Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1941-852/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-09-21
Bylos Nr.: e2A-1941-852/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01943-2020-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Verikas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“

Kategorijos

1.1.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1941-852/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01943-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.1.5.1.2.5; 2.6.8.11.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rukma“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rukma“ 96,80 Eur skolos, 34,85 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovės UAB „Rukma“ buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutartis dėl interneto ir fiksuoto telefono ryšio teikimo. Atsakovės prašymu sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. gegužės 1 d., todėl UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą 96,80 Eur sumai, kurios atsakovė neapmokėjo. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2019 m. spalio 29 d. perleido ieškovei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Rukma“.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Rukma“ 96,80 Eur įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, 34,85 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 171,65 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovė UAB „Rukma“ pateikė prieštaravimus dėl UAB „Juris LT“ pareikšto ieškinio ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminaraus sprendimo, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad daug metų naudojosi UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ teikiamomis paslaugomis ir visada tvarkingai atsiskaitydavo su paslaugų tiekėju už paslaugas, nors jų kokybė dažnai neatitikdavo sutarties sąlygų (ryšio sutrikimai, lėtas interneto greitis). Dėl nekokybiškų paslaugų atsakovė 2012 m. du kartus ketino nutraukti sutartį, tačiau susitardavo su paslaugų teikėju ir tęsė bendradarbiavimą. Tačiau 2017 m. paaiškėjo, kad interneto greitis nesiekė net 20 Mbps, nors pagal sutartį jis turėjo siekti 50 Mbps, todėl atsakovė kreipėsi į paslaugų teikėją dėl sutarties nutraukimo. Telefonu buvo sutarta, kad teikiamo interneto sparta bus padidinta iki 100 Mbps, atitinkamai padidinant abonentinį mokestį nuo 13,06 Eur (15,80 Eur su PVM) iki 20 Eur (24,20 Eur su PVM). Atsižvelgiant į susitarimą, 2018 m. sausio 15 d. atsakovė nutraukė su paslaugų teikėju elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį dėl fiksuoto telefono ryšio paslaugų tiekimo, o paslaugų teikėjas elektroniniu paštu atsiuntė atsakovui sutarties 2018 m. sausio 29 d. priedą Nr. 6 dėl prieigos prie interneto paslaugų užsakymo. Atsakovė sutarties priedą pasirašė ir elektroniniu paštu grąžino paslaugų teikėjui, tačiau vėliau paaiškėjo, kad paslaugų teikėjas nepadidino interneto spartos iki sutartų 100 Mbps, paliko galioti buvusią iki susitarimo 50 Mbps interneto spartą, nors nuo 2018 m. vasario mėnesio abonentinį mokestį padidino iki 24,20 Eur su PVM. Atsakovė apmokėjo PVM sąskaitas faktūras už 2018 m. vasario–balandžio mėnesius, t. y. faktiškai permokėdamas už suteiktas paslaugas 30 Eur, o 2018 m. kovo 30 d. raštu pranešė paslaugų teikėjui apie sutarties nutraukimą nuo 2018 m. gegužės 1 d. Paslaugų teikėjas pateikė atsakovui 2018 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 96,80 Eur grąžintinų nuolaidų, taikomų dėl sutarties nutraukimo prieš terminą, apmokėjimo. Atsakovė nurodytos PVM sąskaitos faktūros neapmokėjo, nes ji yra neteisėta, o UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ veiksmai nesąžiningi. Sutarties priede nebuvo įrašyta paslaugų teikimo pradžia, todėl paslaugų teikimas neprasidėjo. Sutarties pasirašytas priedas nebuvo pateiktas atsakovei, priedo pavadinimas neatitiko 2009 m. sutarties pavadinimo, sutarties priede nurodyti greitaveikos techniniai parametrai „50/50“ be jokių paaiškinimų, todėl suklaidino atsakovę. Atsakovė taip pat nebuvo įspėta prieš 30 dienų apie vienašališką tarifų pakeitimą. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ neturėjo teisės perleisti ieškovei reikalavimo teisės į atsakovę, nes pagal tarp atsakovės ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sudarytos sutarties nuostatas perleista sutartis ar jos priedai tretiesiems asmenims tampa negaliojančiais.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Rukma“ prieštaravimus, prašydama juos atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė prieš terminą nutraukė sutartį su UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, todėl paslaugų teikėjas turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už paslaugos įdiegimo ir teikimo metu suteiktas nuolaidas ir visus susijusius bei patirtus mokesčius. Pagal sutarties priedą atsakovei buvo suteikta 10 Eur + PVM nuolaida mėnesiniam abonentiniam mokesčiui ir 50 Eur + PVM nuolaida aktyvavimo mokesčiui. Tokiu būdu UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti suteiktą 50 Eur + PVM nuolaidą už aktyvavimo mokestį ir 30 Eur nuolaidą už mėnesinį abonentinį mokestį už 3 mėnesius. Atsakovė neįrodė, kad buvo susitarusi dėl 100 Mbps interneto spartos. Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei buvo pasiūlyta padidinta interneto sparta – 50 Mbps Lietuvoje ir 50 Mbps užsienyje. Iki sutarties priedo pasirašymo atsakovei buvo suteikta interneto sparta 50 Mbps Lietuvoje ir 10 Mbps užsienyje. Sutarties priedas yra pasirašytas abiejų šalių, todėl atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ji negavo sutarties priedo egzemplioriaus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. preliminarų sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Rukma 6,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. galutinį sprendimą ir perdavė bylą teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį ir pripažindamas, jog UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ suteikė atsakovei UAB „Rukma“ paslaugas tinkamai, taip pat analizuodamas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir UAB „Rukma“ ketinimus, sudarant sutarties priedą Nr. 6, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens – UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ materialiųjų teisių ir pareigų.

Šalies argumentai

7. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė prašymą, kuriame nurodė palaikanti ieškinį ir prašė bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. ieškovė UAB „Juris LT“ ir trečiasis asmuo sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Rukma“. Reikalavimas yra teisėtas ir galiojantis. Remiantis reikalavimo perleidimo sutarties 1 punktu, ieškovei buvo perleistas reikalavimas ne tik dėl pagrindinės skolos, tačiau ir reikalavimas į netesybas. Paaiškino, kad trečiasis asmuo 2018 m. sausio 29 d. su UAB „Rukma“ sudarė susitarimą dėl interneto paslaugų. Susitarimo esmė – kelti interneto greitaveiką. Buvo atlikti paslaugos aktyvavimo darbai. Sutartos nuolaidos buvo aprašytos 2018 m. sausio 29 d. susitarimo 3.1. punkte. UAB „Rukma“ prašymą dėl sutarties nutraukimo trečiasis asmuo gavo 2018 m. balandžio 16 d. Klientas buvo įspėtas apie pritaikytų nuolaidų sugrąžinimą nutraukiant sutartį. Klientui pageidaujant, sutartis buvo nutraukta. Atsakovės minimos pastabos dėl greitaveikos yra nepagrįstos, kadangi tiek greitaveika, tiek kainodara buvo aptarta susitarime. Nutraukiant sutartį, klientui buvo pateikta sąskaita: 50 Eur nuolaida už paslaugos aktyvavimą bei nuolaida paslaugai 3 mėn. x 10 Eur.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Rukma“ atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 6 dalį, nes trečiasis asmuo teikia ryšio paslaugas. Nesutiko dėl delspinigių, nes nutraukus sutartį, jie neturi būti taikomi. Taip pat nesutiko, kad būtų taikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas ir priteisiamos 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidos.

10. Trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ prašė ieškinį tenkinti. Atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad CK 1.125 str 6 d. numatyta 6 mėn. sutrumpinta ieškinio senatis siejama ne su visomis ryšio įmonėmis, o būtent su pašto, kurjerių paslaugoms. Kai teikiama interneto prieiga, jokios siuntos nėra siunčiamos. Elektroninio ryšio teikimą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, Ryšių reguliavimo tarnybos taisyklės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 13,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (pradinė kreditorė) 2009 m. rugsėjo 28 d. su atsakove UAB „Rukma“ pasirašė Interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutartį Nr. 2009-09-28/756 su priedais (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka teikti Sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovė UAB „Rukma“ 2016 m. sausio 7 d. pasirašė Sutarties Priedą Nr. 5, kuriame susitarė, jog atsakovei bus teikiama sparta Lietuvoje/užsienyje – 50/10 Mbps. Pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovė UAB „Rukma“ 2018 m. sausio 29 d. pasirašė Sutarties Priedą Nr. 6, kuriuo buvo susitarta, jog paslaugų gavėjai (atsakovei) suteikiama duomenų teikimo sparta 50/50 Mbps, mėnesinis mokestis – 30 Eur/mėn., aktyvavimo mokestis – 50 Eur (kainos be PVM); atsakovei buvo suteikta nuolaida 10 Eur abonentiniam mėnesiniam mokesčiui ir 50 Eur (kainos be PVM) nuolaida aktyvavimo mokesčiui. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, jog atsakovė gali nutraukti Sutartį prieš vieną mėnesį pranešusi paslaugos davėjui. 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 18-01/05 atsakovė UAB „Rukma“ informavo paslaugos teikėją, jog nuo 2018 m. gegužės 1 d. nutraukia Sutartį, nes paslaugų teikėjas nepadidino spartos iki 100 Mbps, kaip buvo sutarta telefonu, tačiau padidino paslaugos kainą. Atsakovei nutraukus Sutartį, pradinė kreditorė, be mokesčio už suteiktas paslaugas, kurį atsakovė apmokėjo ir dėl to ginčo nėra, atsakovei 2018 m. gegužės 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija NTT Nr. 20197005, dėl 96,80 Eur nuolaidos grąžinimo (50 Eur nuolaida interneto aktyvavimo paslaugai ir 30 Eur nuolaida interneto paslaugai už kiekvieną mėnesį nutraukiant Sutartį anksčiau minimalaus termino) pažeidus Sutarties Priedo 6 – 4.2 punkte sulygtą naudojimosi paslaugomis minimalų 24 mėnesių terminą. Nuolaidų suteikimas šalių buvo grindžiamas minimaliu paslaugų naudojimosi terminu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė pagal Sutarties 6.1 punktą nutraukė Sutartį nepraėjus 24 mėnesių terminui. Sutartis nutraukta praėjus 3 mėnesiams po Priedo Nr. 6 pasirašymo. Paslaugų teikėjas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ paslaugas pagal Priedą Nr. 6 atsakovei teikė, ši apmokėjo tris sąskaitas, t. y. savo veiksmais patvirtino paslaugų gavimą.

13. Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ perleido naujajai kreditorei UAB „Juris LT“ reikalavimo teisę į atsakovę. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisė yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas ir galėjo būti perleistas ieškovei bendraisiais pagrindais (6.101 straipsnis), todėl nutraukus sutartį pradinė kreditorė turėjo teisę perleisti reikalavimą naujajai kreditorei (ieškovei) ir Sutarties Priedo Nr. 1 – 3.5 punkto reikalavimų nepažeidė. Tačiau naujoji kreditorė UAB „Juris LT“ yra saistoma pradinės kreditorės ir skolininkės UAB „Rukma“ sutarties sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradinė kreditorė, o skolininkė UAB „Rukma“ prieš naująją kreditorę gali naudoti visus atsikirtimus, kuriuos ji galėtų panaudoti prieš pirminę kreditorę UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“.

14. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą, todėl teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste. CK 1.125 straipsnio 6 dalis numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių 2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2135 (redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.) 1 straipsnis nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, tinklais ir su jais susijusiomis priemonėmis bei paslaugomis, elektroninių ryšių išteklių naudojimu, taip pat visuomeninius santykius, susijusius su radijo įrenginiais, galiniais įrenginiais ir elektromagnetiniu suderinamumu. Šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalis nustato, kad elektroninių ryšių paslauga – paprastai už atlygį teikiama paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroninių ryšių paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų, tarp jų informacinės visuomenės paslaugų, kurių visiškai ar daugiausia nesudaro signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais. Teismas nesutiko su trečiojo asmens pozicija, kad CK 1.125 straipsnio 6 dalis taikoma tik pašto siuntoms. Elektroninio ryšio paslauga – tai specifinio (elektroninio) ryšio siuntimas pagal teisės aktuose nustatytus kokybinius ir sutartyje su klientu sutartus kiekybinius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nebuvo siunčiamos siuntos tiesiogine prasme: buvo teikiama elektroninių ryšių paslauga tokiu būdu, kaip ji yra apibrėžiama Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių 2004 m. balandžio 15 d. įstatymo Nr. IX-2135 (redakcija nuo 2021-01-01) 3 straipsnio 15 dalyje. Tačiau CK 1.125 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto normos sisteminė analizė kartu su pirmiau minėtomis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių 2004 m. balandžio 15 d. įstatymo nuostatomis bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-1160 dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo nuostatomis, teismo vertinimu, leidžia aiškinti šią teisės normą taip, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikytinas ir kitoms ryšių įmonėms, šiuo atveju elektroninių ryšių paslaugų teikimo įmonių ginčams su klientais, kai dėl teikiamų elektroninių ryšių paslaugos buvo susitarta Lietuvoje.

15. Teismas nustatė, kad pradinės kreditorės UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2009 m. rugsėjo 28 d. su atsakove UAB „Rukma“ 2009 m. rugsėjo 28 d. sudaryta Interneto paslaugų teikimo NTT tinkle sutartis Nr. 2009-09-28/756 buvo nutraukta nuo 2018 m. gegužės 1 d. Ieškovė UAB „Juris LT“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „Rukma“ dėl 96,80 Eur nuolaidos pagal Sutarties Priedą Nr. 6 grąžinimo iš pradinės kreditorės UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį perėmė 2019 m. spalio 29 d., o reikalavimą ieškovė UAB „Juris LT“ atsakovei UAB „Rukma“ pareiškė tik 2020 m. sausio 23 d., todėl praleido CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

16. Teismas sprendė, kad ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys savo turiniu yra pareikštas ne dėl delspinigių, o dėl skolos priteisimo, todėl atsakovės reikalavimas taikyti ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą ieškinio senaties terminą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

17. Ieškovė UAB „Juris LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Ieškovė teigia, kad atsakovės atstovas tik baigiamųjų kalbų metu išreiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 253 straipsnio 4 dalimi, baigiamųjų kalbų dalyviai, taip pat ir replikose, neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo ribos – faktinis ieškinio ir atsikirtimų pagrindas ir byloje pateikti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju taikydamas ieškinio senaties institutą pažeidė CPK 253 straipsnio reikalavimus, rungimosi principą, teisingumo ir protingumo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei nutraukus sutartį, pradinė kreditorė, be mokesčio už suteiktas paslaugas, kurį atsakovė apmokėjo, atsakovei 2018 m. gegužės 4 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija NTT Nr. 20197005, dėl 96,80 Eur nuolaidos grąžinimo (50 Eur nuolaida interneto aktyvavimo paslaugai ir 30 Eur nuolaida interneto paslaugai už kiekvieną mėnesį nutraukiant sutartį anksčiau minimalaus termino) pažeidus sutarties Priedo Nr. 6 4.2 punkte sulygtą naudojimosi paslaugomis minimalų 24 mėnesių terminą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė pagal sutarties 6.1 punktą nutraukė sutartį nepraėjus 24 mėnesių terminui. Taigi teismas faktiškai konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas ir atsakovė turi pareigą grąžinti suteiktas nuolaidas.

17.3. Ieškinio reikalavimas yra pareikštas dėl skolos priteisimo t. y. dėl suteiktų nuolaidų, kurias privalo grąžinti atsakovė (remiantis faktiniu ieškinio pagrindu), delspinigų ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų senaties terminas. Ieškovė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, visiškai nepagrįstai nusprendė remtis CK 1.125 straipsnio 6 dalimi ir pritaikė 6 mėnesių senaties terminą. Apeliantė pažymi, kad šalių ginčas nekilo dėl siuntų siuntimo, ginčas kilo dėl skolos apmokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nurodytas senaties terminas netaikytinas. Teismas visiškai nepagrįstai įvertino neva trečiojo asmens ir atsakovės ginčas kilo iš interneto teikimo paslaugos sutarties, trečiajam asmeniui nekokybiškai įvykdžiusi interneto teikimo paslaugą – jokie reikalavimai, susiję su interneto paslaugų teikimu ir jų kokybe nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku.

Šalies argumentai

18. Trečiasis asmuo „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Paaiškina, kad teismas ginčijamame sprendime pats kvalifikavo ginc?o teisinius santykius kaip skolos, o reikalavimui de?l skolos priteisimo yra taikytinas bendrasis 10 metu? ies?kinio senaties terminas, i?tvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės skola atsirado 2018 m. gegužės 18 d. (kai sue?jo terminas apmoke?ti trec?iojo asmens is?ras?yta? PVM sa?skaita? - faktu?ra? Nr. 20197005), o ies?kinys pareiks?tas 2020 m. sausio 23 d. Ies?kinys pareiks?tas nepraleidus bendrojo 10 metu? ies?kinio senaties termino.

18.2. CK 1.125 straipsnio 6 dalis numato, kad sutrumpintas s?es?iu? me?nesiu? ies?kinio senaties terminas taikomas is? rys?iu? i?moniu? santykiu? su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunc?iamos Lietuvoje, arba vieneriu? metu? ies?kinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunc?iamos i? uz?sieni?. Taigi CK 1.125 straipsnio 6 dalis ais?kiai numato, kad yra 6 me?n. ies?kinio senaties terminas taikytinas reikalavimams, kylantiems is? teisiniu? santykiu?, kuriuos vykdant buvo siunc?iamos siuntos. Ginc?o atveju siuntos siunc?iamos nebuvo. Trec?iasis asmuo (pradinis kreditorius) atsakovei teike? interneto tiekimo paslaugas ir bu?tent is? paslaugu? teisiniu? santykiu? kilo ginc?o reikalavimai.

Atsiliepimas

18.3. Trečiasis asmuo paaiškina, kad pats teismas nesprende?, kad buvo siunc?iamos siuntos, tačiau CK 1.125 straipsnio 6 dalyje i?tvirtinta? ies?kinio senaties termina? taikė pagal analogiją. Ieškinio senaties taikymas pagal analogiją yra draudžiamas. Bendroji ies?kinio senaties termina? reglamentuoji norma yra CK 1.125 straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu visos kitos CK 1.125 straipsnio dalys laikytinos specialiosiomis normomis, nes jos numato is?imtis is? bendros taisykle?s de?l ies?kinio senaties terminu? taikymo. CK 1.8 straipsnio 3 dalis expressis verbis (tiesiogiai) numato, kad neleidz?iama pagal analogija? taikyti specialiu? teise?s normu?, t. y. bendru?ju? taisykliu? is?imtis numatanc?iu? normu?. CK 1.8 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi teise?s norma, tode?l teismas be pagrindo ies?kini? atmetė pagal analogija? pritaikęs senatį. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo 2002 m. gruodz?io 20 d. Teismu? praktikos, taikant ies?kinio senati? reglamentuojanc?ias i?statymu? normas, apibendrinimo apz?valgoje Nr. A2- 39. nurodoma, kad: „teismu? praktikoje pasitaiko klaidu?, kadangi kartais specialiosios ies?kinio senati? reglamentuojanc?ios teise?s normos yra taikomos pagal analogija?“.

18.4. Esminis pas?to siuntos is?skirtinumas yra tiesioginis pas?to tarpininkavimas suteikiant tam tikras siuntimo paslaugas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos elektroniniu? rys?iu? i?statymo 2 straipsnio 15 punktas numato, kad elektroniniu? rys?iu? paslauga – paprastai uz? atlygi? teikiama paslauga, kuria? visis?kai ar daugiausia sudaro signalu? perdavimas elektroniniu? rys?iu? tinklais, i?skaitant telekomunikaciju? paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais. Elektroniniu? rys?iu? paslaugos neapima elektroniniu? rys?iu? tinklais ar naudojant elektroniniu? rys?iu? paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcine?s turinio kontrole?s paslaugu?, tarp ju? informacine?s visuomene?s paslaugu?, kuriu? visis?kai ar daugiausia nesudaro signalu? perdavimas elektroniniu? rys?iu? tinklais. Teismas visis?kai nepagri?stai nustate? tariama? netiesiogini? rys?i? tarp siuntos siuntimo ir elektroniniu? rys?iu? paslaugos. Tarp s?iu? teisiniu? santykiu? nei tiesioginio, nei netiesioginio rys?io ne?ra, kadangi tai yra visis?kai skirtingi santykiai, turintys skirtingus reguliavimo tikslus ir sukeliantys visis?kai skirtingus materialiuosius teisinius padarinius.

18.5. Trečiasis asmuo pažymi, kad atsakovė gale?jo nutraukti sutarti? nesibaigus sutartam 24 me?nesiu? terminui, tac?iau tokiu atveju ji buvo i?sipareigojusi atsiskaityti su paslaugos teike?ju uz? suteiktas nuolaidas. Trec?iojo asmens suteiktos nuolaidos ir sudare? 98,60 Eur suma?, kuriai buvo is?ras?yta PVM sa?skaita - faktu?ra Nr. 20197005. Atsakovė i? byla? nepateike? nei vieno i?rodymo, jog buvo susitarta de?l 100 Mbps interneto spartos. Visi bylai is?spre?sti reikalingi i?rodymai byloje surinkti, todėl trečiasis asmuo prašo išspręsti ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir sprendimu ieškinį tenkinti.

19. Atsakovė UAB „Rukma“ atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Atsakovės teigimu, ies?kovė neteisingai nurodo, jog atsakovės atstovas tiktai baigiamu?ju? kalbu? metu paprašė taikyti ies?kinio senati?. Teismo sprendimo apras?omojoje dalyje paz?yme?ta, kad teismo pose?dz?io metu UAB „Rukma“ vadovas, teikdamas byloje paais?kinimus, pras?e? taikyti ies?kinio senaties termina? pagal CK 1.125 straipsnio 6 dali?, kadangi trec?iasis asmuo teike? atsakovui rys?io paslaugas. Apeliantė pažymi, kad ies?kovės atstovai nedalyvavo teismo pose?dyje ir neteisingai nurodo teismo posėdžio metu atsakovės teiktus paaiškinimus.

Šalies argumentai

19.2. Taip pat atakovė nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jokie reikalavimai, susije? su interneto paslaugu? teikimu ir ju? kokybe nebuvo bylos nagrine?jimo dalyku. Trec?iasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovei teike? interneto teikimo paslaugas ir bu?tent is? paslaugu? teisiniu? santykiu? kilo ginc?o reikalavimai.

Atsiliepimas

19.3. Atsakovė nesutinka, kad CK 1.125 straipsnio 6 dalis laikytina specialia norma ir tode?l jos neleidz?iama taikyti pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 3 dalis). CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus normos, reglamentuojanc?ios ies?kinio senati? yra bendrosios. Tai patvirtina Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo teise?ju? senato 2002 m. gruodz?io 20 d. nutarimo Nr.39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ išvados: „Nurodytais atvejais CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus normos bei kitos CK ar kituose i?statymuose nustatytos ies?kinio senati? reglamentuojanc?ios normos tarpusavyje konkuruoja kaip bendrosios ir specialiosios teise?s normos.“

19.4. CK I knygos komentare de?l CK 1.125 straipsnio 6 dalies taikymo nurodyta, kad: „Galiojantys rys?iu? i?moniu? santykius su klientais reglamentuojantys i?statymai nenustato sutrumpintu? komentuojamojoje dalyje nurodytu? ies?kinio senaties terminu?“. Pagal Ekonomine?s veiklos ru?s?iu? klasifikatoriaus (2 red.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. i?sakymu Nr.DI?-226 (toliau – EVRK) trec?iojo asmens – UAB „Nacionalinis telekomunikaciju? tinklas“, teikiančio interneto paslaugas, veikla priskirtina 61 skyriui, i? kuri? i?eina telekomunikaciju? ir kitu? susijusiu rys?iu? paslaugu? veikla, t. y. balso, duomenu?, teksto ar vaizdo perdavimas. Pagal Lietuvos Respublikos elektroniniu? rys?iu? i?statymo 3 straipsnio 10 punkta?: „Elektroniniai rys?iai – signalu? perdavimas laidine?mis, radijo, optine?mis ar kitomis elektromagnetine?mis priemone?mis“, pagal 11 punkta?: „Elektroninio pas?to pranes?imas – vies?uoju rys?iu? tinklu nusiu?stas tekstinis, balso, garso, vaizdo ar kitokios formos pranes?imas, kuris gali bu?ti saugomas tinkle arba paslaugu? gave?jo galiniame i?renginyje, iki ji? paslaugu? gave?jas pasiima“, o pagal 15 punkta?: „Elektroniniu? rys?iu? paslauga – paprastai uz? atlygi? teikiama paslauga, kuria? visis?kai ar daugiausia sudaro signalu? perdavimas elektroniniu? rys?iu? tinklais, i?skaitant telekomunikaciju? paslaugas ir perdavimo (siuntimo) paslaugas transliavimui (retransliavimui) naudojamais tinklais“. Kadangi i? trec?iojo asmens teikiama? telekomunikaciju? paslaugas i?eina elektroniniu? pas?to pranes?imu? siuntimu? galimybe?s Lietuvoje ir uz?sienyje sudarymas, tode?l darytina is?vada, kad CK 1.125 straipsnio 6 dalies norma taikytina trec?iajam asmeniui kaip rys?iu? paslaugu? teike?jui ne pagal analogiją, o tiesiogiai.

19.5. Atsakovė taip pat nesutinka su trečiojo asmens teiginiais, kad ji nepateike? nei vieno i?rodymo, jog su trečiuoju asmeniu buvo susitarusi dėl 100 Mbps interneto spartos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus, kad sutarties s?alys Uz?sakymo 2.1 p. grafoje „Paslaugu? gave?jui suteikiama sparta (Mbps)“ esanc?ius skaic?ius - „ „50/50“, ais?kino kitaip. Remiantis is?ankstiniu susitarimu telefonu de?l interneto spartos padidinimo atsakovė pras?e? padidinti Lietuvoje teikiamo interneta? sparta? iki 100 Mbps, tode?l pagri?stai laike?, kad skaic?iai „50/50“ reis?kia 50+50=100 (Mgps) sparta? Lietuvoje. Tac?iau trec?iasis asmuo ais?kino s?iuo skaic?ius kitaip, t. y. 50 Mgps sparta? Lietuvoje ir 50 Mbps sparta? uz?sienyje, kas visis?kai neatitiko sutarties s?aliu? is?ankstinio susitarimo, nes atsakovė savo veikloje nesinaudojo internetu uz?sienyje ir tode?l nepras?e? didinti jo spartos. Tai patvirtina trec?iojo asmens atsakovui 2018 m. sausio 29 d. atsiustas elektroninis lais?kas, kuriame trec?iasis asmuo pranes?e? apie interneto greitaveikos padidinima?: „Kaip ir tare?me?s pokalbio metu galime pakelti interneto greitaveika?, tode?l siunc?iu koreguota? sutarti? pasiras?ymui“. Trec?iasis asmuo negra?z?ino atsakovei galutinai uz?pildyto ir pasiras?yto uz?sakymo, tode?l atsakovė tiksliai nez?inojo, nuo kada i?sigaliojo uz?sakymas. Atsakovė 2018 m. kovo 30 d. ras?tu Nr.18-01/05 pranes?e? trec?iajam asmeniui apie sutarties nutraukima? nuo 2018 m. gegužės 1 d. de?l teikiamu? paslaugu? neatitikties sutarties sa?lygoms. Trec?iasis asmuo i? s?i? atsakovės ras?ta? neatsake?. Prae?jus me?nesiui atsiunte? atsakovei 2018 m. gegužės 4 d. PVM sa?skaita? - faktu?ra? de?l 96,80 Eur gra?z?intinu? nuolaidu?, taikomu? de?l sutarties nutraukimo pries? termina?, apmoke?jimo. Atsakovės mine?tos PVM sa?skaitos faktu?ros neapmoke?jo, nes mane?, kad Sutartis buvo nutraukta de?l trec?iojo asmens kalte?s – teikiamu? paslaugu? kokybe?s neatitikties ikisutartiniu? susitarimu?.

19.6. Atsakovė paaiškina, kad atsižvelgiant i? suformuota? teismu? praktika? de?l sutarc?iu? nutraukimo ies?kovės ies?kinio reikalavimas dėl suteiktu? nuolaidu? grąžinimo nagrine?jamoje byloje laikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.721 straipsnio norma? vienas?alis?ko sutarties nutraukimo atveju ne?ra numatyta galimybe? paslaugu? teike?jui reikalauti netesybu? (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties civiline?je byloje Nr. e2A-1261-794/2019 31-32 punktai). Be to, netesybu? moke?jimo uz? vienas?alis?ka? sutarties nutraukima? nenumato Sutarties 6 skyrius „Sutarties galiojimo ir nutraukimo sa?lygos“. Todėl atmestinas ies?kovės reikalavimas de?l 34,85 Eur delspinigiu? priteisimo. Pagal Lietuvos Respublikos moke?jimu?, atliekamu? pagal komercines sutartis, ve?lavimo prevencijos i?statymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkta? s?is i?statymas netaikomas palu?kanoms, susijusioms su moke?jimais nuostoliams atlyginti. Tode?l atmestini ies?kovės reikalavimai de?l 40 Eur, kurias ies?kovė reikalauja pagal s?io i?statymo 7 straipsnio 1 punkta?. Negali bu?ti taikoma ir s?iuo i?statymu nustatyta pave?luoto moke?jimo 8 procentu? procesiniu? palu?kanu? norma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

Dėl ginčo esmės

21. Byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės vienašališkai nutraukus sutartį. Paminėtina, kad ginčo šalys vienodai suprato, kad ieškovės reikalavimas grąžinti faktiškai suteiktas nuolaidas, kurios buvo suteiktos nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties nutraukimo, reiškia reikalavimą priteisti tiesioginius nuostolius. Atsakovė šiuo atveju pagrįstai pažymi, kad būtent taip tokio pobūdžio reikalavimai yra suprantami ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1261-794/2019).

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pritaikęs CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytą ieškinio senatį. Šios normos aiškinimo ir taikymo klausimai taip pat yra apeliacijos objektu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikomas ir kitoms ryšių įmonėms, šiuo atveju elektroninių ryšių paslaugų teikimo įmonių ginčams su klientais, kai dėl teikiamų elektroninių ryšių paslaugų buvo susitarta Lietuvoje.

24. Apeliantai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu CK 1.125 straipsnio 6 dalies aiškinimu, pažymi, kad teismo išvados neseka iš paminėtos normos turinio, taip pat teigia, kad teismas plečiamai aiškino šią ieškinio senatį nustatančią nuostatą ir ją be pagrindo išplėtė ginčams, kylantiems dėl elektroninių ryšių paslaugų teikimo. Apeliantų įsitikinimu, šioje normoje numatyta ieškinio senatis taikoma tik reikalavimams, kylantiems iš pašto paslaugų, kiek tai susiję su siuntų gabenimu, ir kad šis sutrumpintas ieškinio senaties terminas netaikomas, sprendžiant dėl sutarties nutraukimo kilusių nuostolių atlyginimo klausimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo aspektu, iš esmės pritaria šiai apeliantų pozicijai. CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba vienerių metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiškinant CK 1.125 straipsnio 6 dalies nuostatų turinį, konstatuotina, jog šiame straipsnyje apibrėžta sutrumpinta ieškinio senatis taikoma ne visiems ginčams, o tik tam tikrai jų rūšiai, t. y. ginčams, kilusiems dėl siuntų. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl tiesioginių nuostolių priteisimo klientui vienašališkai nutraukus sutartį negali būti laikomas ginču dėl Lietuvoje ar į užsienį siunčiamų siuntų.

26. Be to, aiškinant CK 1.125 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad elektroninių ryšių santykiai buvo sureglamentuoti tik 2004 m priimtu Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymu, t. y. praėjus 3 metams po CK įsigaliojimo, o tai rodo, kad paminėta norma nebuvo skirta reglamentuoti tokius santykius. CK 1.125 straipsnio 6 dalyje paminėta sąvoka „ryšių įmonė“ nėra vartojama nei Elektroninių ryšių įstatyme, nei kituose teisės aktuose. Teisinį reglamentavimą vertinant istoriniu aspektu, matyti, kad sąvoka „ryšių įmonė“ anksčiau galiojusiuose teisės aktuose buvo vartojama ją siejant su įmonėmis, teikiančiomis pašto ar transporto paslaugas (Lietuvos Respublikos ryšių įstatymas 1991 m. gegužės 30 d. įstatymas Nr. I-1392, galiojo iki 1996 m. sausio 1 d.). Paminėtina ir tai, kad iš esmės analogiški CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytiems terminams, t. y. 6 mėnesių ir 1 metų terminai, buvo įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 575 patvirtintame Lietuvos Respublikos ryšių statute (galiojo iki 2004 m. rugpjūčio 31 d.), kurio 102 punktas nustatė, jog „Siuntėjas arba gavėjas turi teisę reikalauti (per 6 mėnesius nuo pašto ar telegrafo siuntų padavimo dienos), kad ryšių įmonė atlygintų už prarastą pašto siuntą, trūkstamą ar apgadintą daiktą, neišmokėtą pašto ar telegrafo perlaidą, taip pat grąžintų vertybinius popierius ir kitus daiktus, aptiktus neįteiktose pašto siuntose. Pretenzijos dėl tarptautinių pašto siuntų priimamos per 12 mėnesių nuo siuntos pateikimo dienos“. Todėl manytina, kad šio CK 1.125 straipsnio 6 dalyje įvirtinto sutrumpinto senaties termino kilmė yra susijusi būtent su paminėtomis pašto paslaugomis, o ne su elektroninio ryšio paslaugų teikimo sutartimis. Be to, teismo vertinimu, iš CK 1.125 straipsnio 6 dalies turinio galima suprasti ir tai, kad šiame straipsnyje apibrėžti ieškinio senaties terminai, kaip ir Ryšių statuto 102 punkte numatyti terminai, yra taikomi tik klientų reikalavimas, bet ne ieškiniams, kuriuos pareiškia ryšių įmonės savo klientams.

27. Nei atsakovė, nei apeliantai nepateikė teismų praktikos dėl CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatytos sutrumpintos ieškinio senaties taisyklės taikymo kitose bylose. Tokio pobūdžio teismų sprendimai nėra žinomi ir apeliacinės instancijos teismui. Paminėtina, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2193-638/2017 dėl CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino yra pasisakęs panašiai kaip ir pirmosios instancijos teismas šioje byloje. Kauno apygardos teismas vertino, kad „sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas yra taikytinas ir kitiems kliento reikalavimams ryšio įmonėms, kai dėl teikiamų ryšio paslaugų buvo susitarta Lietuvoje“. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje buvo sprendžimas kliento reikalavimas „ryšių įmonei“, o ne tokios įmonės reikalavimams klientui. Be to, CK 1.125 straipsnio 6 dalyje nuostatų taikymas minėtoje byloje neturėjo lemiamos reikšmės ginčo baigčiai (teismas reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą iš esmės, o ne dėl senaties), todėl teismo išvados dėl CK 1.125 straipsnio 6 dalies taikymo nesudaro šio teismo sprendimo ratio decidendi, o teismo išaiškinimai dėl to neturi teismo precedento galios. Apeliacinės instancijos teismas nesiremia paminėtais išaiškinimais.

28. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantams, kad CK 1.125 straipsnio 6 dalyje numatyti ieškinio senaties terminai netaikytini šiam ginčui, kilusiam dėl nuostolių atlyginimo klientui vienašališkai nutraukus interneto tiekimo sutartį. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuojant, jog teismas netinkamai taikė paminėtas materialiąsias ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šiuo atveju yra nustatytos visos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės, ir nėra kliūčių ginčą išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme kaip to prašo apeliantai.

30. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ 2009 m. rugsėjo 28 d. su atsakove UAB „Rukma“ sudarė „Interneto paslaugų teikimo NTT tinkle“ sutartį Nr. 2009-09-28/756 ir jos priedus, pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka teikti numatytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, jog atsakovė gali nutraukti sutartį savo iniciatyva bet kada, pranešusi apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo ir atsiskaičiusi su tiekėju už suteiktas nuolaidas.

31. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ ir atsakovė UAB „Rukma“ 2018 m. sausio 29 d. pasirašė Sutarties Priedą Nr. 6, kuriuo buvo susitarta, jog paslaugų gavėjai (atsakovei) suteikiama duomenų teikimo sparta 50/50 Mbps, mėnesinis mokestis – 30 Eur/mėn., aktyvavimo mokestis – 50 Eur (kainos be PVM); atsakovei buvo suteikta nuolaida 10 Eur abonentiniam mėnesiniam mokesčiui ir 50 Eur (kainos be PVM) nuolaida aktyvavimo mokesčiui. Sutarties Priedo Nr. 6 4.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė naudosis paslaugomis minimalų 24 mėnesių terminą.

32. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Rukma“ 2018 m. kovo 30 d. raštu Nr. 18-01/05 informavo paslaugos teikėją, jog nuo 2018 m. gegužės 1 d. nutraukia sutartį, nes paslaugų teikėjas nepadidino spartos iki 100 Mbps, kaip buvo sutarta telefonu, tačiau padidino paslaugos kainą.

33. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. išrašė PVM sąskaitą - faktūrą, serija NTT Nr. 20197005, dėl 96,80 Eur nuolaidos grąžinimo (50 Eur nuolaida interneto aktyvavimo paslaugai ir 30 Eur nuolaida interneto paslaugai už kiekvieną mėnesį nutraukiant Sutartį anksčiau minimalaus termino) pažeidus sutarties Priedo Nr. 6 – 4.2 punkte sulygtą naudojimosi paslaugomis minimalų 24 mėnesių terminą.

34. Atsakovė teigia, kad ji neprivalo atlyginti nuostolių, nes sutartį nutraukė dėl paslaugos teikėjo kaltės jam neužtikrinus paslaugos kokybės. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Atsakovė, įrodinėdama suteiktos paslaugos trūkumus, siekia įrodyti, kad šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl 100 Mbps interneto spartos, o tokios spartos paslaugų tiekėjas neužtikrino. Tačiau tokie atsakovės argumentai prieštarauja rašytinių susitarimų turiniui. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šalių sudarytu rašytiniu susitarimu, t. y. sutarties priedu Nr. 6, kuriuo šalys aptarė interneto ryšio greitį, suteikiamas nuolaidas ir minimalų paslaugos teikimo terminą. Paslaugų teikėjas, t. y. UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ šioje byloje patvirtino, kad šalys dėl sutarties vykdymo niekada nesitarė žodžiu ir sutarties sąlygų pakeitimų neįformindavo telefoninių pokalbių įrašais. Byloje esantys duomenys apie sutarties vykdymą bei jos šalių tarpusavio bendravimo praktiką keičiant sutartį, pakeitimai patvirtina, kad sutarties pakeitimus šalys iš tikrųjų įformindavo raštu apsikeisdamos fiziškai pasirašytu dokumentu.

35. Atsakovė nurodo, kad telefonu buvo sutarusi su paslaugų teikėju, kad bus teikiama sparta 100 Mbps, o pasirašius sutarties Priedą Nr. 6 liko galioti 50 Mbps sparta. Atsakovė teigia, kad nesuprato sutarties Priede Nr. 6 nurodytos spartos, o užrašas 50/50 suklaidino ją, todėl ši neaiškumą atsakovė siūlo vertinti paslaugos teikėjo nenaudai. Tačiau teismas atsakovės paaiškinimus apie jos suklydimą vertina kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutartyje ir jos pakeitimuose šalys jau ir anksčiau buvo aptarusios, jog tiekiamo interneto greitis bus skirstomas priklausomai nuo to, ar jis tiekiams Lietuvoje ar užsienyje. Iš sutarties Priedo Nr. 5 – 2.1 punkto matyti, jog suteikiama sparta yra nurodyta „Lietuvoje/užsienyje“ ir nurodomi skaičiai „50/10“. Šis sutarties priedas buvo vykdomas du metus ir atsakovei nekilo klausimų dėl šių skaičių prasmės. Teismas vertina, kad esant sutarties priede nuorodytai interneto spartai „Lietuvoje/užsienyje – 50/10“, yra aišku, kad vėlesniame sutarties priede Nr. 6 padarytas įrašas „50/10“ taip pat reiškia interneto spartą, suteikiamą Lietuvoje 50 ir užsienyje 10 Mbps. Nors Priede Nr. 6 pateiktoje analogiškoje 2.1 punkte pateiktoje lentelėje nėra nurodyta „Lietuvoje/užsienyje“, tačiau yra pateikti tie patys duomenys, tokia pačia forma. Byloje nustatyta, kad sutarties Priedą Nr. 6 atsakovė gavo iš anksto, turėjo pakankamai laiko su juo susipažinti ir pasitikslinti, jei buvo neaišku, ar, kaip teigia atsakovė, sutartyje įrašyti skaičiai nesutapo su telefonu aptartomis sąlygomis.

36. Iš atsakovei pateiktos 2018 m. sausio mėnesio Interneto paslaugų suvestinės matyti, kad keitėsi atsakovei teikiamų paslaugų greitaveika nuo 50/10 Mbps iki 50/50 ir abonentinis mokestis. Šiuos duomenis atsakovė gavo su 2018 m. sausio 31 d. sąskaita. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovė turėjo žinoti apie greitaveikos ir abonentinio mokesčio pasikeitimus.

37. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, kad buvo sutarusi dėl 100 Mbps greitaveikos Lietuvoje. Taip pat atsakovė be pagrindo teigia, kad paslaugos teikėjas iš esmės pažeidė sutartį ir po sudaryto sutarties Priedo Nr.6 pasirašymo nepadidino greitaveikos pagal sutartas sąlygas. Byloje nustatyta, kad po sutarties priedo Nr. 6 pasirašymo greitaveika atsakovei realiai buvo padidinta nuo 50/10 Mbps iki 50/50 Mbps, t. y. paslaugos tiekėjas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ sutartį vykdė taip, kaip buvo raštu sutarta su atsakove. Byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ nevykdė sutarties, o atsakovės argumentai, kad ji galėjo suklysti dėl sutarto interneto greičio, šiuo atveju negali būti laikomi esminiais paslaugos teikėjo padarytais sutarties pažeidimais, dėl kurių atsakovė būtų galėjusi vienašališkai nutraukti sutartį.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad atsakovė nutraukė sutartį, nesilaikydama minimalaus paslaugos teikimo termino, todėl remiantis Sutarties 6.1 pukto nuostatomis, turi grąžinti suteiktas nuolaidas už faktinį naudojimosi paslauga laikotarpį. Kaip minėta, sudarant sutarties Priedą Nr. 6, atsakovei buvo suteikta 50 Eur nuolaida aktyvavimo paslaugai ir 10 Eur nuolaida mėnesiniam abonentiniui mokesčiui. Todėl ieškovei priteisini nuostoliai sudaro 96,80 Eur (su PVM).

39. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pagal sutarties 4.6. papunktį įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė apskaičiavo 34,85 Eur delspinigius, nuo laiku nesumokėtos 96,80 Eur sumos. Spręsdamas dėl šio ieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas įvertina, tai, kad ieškovei priteista 96,80 Eur suma reiškia jos nuostolių atlyginimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, o nuostoliai ir sutartinės netesybos kartu nepriteisiamos. CK 6.258 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pareiškiamas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Todėl šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.

40. Ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 40 EUR dydžio sumą pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas taip pat tenkinamas. Pagal 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Šiuo atveju yra pagrindas skaičiuoti atsakovei minėtame įstatyme nurodytas palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur sumos priteisimo pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą tenkinamas.

41. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi tarp šalių sudaryta sutartis laikytina komercine sutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo Nr. IX-1873 3 straipsnio nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 136,80 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos 2003 m. gruodžio 9 d. „Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo“ 2 straipsnio 5 punktas, 3 straipsnio 2 punktas).

42. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Patenkinus šalių reikalavimus iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška.

44. Šioje byloje iš ieškovės pareikštų 171,65 Eur reikalavimų, teismas patenkino reikalavimą dėl 136,80 Eur priteisimo ir atmetė dėl 34,85 Eur priteisimo, t.y. byloje yra patenkinta 80 procentų ieškinio reikalavimų ir 20 procentų – atmesta.

45. Byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 208 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 8 Eur ir turėjo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas – 200 Eur Apeliacinės instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 8 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį ieškovei iš atsakovės priteisama 80 proc. jos patirtų išlaidų, t. y. 172,80 Eur (216 Eur x 80 proc. / 100 proc.).

46. Trečiojo asmens UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Kadangi trečiasis asmuo byloje dalyvavo ieškovo pusėje, laikytina, kad teismo sprendimas jam taip pat yra palankus 80 proc. Trečiajam asmeniui priteisiama iš atsakovės 6,40 Eur (8 Eur x 80 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

47. Atsakovė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Žyminis mokestis atsakovei už 2020 m. spalio 2 d. teiktą apeliacinį skundą yra grąžintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi.

48. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje procesinių dokumentų įteikimo šalims išlaidos sudaro 6,90 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją iš atsakovės valstybei priteisiama 5,52 Eur šių išlaidų (6,90 Eur x 80 proc. /100 proc.). Ieškovei ir trečiajam asmeniui tenkanti atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis yra mažesnė nei 5 Eur, todėl iš jų šios išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliantų UAB „Juris LT“ ir UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės UAB „Rukma“, juridinio asmens kodas 124131945, 96,80 Eur (devyniasdešimt šešis eurus, 80 ct) nuostolių, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) su skolos išieškojimu susijusių išlaidų ir 8 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos (136,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės UAB „Rukma“, juridinio asmens kodas 124131945, 172,80 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“, juridinio asmens kodas 126138657, iš atsakovės UAB „Rukma“, juridinio asmens kodas 124131945, 6,40 Eur (šešis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės UAB „Rukma“, juridinio asmens kodas 124131945, 5,52 Eur (penkis eurus, 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai ) Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas