Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3139-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-17
Bylos Nr.
1-3139-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40040-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3139-961/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40040-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,kaltinamajam D. P. (D. P.), jo gynėjui advokatui Jurijui Surininui (Jurij Surinin),laiduotojui A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2023 m. spalio 17 d. apie 14.55 val. (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu „Alcotest Drager“ 7510, Nr. ARKB-0113, patikros sertifikato Nr. 1938623, 2023 m. spalio 17 d. 15.09 val. nustatytas 2,68 promilės, o 15.28 val. nustatytas 2,88 promilės girtumas, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu D. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pats nežino, kaip čia įvyko. Tuo metu turėjo problemų šeimoje, nes išsiskyrė su mergina, buvo problemų ir darbe, buvo sutrikęs. Tiesiog taip išėjo, kad išgėrė alkoholio, nes labai buvo negera viduje. Buvo antradienis. Darbą baigia 16 val., bet tą dieną išvažiavo iš darbo 12 val. Buvo blaivus. Važiuodamas iš darbo, užsuko į parduotuvę „Maxima“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, nusipirko butelį degtinės. Būdamas (duomenys neskelbtini) mikrorajone, išgėrė, tuomet važiavo namo. Jau neprisimena, gal tuo metu turėjo alkoholio ir automobilyje, jį išgėrė. Vėliau prieš 15.30 val. nuėjo ir nusipirko butelį. Kiek išgėrė, neprisimena, bet tikrai ne visą butelį. Nežino kaip, bet kažkur kliudė savo automobilio veidrodėlį. Važiuodamas pastebėjo sulaužytą veidrodėlį, bet pats nepamena, kad kažką kliudė. Gal kas nors pastebėjo, kai iš parduotuvės aikštelės išvažinėjo, kad kliudė kur nors su veidrodėliu. Matyt paskambino policijai įtardami, kad jis neblaivus. Stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sankryžos degant raudonam šviesoforo signalui, kai iš galo privažiavo policija su švyturėliais. Gali būti, kad dėl apsvaigimo negirdėjo švyturėlių, nes jeigu būtų girdėjęs, tai tikrai būtų anksčiau sustojęs. O ir muzika visą laiką mašinoje groja. Privažiavo trys policininkai, išlipo, priėjo prie jo, liepė gesinti variklį ir išlipti iš mašinos. Automobilis „Mercedes Benz“ priklauso jam. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Blogai vertina savo elgesį. Buvo nuėjęs pas psichologą, pasakė, kad jam (duomenys neskelbtini). Dabar pradėjo vaikščioti pas psichologą, stengsis, kad daugiau tokių dalykų nepasikartotų. Padarė didelę klaidą. Dabar gyvena vienas, dirba, jo pajamos 1000 eurų. Palaiko prašymą dėl laidavimo. Kiekvieną savaitgalį būna sodyboje, bendrauja su mama, ji padeda. Kreipiasi į tėvus dėl kažkokios pagalbos. Tikisi, kad ateity nebus daugiau tokių pažeidimų. Turi administracinių nuobaudų, bet tik už minimalius pažeidimus: greičio viršijimą, telefono naudojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. D. P. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė, kad galvos traumų neturėjęs, psichiatrinėse ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Jo vardu yra registruotas automobilis „Mercedes Benz Classe S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Su minėtu automobiliu 2023 m. spalio 17 d., apie 14.00 val. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“. Parduotuvėje nusipirko vieną butelį degtinės „Lituanica spanguolinė“ ir gėrimo užsigėrimui. Sugrįžęs į automobilį atsidarė alkoholinio gėrimo butelį ir išgėrė kelis gurkšnius, po ko važiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Pavažiavęs apie 200 metrų pamatė, kad paskui jį važiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Išvydęs policijos automobilį nedelsdamas sustojo ir išjungė automobilio variklį. Jam sustojus, prie automobilio priėjo trys policijos pareigūnai, kurie liepė jam išlipti iš automobilio. Jam išlipus, pareigūnai paklausė, ar jis vartojęs alkoholio. Jis prisipažino vartojęs. Alkotesteriu patikrinus jo girtumą buvo nustatytas 2,68 promilės girtumas. Nustačius girtumą jam buvo paaiškinta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo vairavimo esant neblaiviam. Automobilis buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jis yra dirbantis asmuo, gauna legalias pajamas. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teistumo neturi. Po minėto įvykio pasidarė išvadas, dėl jo labai išgyvena, todėl pasižada niekada daugiau nepažeidinėti įstatymų ir esant galimybei prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskiriant laiduotoju jo mamą A. P. Jo mama nėra teista, todėl mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo būti jo laiduotoja. Mama jam yra autoritetas, todėl jos įtakojamas daugiau nepažeis įstatymų (b. l. 46-48).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaip ir minėjo savo ankstesnėje apklausoje, 2023 m. spalio 17 d., apie 14.00 val., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ S klasės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas vartojęs alkoholinių gėrimų, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną (duomenys neskelbtini). Atvykęs į minėtą rajoną, su automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės „Maxima“. Užėjo į parduotuvę, nusipirko vieną butelį degtinės 0,5 l talpos „Lithuanica spanguolinė“ ir gėrimo užsigerti. Grįžo į automobilį, atsidarė butelį degtinės ir išgėrė, kiek prisimena, gerą gurkšnį. Išgėręs degtinės užvedė automobilio variklį ir išvažiavo iš aikštelės. Važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Važiuodamas automobiliu ir būdamas prie (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, policijos automobilio nepastebėjo. Prie minėtos sankryžos atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) rajono pusės. Atvažiavęs prie sankryžos pasuko į kairę ir važiavo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Važiuodamas pareigūnų nepastebėjo, jokių policijos automobilio garsinių signalų negirdėjo. Būdamas prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ sankryžos pastebėjo, kad prie jo automobilio iš galo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Tuo metu jis su automobiliu stovėjo sankryžoje, kadangi buvo įjungtas raudonas šviesoforo signalas. Pastebėjęs, kad prie automobilio privažiavo policijos pareigūnų automobilis su švyturėliais, jis sėdėjo automobilio viduje ir laukė. Pribėgo trys policijos pareigūnai. Pribėgus pareigūnams, vienas iš jų priėjo prie jo ir liepė jam išjungti automobilio variklį, vėliau, kiek pastebėjo, pats pareigūnas savo ranka išjungė jo automobilio variklį. Išjungęs variklį jam liepė išlipti iš automobilio. Išlipęs iš automobilio buvo apieškotas ir pasodintas į policijos automobilį. Nori pasakyti, kad prieš vairuodamas gėrė tik jau jo paminėtą degtinę, kurią įsigijo minėtoje parduotuvėje. Nuo jo išvažiavimo iš parduotuvės aikštelės iki jo sustabdymo jis išgėrė pusę butelio degtinės. Apie tai, kad vairuodamas automobilį jis nudaužė stulpelį, nieko pasakyti negali. Vairuodamas automobilį tik pastebėjo, kad yra nulaužtas automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo nulaužtas automobilio veidrodėlis, nežino. Apie galimai nudaužtą, užkabintą stulpelį sužinojo iš jį sustabdžiusių pareigūnų. Jam asmeniškai dėl stulpelio apgadinimo niekas pretenzijų nepareiškė. Dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 57-59).

Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) specialisto pareigose. Dirbant ekipaže 1921 iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus šalinasi iš įvykio vietos, kliudė stulpelį. Gavus pranešimą ir įjungus tarnybinio automobilio garsinius ir šviesos signalus, minėtas automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Pastebėjus automobilį pradėtas automobilio stabdymas. Stabdant automobilį, automobilio vairuotojas į garsinius ir šviesos signalus nereagavo, o padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi. Pastebėjus, kad automobilis nestoja, per radijo ryšį buvo perduota informacija, kad automobilio vairuotojas didina greitį ir nestoja. Vykdant automobilio priverstinį stabdymą tarnybiniu automobiliu buvo užblokuotas kelias ir automobilis „Mercedes Benz“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdytas. Sustabdžius automobilį ir priėjus prie automobilį vairavusio asmens nustatyta, kad minėtas asmuo akivaizdžiai yra neblaivus. Asmuo nesiorientavo aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašius automobilio vairuotojo išlipti iš automobilio, buvo nustatyta, kad asmens judesiai nekoordinuoti. Išlipus asmeniui buvo nustatyta, kad automobilį vairavo D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo prisipažino vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš 2 valandas gėręs degtinę. Taip pat atlikus automobilio apžiūrą automobilio viduje automobilio daiktadėžėje buvo rastas nugertas degtinės butelis. Alkotesteriu patikrinus asmens girtumą pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,68 promilės girtumas, antru – 2,88 promilės girtumas. Nustačius asmens girtumą asmuo savo kaltę pilnai pripažino. Vėliau per Vilniaus apskrities VPK OVS buvo iškviesta transporto priemonė, kuri automobilį „Mercedes Benz“ priverstinai nutempė į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 17-19).

2023 m. spalio 17 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota automobilio „Mercedes Benz“ Classe S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), stovis ir defektai (kairės pusės veidrodėlis sugadintas) (b. l. 23-31).

2023 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad D. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesiai linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pataikyti pirštu į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Pirmo tikrinimo metu 2023 m. spalio 17 d. 15.09 val. nustatytas 2,68 promilės girtumas, antro tikrinimo metu 15.29 val. – 2,88 promilės girtumas (b. l. 10). Analogiški rodmenys užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0113, patikros sertifikato Nr. 1938623 kvituose (b. l. 11-13).

2023 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini) specialisto E. R. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 14.55 val., dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) vyr. specialistu E. M., (duomenys neskelbtini) specialistu K. T. (duomenus neskelbtini), iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie „Maxima“ automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kliudė stulpelį, vairuotojas galimai neblaivus, šalinasi. Vykdami į įvykio vietą pastebėjo (duomenys neskelbtini) pr. minėtą „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl įjungė švyturėlius bei garsinį signalą, įrengtą tarnybinėje mašinoje V1921. Minėta transporto priemonė buvo sustabdyta prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba, vairuotojo buvo pareikalauta išlipti iš automobilio, buvo paklausta, ar vartojo alkoholinius gėrimus. Asmuo nurodė, kad gėrė prieš 2 valandas degtinę (alkotesterio Drager 7510 Nr. ARKB-0113 parodymai 1 – 2,68 prom. 2 – 2,88 prom.). Vairuotojo duomenys – D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vairuotojas su kalte sutiko, gailėjosi. Automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Vilniaus r., Avižieniai, Sudervės g. 2E. (b. l. 14-15).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Mercedes Benz“ S klasės vidutinė kaina Lietuvoje yra 10 780 eurų su PVM (b. l. 22).

Registruotų kelių transporto priemonių pažymos duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. P. (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2023 m. spalio 17 d. būdamas prislėgtas dėl asmeninių problemų, po darbo vartojo turėtą automobilyje alkoholį, galiausiai nusipirko dar vieną butelį degtinės, kurio kažkiek (ikiteisminio tyrimo metu teigė – apie pusę, teisminio nagrinėjimo metu – kelis gurkšnius) išgėrė, tuomet važiavo namo. Po kurio laiko už savęs pamatė policijos pareigūnų ekipažo švyturėlius, jam sustojus prie šviesoforo sankryžoje (degė raudona šviesa), priėję prie mašinos pareigūnai liepė išjungti variklį, patikrino jo blaivumą alkotesteriu ir nustatė 2,68 promilės girtumą. D. P. kaltę taip pat įrodo policijos registruojamų duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad BPC 2023 m. spalio 17 d. 14.55 val. buvo pranešta, kad prie „Maximos“ automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė stulpelį, vairuotojas galimai neblaivus, iš įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūno E. R. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad gavus minėtą informaciją iš VPK budėtojo, automobilis „MB“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pastebėtas (duomenys neskelbtini) prospekte, sustabdytas prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), priėjus nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, vairuotojo pareikalauta išlipti, paklausus, ar vartojo alkoholio, šis pripažino, kad vartojo prieš 2 valandas, alkotesteriu vairuotojui D. P. nustatytas 2,68 promilės (pirmu pūtimu), 2,88 promilės (antru pūtimu) girtumas. Liudytojas K. T. savo parodymuose be aukščiau nurodytų aplinkybių papildė, kad iš pradžių stabdomas vairuotojas nestojo, nereaguodamas į garso ir šviesos signalus, o padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, sustojo po to, kai kitu tarnybiniu automobiliu jam buvo užblokuotas kelias. Salone rastas nugertas degtinės butelis. Alkotesterio rodmenys ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog D. P. buvo nustatytas sunkus girtumas – 2,68 promilės. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš 2 valandas. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodomas faktines aplinkybes. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo ignoruodamas faktą, kad visai neseniai vartojo stiprų alkoholį, yra akivaizdžiai neblaivus, tad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Byloje buvo gauti kaltinamojo D. P. ir jo mamos A. P. prašymai atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo prašyme nurodoma, jog jis visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus apie ją. Mama jam yra autoritetas, jaučia jai didelę pagarbą, nes ji labai jam padeda ir jį palaiko gyvenimiškose situacijose, ji pati yra labai atsakingas asmuo. Ji yra išmintinga, dora, dėmesinga, todėl prireikus patarimo visuomet kreipiasi į ją. Niekada nebuvo praeityje teisiamas, nusikalto pirmą kartą, pasižada ateityje laikytis įstatymų ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Prašo taikyti jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 84). Laiduotojos A. P. prašyme nurodoma, kad ji įsipareigoja laiduoti už savo sūnų D. P., garantuoja, kad šis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Jos sūnus yra vertas pasitikėjimo, doras ir sąžiningas, ramaus būdo asmuo, turintis visus reikiamus socialinius įgūdžius. Jis atsakingas, pareigingas, darbštus. Nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos, davė išsamius parodymus, įsipareigoja laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, sūnus padarė tinkamas išvadas ir savo klaidų nekartos. Kaip mama, įsipareigoja daryti teigiamą įtaką tolimesniam sūnaus gyvenimui. Daug su juo bendrauja, sūnus klauso patarimų, ja pasitiki, kreipiasi į ją svarbiais gyvenimo klausimais, ji realiai gali daryti jam teigiamą įtaką. Pažymi, kad ji pati yra sąžininga, atsakinga, darbšti, patikima, dora pilietė, niekada nepažeidinėjanti įstatymų, mano, kad ji yra verta pasitikėjimo. Prašo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 83).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. P. nurodė, kad savo prašymą dėl laidavimo palaiko. Kaip mama, nesidžiaugia sūnaus padarytu nusikaltimu, bet jis pripažįsta kaltę, gailisi. Jis yra sąžiningas ir doras asmuo. Klauso jos, dalinasi savo rūpesčiais. Ji nėra teista, neturi galiojančių administracinių nusižengimų. Turi aukštąjį išsilavinimą, 20 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, išėjo iš įmonės dėl jos finansinių problemų, ieškosi naujo darbo. Mano, kad sūnui yra pavyzdys, galės daryti jam teigiamą poveikį. Dažniau jį lankys, daugiau su juo bendraus. Ji tiki, kad sūnus nebedarys daugiau tokių veikų. Jis nėra girtuoklis, alkoholio pavartoja tik savaitgaliais, nuvažiavęs į sodybą, prie šašlykų ar aplankius draugams. Pati viską padarys, kad daugiau tokių dalykų nebebūtų. Palaikys sūnų, kai šiam to reikės. Jis buvo susipykęs su savo mergina, po to susitaikė, po to vėl susipyko. Gal visas tas jį paveikė.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. P. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 62), per pastaruosius trejus metus septynis kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės valdymu, tačiau KET pažeidimai nešiurkštūs (b. l. 67-72). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojanti aplinkybė ir atsakomybės nesunkina. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, nei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (tikrinti nuo 2013 m.) nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galima pagrįstai manyti, jog veika buvo atsitiktinė, dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, kaltinamojo mama A. P. yra pateikusi prašymą perduoti D. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog A. P. yra neteista (b. l. 87), administracinių nusižengimų registro išrašo už vienerius metus duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (tikrinti nuo 2001 m.), nėra bausta administracine tvarka (b. l. 86). A. P. charakterizuojantys duomenys, tarp jos ir kaltinamojo susiklostę tvirti šeimyniniai santykiai, pagrįsti abipuse pagarba, pasitikėjimu ir palaikymu, leidžia pagrįstai konstatuoti, jog A. P. yra verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti teigiamą poveikį D. P. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog A. P. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, D. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

D. P. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad nors D. P. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pastarąjį dešimtmetį nėra baustas nei už vairavimą esant neblaiviam, nei už kitus šiurkščius KET pažeidimus (duomenys LITEKO sistemoje tikrinti nuo 2013 m.), tačiau jis padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, ne tik vairavo neblaivus, bet ir galimai sukėlė eismo įvykį, aplinkiniams jo neblaivumo faktas buvo akivaizdus, apie ką buvo informuoti pareigūnai. Jam buvo nustatytas sunkus girtumas, dėl kurio jis net nesuprato, kad pakeliui galėjo apgadinti savo transporto priemonę ir svetimą turtą, kad yra stabdomas policijos pareigūnų ekipažų su švyturėliais. Teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, atitinkančiam šio termino vidurkį – trejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 19 d.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

D. P. vairavo savo vardu registruotą transporto priemonę. Kaip nurodyta aukščiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, automobilio vertę – 10 780 Eur (b. l. 22), teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas nėra per griežta prevencinė priemonė.

Kiti procesiniai klausimai

2023 m. spalio 19 d. prokurorės nutarimu D. P. nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2024 m. vasario 19 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz Classe S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą parduoti, dovanoti, kitu būdu perleisti nuosavybės teisę tretiesiems asmenims, jį sunaikinti ar sugadinti, turto saugotoju paskiriant D. P. (b. l. 33-34). Šis apribojimas taikytinas iki nuosprendžio pateikimo vykdyti turto konfiskavimo dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. P. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 49-50) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo D. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 115 Eur (b. l. 98-100).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju D. P. gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. todėl, kad byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vengė pats pasisamdyti gynėją. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. (D. P.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz Classe S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. P. į automobilį „Mercedes Benz Classe S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

D. P. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. P. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė