- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2A-1946-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01943-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Rukma“
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rukma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10846-820/2020 pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Rukma“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Juris LT“ pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Rukma“ 96,80 Eur skolos, 34,85 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo UAB „Rukma“ buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutartis dėl interneto ir fiksuoto telefono ryšio teikimo. Sutartis buvo nutraukta atsakovo prašymu, todėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ išrašė atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą 96,80 Eur sumai. 2019 m. spalio 29 d. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ perleido ieškovui UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Rukma“. Skolą buvo bandoma išieškoti ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo (CK 6.38 str.).
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui UAB „Juris LT“ iš atsakovo UAB „Rukma“ 96,80 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 34,85 Eur materialiųjų palūkanų, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 171,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2020 m. sausio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir UAB „Rukma“ buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutartis. Atsakovui nutraukus sutartį anksčiau nei buvo nustatyta sutartyje, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2018 m. gegužės 4 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą–faktūrą 96,80 Eur sumai, kurios atsakovas neapmokėjo. 2019 m. spalio 29 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir UAB „Juris LT“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovą. Atsakovas UAB „Rukma“ neatsiskaitė su ieškovu UAB „Juris LT“, likdamas skolingas ieškinyje nurodytas sumas. Atsakovas tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir UAB „Rukma“ sutarties 4.6. p. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti 0,2 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovas savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, teismas nusprendė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 34,85 Eur delspinigių priteisimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl 40 Eur priteisimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą yra pagrįstas (CK 6.37–6.38 str., 6.71 str.).
3. Atsakovas UAB „Rukma“ pateikė prieštaravimus dėl UAB „Juris LT“ pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo, prašydamas panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad daug metų naudojosi UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teikiamomis paslaugomis ir visada tvarkingai atsiskaitydavo su paslaugų tiekėju už paslaugas, nors jų kokybė dažnai neatitikdavo sutarties sąlygų (ryšio sutrikimai, lėtas interneto greitis). Dėl nekokybiškų paslaugų atsakovas 2012 m. du kartus ketino nutraukti sutartį, tačiau susitardavo su paslaugų teikėju ir tęsė bendradarbiavimą. 2017 m. paaiškėjo, kad interneto greitis nesiekė net 20 Mbps, nors pagal sutartį jis turėjo siekti 50 Mbps, todėl atsakovas kreipėsi į paslaugų teikėją dėl sutarties nutraukimo. Telefonu buvo sutarta, kad teikiamo interneto sparta bus padidinta iki 100 Mbps, atitinkamai padidinant abonentinį mokestį nuo 13,06 Eur (15,80 Eur su PVM) iki 20 Eur (24,20 Eur su PVM). Atsižvelgiant į susitarimą, 2018 m. sausio 15 d. atsakovas nutraukė su paslaugų teikėju elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį dėl fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekimo, o paslaugų teikėjas elektroniniu paštu atsiuntė atsakovui sutarties 2018 m. sausio 29 d. priedą Nr. 6 dėl prieigos prie interneto paslaugų užsakymo. Atsakovas sutarties priedą pasirašė ir elektroniniu paštu grąžino paslaugų teikėjui, tačiau vėliau paaiškėjo, kad paslaugų teikėjas nepadidino interneto spartos iki sutartų 100 Mbps, paliko galioti buvusią iki susitarimo 50 Mbps interneto spartą, nors nuo 2018 m. vasario mėn. abonentinį mokestį padidino iki 24,20 Eur su PVM. Atsakovas apmokėjo PVM sąskaitas–faktūras už 2018 m. vasario–balandžio mėn., t. y. faktiškai permokėdamas už suteiktas paslaugas 30 Eur, o 2018 m. kovo 30 d. raštu pranešė paslaugų teikėjui apie sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gegužės 1 d. Paslaugų teikėjas pateikė atsakovui 2018 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą–faktūrą dėl 96,80 Eur grąžintinų nuolaidų, taikomų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, apmokėjimo. Atsakovas nurodytos PVM sąskaitos–faktūros neapmokėjo, nes ji yra neteisėta, o UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ veiksmai nesąžiningi. Sutarties priede nebuvo įrašyta paslaugų teikimo pradžia, todėl paslaugų teikimas neprasidėjo. Sutarties pasirašytas priedas nebuvo pateiktas atsakovui, priedo pavadinimas neatitiko 2009 m. sutarties pavadinimo, sutarties priede nurodyti greitaveikos techniniai parametrai „50/50“ be jokių paaiškinimų, todėl suklaidino atsakovą. Atsakovas taip pat nebuvo įspėtas prieš 30 dienų apie vienašališką tarifų pakeitimą. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ neturėjo teisės perleisti ieškovui reikalavimo teisės į atsakovą, nes pagal tarp atsakovo ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sudarytos sutarties nuostatas perleista sutartis ar jos priedai tretiesiems asmenims tampa negaliojančiais (CK 6.102 str., 6.158 str., 6.196 str., 6.211 str.).
Atsiliepimas
4. Ieškovas UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Rukma“ prieštaravimus, prašydamas juos atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas prieš terminą nutraukė sutartį su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, todėl paslaugų teikėjas turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą už paslaugos įdiegimo ir teikimo metu suteiktas nuolaidas ir visus susijusius bei patirtus mokesčius. Pagal sutarties priedą atsakovui buvo suteikta 10 Eur + PVM nuolaida mėnesiniam abonentiniam mokesčiui ir 50 Eur + PVM nuolaida aktyvavimo mokesčiui. Tokiu būdu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti suteiktą 50 Eur + PVM nuolaidą už aktyvavimo mokestį ir 30 Eur nuolaidą už mėnesinį abonentinį mokestį už 3 mėnesius. Atsakovas neįrodė, kad buvo susitaręs dėl 100 Mbps interneto spartos. Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovui buvo pasiūlyta padidinta interneto sparta – 50 Mbps Lietuvoje ir 50 Mbps užsienyje. Iki sutarties priedo pasirašymo atsakovui buvo suteikta interneto sparta 50 Mbps Lietuvoje ir 10 Mbps užsienyje. Sutarties priedas yra pasirašytas abiejų šalių, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jis negavo sutarties priedo egzemplioriaus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. galutiniu sprendimu nusprendė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą ir priteisti iš atsakovo UAB „Rukma 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
6. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Rukma“ buvo informuotas, jog pradinį kreditorių UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ pakeitė naujasis kreditorius UAB „Juris LT“. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui tik reikalavimo teisę į atsakovą dėl konkrečios pinigų sumos, tačiau neperleido pačios 2009 m. rugsėjo 28 d. paslaugų teikimo sutarties ar savo prievolių, kylančių iš sutarties. Reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl galėjo būti perleistas ieškovui bendraisiais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui ir 2009 m. rugsėjo 28 d. sutarties reikalavimų nepažeidė.
7. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 7 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ buvo sudarytas 2009 m. rugsėjo 28 d. sutarties priedą Nr. 5, pagal kurį atsakovui bus teikiama sparta Lietuvoje/užsienyje – 50/10 Mbps. 2018 m. sausio 29 d. sudarytas sutarties priedas Nr. 6, pagal kurį atsakovui buvo suteikta duomenų teikimo sparta 50/50 Mbps, mėnesinis mokestis 30 Eur/mėn., aktyvavimo mokestis 50 Eur (kainos be PVM), minimalus naudojimosi paslaugomis laikotarpis – 24 mėnesiai, atsakovui suteikta teisė nutraukti sutartį bet kada, prieš vieną mėnesį pranešus paslaugos davėjui. Atsakovui buvo suteikta nuolaida 10 Eur abonentiniam mėnesiniam mokesčiui ir 50 Eur (kainos be PVM) nuolaida aktyvavimo mokesčiui. 2018 m. kovo 30 d. raštu atsakovas UAB „Rukma“ informavo paslaugos teikėją UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. nutraukia sutartį, nes paslaugų teikėjas nepadidino spartos iki 100 Mbps, kaip buvo sutarta telefonu, o padidino paslaugos kainą. 2018 m. gegužės 4 d. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 96,80 Eur sumai, kurią sudaro 50 Eur – grąžinama nuolaida interneto aktyvavimo paslaugai ir 30 Eur nuolaida interneto paslaugai už kiekvieną mėnesį, nutraukiant sutartį anksčiau minimalaus termino.
8. Teismas nurodė, kad 2018 m. sausio 29 d. sudarytu 2009 m. rugsėjo 28 d. sutarties priedu Nr. 6 atsakovas UAB „Rukma“ įsipareigojo naudotis paslaugomis minimaliu terminu (24 mėn.), o už tai jam buvo suteiktos nuolaidos. Atsakovas nutraukė sutartį po 3 mėnesių nuo priedo Nr. 6 pasirašymo, t. y. nepraėjus 24 mėnesių terminui. Atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį, nesibaigus sutartam 24 mėnesių terminui, tačiau atsakovas buvo įsipareigojęs atsiskaityti su paslaugos teikėju už suteiktas nuolaidas. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ pagrįstai išrašė atsakovui sąskaitą dėl suteiktų 96,80 Eur nuolaidų grąžinimo.
9. Teismas 2016 m. sausio 7 d. sudarytu 2009 m. rugsėjo 28 d. sutarties priedu Nr. 5 atsakovui buvo suteikta interneto sparta „Lietuvoje/užsienyje“ ir nurodomi skaičiai „50/10“. Šis sutarties priedas Nr. 5 buvo vykdomas du metus ir atsakovui nekilo klausimų dėl šių skaičių prasmės. Esant sutarties priede nuorodai „Lietuvoje/užsienyje – 50/10“ akivaizdu, kad 50/10 yra paslaugos sparta suteikiama Lietuvoje 50 Mbps ir užsienyje 10 Mbps. Nors priede Nr. 6 pateiktoje analogiškoje lentelėje nėra nurodyta „Lietuvoje/užsienyje“, tačiau yra pateikti tie patys duomenys, tokia pačia forma. Priedą Nr. 6 atsakovas gavo iš anksto ir turėjo pakankamai laiko su juo susipažinti ir paklausti, kas yra neaišku, jei tokių klausimų buvo. Atsakovui pateikta 2018 m. sausio mėnesio Interneto paslaugų suvestinė patvirtina, kad keitėsi atsakovui teikiamų paslaugų greitaveika nuo 50/10 Mbps iki 50/50. Šiuos duomenis atsakovas gavo su 2018 m. sausio 31 d. sąskaita. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti apie greitaveikos pasikeitimus. Paslaugų teikėjas pateikė pasirašyti atsakovui priedą Nr. 6, byloje yra priedas, pasirašytas abiejų šalių, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ nėra išreiškę savo valios.
10. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, ar atsakovas faktiškai naudojasi ar nesinaudoja prieiga užsienyje, neturi teisinės reikšmės. Teismas nurodė, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ pagal sutarties nuostatas turėjo teisę keisti tarifus vienašališkai, įspėjus atsakovą prieš 30 dienų. Sutarties priedu Nr. 6 sutarties sąlygos buvo pakeistos, pasirašant sutartį abiem sutarties šalims, t. y. ne vienašališkai, todėl sutarties nuostatos dėl tarifų keitimo nebuvo pažeistos.
11. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo sutaręs dėl 100 Mbps greitaveikos Lietuvoje. Sutarties priedu Nr. 6 greitaveika nuo 50/10 Mbps padidėjo iki 50/50 Mbps, todėl buvo pagrindas padidinti paslaugų teikimo mokesčius.
12. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog sutarties priede Nr. 6 nebuvo nurodyta jo įsigaliojimo data, nepatvirtina, kad sutarties priedas neįsigaliojo, nes UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ paslaugas pagal sutarties priedą Nr. 6 atsakovui teikė ir atsakovas apmokėjo tris sąskaitas, t. y. savo veiksmais patvirtino paslaugų gavimą (CPK 176 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas UAB „Rukma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas žinojo arba privalėjo žinoti apie greitaveikos pasikeitimus. Atsakovas, pasirašydamas užsakymo projektą, buvo įsitikinęs, kad interneto sparta atitinka suderintą spartą, todėl nemanė, kad užsakymo duomenis reikia lyginti su tuo metu galiojusio sutarties priedu Nr. 5. Tam įtakos turėjo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ 2018 m. sausio 29 d. elektroninis laiškas, kuriame patvirtintas interneto greitaveikos padidėjimas. Atsakovas savo veikloje nesinaudojo internetu užsienyje, todėl negalėjo prašyti padidinti interneto greitaveiką užsienyje, kartu padidinant abonentinį mokestį. Užsakymo nuostatos, kuriose nurodyta greitaveikos skaičius „50/50“ yra neaiškus, todėl tokie interneto spartos parametrai turi būti aiškinami atsakovo naudai. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ veiksmai, sudarant su atsakovu užsakymą, pažeidė sutarties šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ neturėjo teisės perduoti UAB „Juris LT“ reikalavimo teisės į atsakovą, nes tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ 2009 m. rugsėjo 28 d. sudarytos sutarties priedo Nr. 1 3.5 p. aiškiai nurodyta, jog perleista sutartis ar jos priedai tretiesiems asmenims tampa negaliojančiais. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui buvo perduota 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ sudaryta sutartis su priedais, todėl ieškovas negali reikalauti sumų priteisimo, remdamasis neteisėtai perimtu reikalavimu, atsiradusiu iš negaliojančios sutarties. Reikalavimo teisės perleidimas pažeidė apelianto teises ir suvaržė jo prievoles, nes vietoj neapmokėtų 95,80 Eur, ieškovui buvo priteista 4 kartus didesnė suma. Ieškovas prašė priteisti 34,85 Eur delspinigių, tačiau teismas nurodytą sumą priteisė, kaip materialines palūkanas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovas praleido delspinigiams taikomą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą. Delspinigiai sudaro 36 % nuo pagrindinės skolos, todėl delspinigių dydis yra neprotingas ir akivaizdžiai per didelis. 34,85 Eur delspinigių suma taip pat turėtų būti įskaitoma į 40 Eur nuostolių sumą, nes kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai negali būti skaičiuojami kartu. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ sudarytoje sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimas išlaidas, nes pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. kreditorius turi teisę prašyti 40 Eur tik tuo atveju, jei jis įgijo teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Ieškovo reikalavimai dėl 8 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo yra nepagrįsti, nes 2019 m. gruodžio 8 d. ir 2019 m. gruodžio 10 d. mokėjimo nurodymuose nurodyta tik banko žyma „paruoštas“, o apie įvykdymą duomenų nėra. Mokėjimo nurodyme dėl teisinių paslaugų išlaidų apmokėjimo nurodyta 800 Eur suma, todėl neaišku, kokia sumos dalis buvo skirta šioje byloje patirtoms išlaidoms apmokėti. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes neišsiuntė atsakovui ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus. Tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ sudaryto 2009 m. rugsėjo 28 d. sutarties priedo Nr. 6 sudarymo aplinkybės žinomos tik atsakovui ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ materialiųjų teisių ir pareigų, nors UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą (CK 1.125 str., 1.127 str., 6.37 str., 6.73 str., 6.101–6.102 str., 6.104 str., 6.163 str., 6.196 str., 6.211 str., 6.258 str., CPK 329 str., 430 str.).
Atsiliepimas
14. Ieškovas UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Rukma“ apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ ir UAB „Rukma“ sudarytoje sutartyje nebuvo draudimo perleisti reikalavimą, kylantį iš sutarties. Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas tik finansinis reikalavimas dėl suteiktų nuolaidų grąžinimo, o ne pati sutartis ir/ar jos priedai. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 str. 1 d. įtvirtina besąlyginę kreditoriaus teisę reikalauti šių ikiteisminio skolų išieškojimo išlaidų. Reikalavimai dėl delspinigių ar palūkanų priteisimo yra atskiri reikalavimai ir šie atskiri reikalavimai negali būti įskaitomi į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų reikalavimą. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui. Nors sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 800 Eur sumai, tačiau šioje byloje ieškovas patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
17. Pagal CPK 266 str., teismui nagrinėjant bylą, draudžiama spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų.
18. Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link.
19. Pagal CPK 47 str. 1 d. asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva. Situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).
21. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti, įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai. Jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas UAB „Juris LT“, pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Rukma“ 96,80 Eur skolos, 34,85 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Rukma“ prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad skolos nepripažįsta, nes UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“, iš kurio UAB „Juris LT“ perėmė į atsakovą reikalavimo teises, kildinamas iš 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo UAB „Rukma“ sudarytos interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutarties dėl interneto ir fiksuoto telefono ryšio teikimo bei sutarties priedų, netinkamai ir nesąžiningai teikė paslaugas, interneto sparta neatitiko sutartos ir pan. Pirmosios instancijos teismas galutiniu sprendimu nusprendė palikti nepakeistą preliminarų sprendimą dėl ieškinio tenkinimo, iš esmės konstatavęs, kad atsakovas neįrodė netinkamo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ suteiktų paslaugų teikimo fakto, padarydamas išvadą, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ pagrįstai išrašė atsakovui sąskaitą dėl suteiktų 96,80 Eur nuolaidų grąžinimo, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų centras“ pagal sutarties nuostatas turėjo teisę keisti tarifus vienašališkai, įspėjus atsakovą prieš 30 dienų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas analizavo 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovo UAB „Rukma“ sudarytos interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutarties dėl interneto ir fiksuoto telefono ryšio teikimo bei vėlesnių sutarties priedų nuostatas, sutarties šalių valią, 2018 m. sausio 29 d sutarties priedą Nr. 6, ir padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ buvo susitaręs dėl kitų sutarties sąlygų (interneto greitaveikos) nei įtvirtinta sutarties priede Nr. 6.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra susijęs su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ materialiosiomis teisėms ir pareigoms, kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ paslaugas atsakovui pagal sutarties priedą Nr. 6 teikė tinkamai, nors atsakovas įrodinėjo, jog nei sutarties priedas Nr. 6, nei jo pagrindu teiktos paslaugos neatitiko šalių valios, kuri buvo suderinta telefonu, elektroniniu susirašinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas skolos faktą ginčijo dėl netinkamai suteiktų UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ paslaugų, turėjo pareigą svarstyti klausimą dėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ neįtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nors atsakovas ginčijo aplinkybes, susijusias su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ netinkamai suteiktomis paslaugomis, paties UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teisę perleisti reikalavimo teises į atsakovą. Akivaizdu, kad, sprendžiant ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo iš atsakovo, UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, kurios suteiktų paslaugų netinkamumą ir už paslaugas bei suteiktas nuolaidas išrašytos PVM sąskaitos–faktūros nepagrįstumą, turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo UAB „Rukma“ įsiskolinimu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas yra susijęs su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir pripažindamas, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ suteikė atsakovui UAB „Rukma“ paslaugas tinkamai, taip pat analizuodamas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir UAB „Rukma“ ketinimus, sudarant sutarties priedą Nr. 6, nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ materialiųjų teisių ir pareigų. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), nes pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias CPK 266 straipsnio nuostatas: bylą nagrinėjančiam teismui nustatytą draudimą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Toks pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Šis procesinis pažeidimas (CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti šį procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.).
26. Aplinkybės, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, neįtraukus į bylos nagrinėjimą UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, su kurios materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra susijęs bylos išsprendimas, taip pat ieškovo atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus neišsiuntimas atsakovui, savaime nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo apribota teisė pasinaudoti apeliacijos teise, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą teismų instancinę sistemą, siekiant patikrinti teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 47 str., 177 str.–179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 327 str. 1 d. 1 p., 328 str., 329 str. 2 d. 2 p.).
27. Apeliantas UAB „Rukma“ sumokėjo 8 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal 2020 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymą. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas apeliantui grąžinti šį žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 80 str., 87 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti atsakovui UAB „Rukma“ (j. a. k. 124131945) 8 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.