., A. G., E. Ž., J. A. patikslintu skundu prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus dėl 2011-02-04 įsakymą Nr. A1-73 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią J. Janonio, Gintaro, Ganyklų, Jūratės g. daugiabučių gyvenamųjų namų kvartale (O. K. turėtos žemės dalis), ir nuspręsta pradėti žemės sklypo formavimo procedūrą nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjai nurodo, jog jie yra daugiabučių namų gyventojai, gyvenantys greta numatomo suformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimui. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog teritorija, į kurią nuosavybės teises pretenduoja atkurti A. R., nėra laisva, ji užstatyta kiemo statiniais ir įrenginiais, kuriuos pareiškėjai siekia įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir yra padavę prašymus suformuoti žemės sklypus prie daugiabučių gyvenamųjų namų. Pareiškėjų teigimu, ginčijamu sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir interesai (b.l. 22-23).

Pareiškėjai V. B. L. ir A. G. išdėstę tuos pačius skundo argumentus prašo skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu argumentuoja, jog ginčijamas įsakymas priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-07-23 sprendimą byloje Nr. I-143-386/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-15 nutartį byloje Nr. A858-1006/2010, kuriais Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintų šio Įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktą. Atsiliepime neišdėsto pozicijos dėl skundo reikalavimų pagrįstumo arba nepagrįstumo (b.l. 77).

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė iš dalies sutinka su pareiškėjų reikalavimu. Pripažįsta, kad ginčo teritorijoje yra kiemo statinių, tačiau nurodo, jog teismo sprendimu yra atsakovas įpareigotas pradėti nuosavybės teisių atkūrimą A. R.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo A. R. atsiliepimu pareiškėjų skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja tuo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-07-23 sprendimu byloje Nr. I-143-386/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-15 nutartimi byloje Nr. A858-1006/2010 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas patvirtinti natūra grąžinamo O. K. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietoje planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, servitutus ir pateikti dokumentus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos žemėtvarkos skyriui (b.l. 84-85).

Tretysis suinteresuotas asmuo A. R. ir jo atstovas pareiškėjų skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu siūlo nepatenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos butų ūkis“ atsiliepimu pareiškėjų skundą siūlo patenkinti. Argumentuoja, jog žemės sklypas nėra laisvas, nes reikalingas ir naudojamas gyventojų reikmėms, jame įrengti kiemo statiniai (b.l. 88-89).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

pareiškėjai V. B. L., J. V., A. G., E. Ž., J. A. ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-04 įsakymą Nr. A1-73, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę. Ginčijamas sprendimas priimtas pradedant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. R. procedūrą. Sprendimo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas - vykdymas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-07-23 sprendimo byloje Nr. I-143-386/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-15 nutarties byloje Nr. A858-1006/2010, kuriais Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintų šio Įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punktą. Pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu nustatyti miesto teritorijos suvestiniai skaitmeniniai grafiniai duomenys gali būti naudojami kaip informaciniai duomenys, tačiau nėra teisės aktuose numatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis konstatuojamas žemės teisinis statusas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12 ir 13 straipsnių taikymo prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-276-2004).

Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjai teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavo laikydamiesi procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo 22–24, 32–33 straipsniai taip pat ar laikėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis). Jeigu šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo ją, grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas nustato specialus įstatymas - Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų, institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, kuriuo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Tvarkos 123 punkte (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2011-04-23) išdėstyta ta pati Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata. Tvarkos 122 punktas nustato, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalys). Žemės reformos įstatymas ginčams, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką. Pareiškėjams ginčijant Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo suderinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę, ir kurio pagrindu bus formuojamas grąžintinas nuosavybės teise žemės sklypas, būtina laikytis privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nors savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas privalomas ginčų sprendimo būdas ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, kuria nustatoma, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Savivaldybės nebuvimas Nacionalinės žemės tarnybos padaliniu nereiškia, kad savivaldybės administracijos aktai, veiksmai (neveikimas) negali būti skundžiami Nacionalinei žemės tarnybai, jei tai numato įstatymai (nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Jeigu įstatymų leidėjas numatė, kad kuriuos nors konkrečius veiksmus žemės reformos procese atlieka savivaldybė, o savivaldybės atitinkamus aktus, veiksmus (neveikimą) privaloma skųsti ne teismo tvarka, tai tokie savivaldybės aktai, veiksmai (neveikimas) atitinka ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies sąlygas dėl privalomo išankstinio ginčo ne teismo tvarka nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. As-858-122/2011, 2009-10-16 nutartyje administracinės bylos Nr. AS822-618/2009 ir kitose nutartyse išdėstytos tokios analogiškų ginčų nagrinėjimo nuostatos. Išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o, priešingai, papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1300/2010). Nustatyta, kad pareiškėjai, turėję pasinaudoti privaloma išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka, ja nepasinaudojo. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nėra numatyti terminai, per kuriuos skundas gali būti paduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui, todėl pareiškėjai dar gali pasinaudoti šia tvarka. Pareiškėjų skundas paliktinas nenagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

Skundą palikus nenagrinėtą, pareiškėjui V. B. L. grąžintinas 2011-02-22 sumokėtas AB „Swedbank“ 100 Lt žyminis mokestis, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 105-106 straipsniais,

nutarė:

palikti nenagrinėtą pareiškėjų V. B. L., J. V., A. G., E. Ž., J. A. patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. L., I. K., B. B., S. D. K., A. R., I. K., UAB „Palangos butų ūkis“ dėl 2011-02-04 įsakymo Nr. A1-73 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ panaikinimo,

grąžinti pareiškėjui V. B. L. a/k (duomenys neskelbtini) sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą Lt) žyminį mokestį, kurio grąžinimą pavesti Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka atskiruoju skundu per septynias dienas nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas