Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.11.12.; 1.2.14.10.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2024 m. birželio 12 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje;

E. J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir E. J. Z. 2023 m. rugpjūčio 28-31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 23.00 val. adresu - (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, tyčia sunaikino svetimą V. P. priklausantį turtą, t. y. bendrai su metaliniu vamzdžiu išdaužė 7 vnt. namo plastikinių langų stiklo paketus: 5 varstomų langų stiklų paketus bendros 1136,43 Eur vertės ir 2 nevarstomų langų stiklų paketus 250,34 Eur vertės, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai V. P. bendrą 1386,78 Eur turtinę žalą

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis E. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą, dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir paaiškino, kad taip pasielgė dėl to, kad D. P. buvo skolingas T. R. ir sakė, kad tai jo sodyba, todėl ir T. R. jiems pasiūlė išdaužyti sodybos langus ir jie sutiko tai padaryti. Iš pradžių jie keturiese, t. y. jis pats, J. Z., T. R. ir jo draugė, vyko apžiūrėti sodybos, pažiūrėti, kaip apeiti sodyboje esančias kameros. Tada sugrįžus, buvo laukiama sutemos. Vėliau, sutemus, apie 23.00 val. juos nuvežė iki T. R. paimti metalinius tuščiavidurius vamzdžius, o po to, juos nuo T. R. buto nuvežė iki sodybos T. R. draugė. Vamzdžius turėjo tik jis ir E. J. Z. Nuvykus į vietą, T. R. draugė sustojo už kokių 600 m. iki sodybos, jis su E. J. Z link sodybos ėjo per medynus, ir tada su turėtais metaliniais vamzdžiais jie abu išdaužė sodybos langus. Pamena, kad jis pats išdaužė 3-4 sodybos langus, o likusius langus išdaužė E. J. Z. Po to, važiuojant atgal, miškelyje jie išmetė turėtus vamzdžius. Dėl to, su pareikštu visu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. dalyje dėl žalos, susijusios su langų verte, atliktais darbais, tačiau mano, kad neturtinė žala galėtų būti mažinama iki 500 Eur sumos. Nurodė, kad baigus mokslus šiais metais, ketina dirbti ir tokiu būdu atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamasis E. J. Z. teismo posėdyje savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą, dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir paaiškino, kad tądien, jam E. B. pasiūlė važiuoti daužyti sodybos langus dėl T. R. skolos D. P. ir jis sutiko. Link vakaro apie 23.00 val. atvažiavo jo pasiimti prie „Maxima“ parduotuvės. Tuo metu jau metaliniai vamzdžiai jau buvo mašinoje. Į sodybą važiavo jie trise: jis, E. B. ir nepažįstama moteris, kuri juos vežė automobiliu. Nuvažiavus į vietą, jie išsiskirstė, praėjo pro žoles ir medžius, ir tada jis pats pirmas pribėgo prie sodybos namo ir išdaužė pirmą langą, o tada jie dviese E. B. vienas iš vienos pusės, o kitas iš kitos pusės išdaužė sodybos langus. Neatsimena tiksliai, bet jam atrodo jis pats išdaužė 3 sodybos langus, o likusius išdaužė E. B.. Kai išdaužė sodybos langus, jie grįžo į automobilį ir išvažiavo atgal. Grįždami išmetė metalinius vamzdžius, tačiau buvo tamsu, todėl neatsimenu kurioje vietoje link Kupiškio tiksliai tai padarė. Grįžus, jį išleido prie „Maxima“ parduotuvės. Jokio atlygio negavo už tai. Su civiliniu ieškiniu sutinku visa apimtimi, ketina iš pradžių pradėti dirbti pas ūkininkus ir atidavinėti skolą dalimis, o kai pabaigs mokslus - dirbs legaliai ir bandys didesnėmis dalimis grąžinti šią skolą. Šiuo metu, kaip bedarbis iš savivaldybės gauna tik 300 Eur dydžio išmoką. Tėvų ir artimųjų, kurie galėtų padėti – neturi.

Kaltinamiesiems E. B. ir E. J. Z. pilnai pripažinus kaltę dėl kaltinu jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Be abiejų kaltinamųjų visiško prisipažinimo, padarius nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, jų kaltė, padarius šią jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), kurie išvardijami sekančiai.

Nukentėjusiosios V. P. protokolas-pareiškimas, kuriame užfiksuota, 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 16.00 val. atvykusi su sūnumi D. P. į jai priklausančią sodybą adresu - (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad išdaužyti 7 plastikinių langų stiklai. Sodyboje nebuvo nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. Padaryta turtinė žala 1573 Eur (t. 1; b. l. 8-11).

Nukentėjusiosios V. P. parodymai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., apie 16.00 val., atvyko su sūnumi D. P. į jai priklausančią sodybą, adresu - (duomenys neskelbtini). Važiuojant į kiemą, iš tolo pamatė, kad jai priklausančios sodybos langai išdaužyti. Apvažiavus toliau sodybą, iš kitos pusės, taip pat pastebėjo, kad yra išdaužyti ir kiti langai. Su sūnumi apėjo visą sodybą apžiūrėti ar daugiau niekas nesugadinta. Namo priekinėje dalyje buvo išdaužti du plastikiniai langai, sodybos kitoje pusėje buvo išdaužti penki namo langai. Sodyboje nebuvo nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. Paskutinį kartą lankėsi ir vyras J. P., tačiau langai buvo sveiki. Padaryta turtinė žala 1573 Eur, langų montavimas kainuos papildomai 333 Eur (t. 1, b. l. 45-48, 49-52).

Nukentėjusiosios V. P. papildomai duoti parodymai, kad namas esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo draustas, nes nei viena bendrovė nedraudžia nebaigtos statybos namų. Langai sodyboje nėra pakeisti, nes neturi lėšų. Padarytą turtinę žalą vertina kartu su langų rėmais, nors rėmai nesugadinti, tačiau nenori, kad ateityje, rasotų namas, atsirastų pelėsis. Taip pat nei viena įmonė, į kurią kreipėsi nesutiko duoti langams garantijos, jei būtų keičiami tik stiklo paketai. Todėl dėl 5 varstomų langų stiklų sudaužymo padaryta 939,20 Eur +PVM, tai yra bendra žala 1136,432 Eur, o dėl 2 vnt. neatidaromų langų 206,90Eur + PVM, tai yra bendrai 250,349 Eur turtinė žala, tai yra bendrai dėl išdaužtų langų padaryta 1386,78 Eur. Taip pat bylos teikiu civilinį ieškinį ir prašo pripažinti civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 57-59).

Liudytojo D. P. parodymai, kad 2023 m. apie rugpjūčio mėn. jis E. B. (pravardė B.) paprašė grąžinti susikaupusią, už jam duotus avansus, skolą. E. B. kažkurį laiką dirbo pas jį ūkyje. Maždaug mėnesį laiko E. B. jį ignoravo, nereaguodavo į jo siunčiamas SMS žinutes, neatsiliepdavo, kai skambindavo. Tą mėnesį laiko, jis klausdavo S. L., kur yra jo draugas E. B., bet jam nenurodė. Su S. L. bendraudavo „Messenger“ programėle. 2023 m. rugpjūčio 27 d., apie 20.00 val., jis prie „Čiki picos" susitiko S., jo paklausė, kur yra „B.", kada grąžins pinigus. Vėliau jam per „Messenger“ parašė S., nurodė, kad šiuo metu jam skolos grąžinti negali. Nurodo, kad jam skolingas ir S., taip pat už jam duotus avansus, kai dirbo pas jį ūkyje, tiek S., tiek E. jo ūkyje dirbo pagal kvitus. 2023 m. rugpjūčio 27 d., 20.41 val. jam „Messenger“ programėle paskambino T. R., nurodė, kad jis nelystų prie jo žmonių, tai yra prie S. ir E., nes tai neva yra jo žmonės, taip pat nurodė, kad lauktų atsako. 2023 m. rugpjūčio 28 d., 16.27 val. jam pradėjo rašinėti E. B.. Rašė, kad neva nesupranta, iš kur jis tiek jam yra skolingas. Nurodo, kad jis yra skolingas 450 Eur, kuriuos davė per kelis kartus, kaip avansą, tuo metu, kai jis dirbo pas jį ūkyje, tai yra skynė braškes. S. L. jam yra skolingas 300 Eur, kuriuos taip pat jam buvo davęs per kelis kartus, nes jis pas jį dirbo ūkyje. 2023 m. rugpjūčio 28 d., 16.53 val. jam taip pat per „Messenger“ rašė ir S., kuris tyčiojosi iš jo, neva jis policijoje pareiškimus rašo ir šiuo atveju galės eiti rašyti dėl negrąžintų skolų. Suprato, kad S., E. ir T. yra kartu, nes tokį įspūdį susidarė iš rašomų žinučių turinio. Tiek su E., tiek su S. susirašinėjimas vyko iki 17.33 val. Kadangi buvo išvykęs iš Kupiškio miesto, parašė, kad paskambins. Jis grįžo į namus adresu - (duomenys neskelbtini), grįžo apie 21.00 val. Slėnio g. gale pastebėjo stovintį „VW Passat B5“, senesnio modelio karavaną, su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis. Grįžus į namus, nepastebėjo, ar tas automobilis išvažiavo, ar liko stovėti, nes tuo metu nekreipė dėmesio. Tą vakarą jis nei E.i, nei S., nei T. neskambino, nerašė, jie su juo taip pat nesusisiekė. Nurodo, kad su „VW Passat“ važinėja T. R. draugė. 2023 m. rugsėjo 2 d. vakare matė nuo Kupiškio technologijų ir verslo mokyklos einančius E., S. ir dar vieną jauną vaikiną, kurio nepažino. Pastebėjo, kad S. ant dešinės rankos buvo užsimovęs juodos spalvos pirštinę, o E. rankas buvo susikišęs į džemperio kišenes. Jam labai keistai pasirodė, kad vasarą S. vaikšto užsimovęs pirštines, tuomet suprato, kad tai E., S.ir T. galėjo išdaužti jo motinai V. P. priklausančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), langus. Apie tai, kad minėtoje sodyboje yra išdaužti langai, jo tėvai pastebėjo 2023 m. rugsėjo 1 d., apie tai pranešė policijai ir pateikė pareiškimą. Įtaria, jog motinai V. P. priklausančios sodybos langus galėjo išdaužti S. L., E. B. ir T. R., nes kaip tik tuo metu, jis iš S. ir E. pareikalavo grąžinti jam skolas, o juos užstojo T. R. nurodydamas, kad jam už tai bus atsakas. Tiek S., tiek E. žino, kad jis turi sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), nes abu ten dirbo ir jis jiems neaiškino, kad tai ne jo sodyba, o jo motinos. 2023 m. spalio 15 d., vakare, prie Kupiškio P. Matulionio progimnazijos sutiko E. B., pokalbio metu jo klausė apie sodyboje išdaužytus langus, E. B. jam prisipažino, kad T. R. prašymu, jis kartu su S. L. išdaužė langus (t. 1, b. l. 72-75).

Liudytojo D. P. papildomai duoti parodymai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., kuomet buvo apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-34138-23 dėl motinai priklausančios sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), išdaužytų langų, jis su E. B. ir S. L. nebendravo. Su T. R. bendravo 2023 m. rugsėjo 29 d., nes jis pats buvo atvažiavęs pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), jį atvežė jo draugė E. Z. automobiliu „VW Passat“, tamsios spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, automobilį nusifotografavo motina, ji turi jo nuotrauką. T. R. atvyko, kaip jam sakė, pakalbėti su tėvais apie išdaužytus sodybos langus, ką jis kalbėjo su tėvais jis nežino, nes grįžo į namus vėliau, tuomet kai per „Messenger“ programėlę jam parašė T. R., kad grįžtų į namus. Jam grįžus, kad nekiltų konfliktas, motina jam liepė eiti į namus, o ji su tėvu liko kieme ir baigė pokalbį su T. R.. Grįžęs namo jam tėvas pasakė, kad T. R. jam sakė, kad jis neva sodybos langų nedaužė, bet žino kas išdaužė, neva dėl to, kad jis prašė grąžinti pinigus. Konkrečiai nieko neįvardino. 2023 m. spalio 15 d., vakare, prie Kupiškio P. Matulionio progimnazijos jis sutiko E. B., paprašė jo pasikalbėti. Pokalbio metu jo klausė apie sodyboje išdaužytus langus, jis prisipažino, kad T. R. prašymu jis kartu su S. L. išdaužė langus, bet teigė, kad jis išdaužė tik du langus, likusius išdaužė Saidas (t. 1, b. l. 150-153).

Liudytojo T. V. parodymai, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, tikslaus laiko negali pasakyti, pas jį į namus, Kupiškio P. Matulionio, atvažiavo T. R., E., S., jų pavardžių negali nurodyti. Jie atvažiavo su „Passat" markės automobiliu, kurį vairavo T. R. draugė E.. T. R. pasiteiravo, ar neturi kokio nereikalingo metalinio strypo. Jis parodė metalinį vamzdį, dabar net negali pasakyti, ar tai buvo pilnaviduris ar tuščiaviduris. T. pasakė, kad tiktų, tik per ilgas, reikėtų supjaustyti. Tada jis su akumuliatoriniu pjautuvu supjaustė apie 1 metro ilgio vamzdžius. T. pasiėmė tuos vamzdžius ir išvažiavo. Kelis vamzdžius pasiėmė, dabar net neprisimena. Kur jie išvažiavo, kam jiems reikėjo tų vamzdžių, jis nežino, jam nepasakojo, jis ir nesiteiravo. Apie tai, kad galėjo būti išdaužyti namo langai su tais metaliniais strypais, nieko nežino (t. 1, b. l. 192-194).

Liudytojo T. R. papildomai duoti parodymai, kad su E. Z. gyvena neįregistravę santuokos. 2023 m. rugpjūčio 28 d. pas jį į namus atėjo E. B., vakare, apie 17.00 val., paprašė pavežti iki Noriūnų. Tuo metu dar E. buvo darbe, kai grįžo iš darbo, jis paprašė, kad nuvežtų E. iki Noriūnų, E. sutiko. Su E. automobiliu „VW Passat B6“, valstybinių numerių neprisimena, važiavo keliu, po to, E. paprašė prie kažkokio šunkelio sustoti. Važiavo trise, t. y. jis, E. ir E.. Po to, E. išlipo iš automobilio, jis su E. pasiliko sėdėti automobilyje. E. niekur nuo automobilio nebuvo nuėjęs, pastovėjo gal 20 sekundžių ir vėl atsisėdo į mašiną, tada važiavo vėl į Kupiškį. Jau netoli Kupiškio, E. jo pasiteiravo, ar jis neturi kokių nors „parakanų". Tai yra kalėjimo žargonas, taip vadina ar mantiruotę, ar pagalį, ar kokį daiktą, kuris gali būti naudojamas kam nors išlaužti ar sudaužyti. Sakė, kad neturi, tačiau sugalvojo, kad reikia paskambinti pažįstamam T. V., pasiteirauti ar turi. Paskambino, T. pasakė, kad gali atvažiuoti, pažiūrės. Tada visi ir nuvažiavo pas T. į jo namus, (duomenys neskelbtini). Atvažiavus pas T., iš automobilio išlipo jis ir E.. E. nuvažiavo toliau apsisuki. T. parodė metalinį strypą, jis buvo ilgas, todėl T. paprašė, kad supjaustytų. T. supjaustė tą vamzdį per pusę. Abu vamzdžius pasiėmė E. B., įsinešė į automobilį. E. nuvežė juos pas jį, į P. M. g. Išlipo iš automobilio, atrodo, kad E. kažkur išėjo, jis nuėjo į namus, E. nuvyko į darbą. E. vežė ar per pietų pertrauką, ar per vakarienės pertrauką, dabar negali tiksliai pasakyti. Tikrai tą patį vakarą vėl atėjo E. pas jį. E. paprašė, ar E. jo negalėtų vėl vakare pavežti. Kur vežti, jam nesakė, jis ir neklausinėjo. Jis paprašė, E. sutiko, jis pasiliko namuose, nes buvo jau 22.00 val., E. dirba iki 22.00 val. Po 22.00 val. jis turi būti namuose, jam yra paskirta intensyvi priežiūra. E. sutiko E. nuvežti, E. į namus grįžo gal po kokios valandos. E. pasiteiravo, kai ji grįžo, kur ji taip ilgai buvo, E. atsakė, kad vežė ten pat, kur ir jie buvo prieš tai nuvažiavę, tik E. nurodė važiuoti dar toliau. Ar dar kas važiavo be E., nežino, matė, kad kartu su E. išėjo E.. Kai E. grįžo į namus, ji sakė, kad su E. dar važiavo vienas vaikinas, jo nepažino. Vėliau jis sužinojo, kad kartu su E. važiavo J. Z.. Tai, kad buvo išdaužyti namo langai, sužinojo neseniai, kai Z. buvo pareikšti įtarimai. Jam Z. prisipažino, kad jis kartu su E. išdaužė namo langus. D. P. žino iš matymo. Gal rugsėjo mėn. pradžioje, tiksliai dienos negali pasakyti, jam į telefoną pradėjo rašinėti žinutes D., žinutėse rašė, kad jis yra skolingas jo tėvams už langus. Jis nesuprato, apie ką jis kalba, nieko nežinojo. Tada jis nuvažiavo pas D. P. tėvus. Kieme buvo D. P. mama, jos vardo nežino, pasiteiravo už kokius langus jis yra skolingas. Norėjo mamai parodyti žinutes, kokias rašinėja jos sūnus, kad reikalauja pinigų. Tačiau mama nežiūrėjo ir neskaitė. Jį iki D. namų atvežė E., tiksliau ji sustojo ant kelio, jis nuėjo į kiemą, matė, kad D. mama buvo pribėgusi prie E. automobilio, fotografavo jo numerius. Matė, kad D. mama prieš jį nusiteikusi, nebendrauja, neklauso jo, jis išėjo iš kiemo. Žino, kad D. turi sodybą, toje sodyboje nėra buvęs, nežino, kur ji yra. Jau gerokai vėliau jam Z. pasakojo, kad jis langus išdaužė su tais vamzdžiais, kuriuos pasiėmė iš T. V.. Jis tada net nepagalvojo, kad planuoja išdaužyti stiklus. Tikrai tai buvo rugpjūčio 28 d. E. nieko nežinodama nuvežė E. B. ir J. Z. išdaužyti namo langų. Kalbėjo su S., jis jam sakė, kad ir jam siūlė važiuoti išdaužyti langų E., tačiau jis sakė, kad nesutiko. E. jam sakė, kai ji tą vakarą grįžo, nuvežusi E., ji sakė, kad važiavo tik E. ir kitas vaikinas (t. 2, b. l. 3-7).

Liudytojos E. Z. parodymai, kad gyvena kartu su T. R., adresu - (duomenys neskelbtini). Su T. R. yra sugyventiniai. Gali pasakyti, kad 2023 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, atrodo, kad buvo rugpjūčio 28 d., bet garantuoti negali. Dienos metu, T. R. paprašė nuvežti pas pažįstamą T. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dėl ko jį reikia nuvežti, T. nesakė, ji nieko ir neklausinėjo. Kai grįžo į namus per pietų pertrauką, E. buvo namuose su T. R., tada su savo vadu registruotu automobiliu „VW passat", valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) T. R. kartu su E. B. nuvežė iki T. V. namų. T. R. atsisėdo priekyje, šalia, o E. į automobilio galą. Prie namo sustojo, iš automobilio išlipo T. R. ir E. B., ji pavažiavo gatve tolyn apsisukti, apsisukus, grįžo ir sustojo prie T. namų. Kai sustojo, prie T.namų, netrukus grįžo T. R. ir E.. Kažką E. pasidėjo į automobilio saloną, tačiau, ką tikrai dabar įvardinti negali, ar tai buvo metaliniai vamzdžiai ar kas tikrai dabar negali pasakyti. Atrodo, kad jis kažką dėjo salone po kojomis, ji tikrai nesidairė, nežiūrėjo ir nematė. Tada T. R. dar paprašė, kad dar juos pavežtų. Kelią, kur važiuoti rodė E.. Kiek prisimena, važiavo link Noriūnų, po to tikrai kaimo pavadinimų negalėtų pasakyt, E. paprašė, kad sustotų. Sustojo ir liko kartu su T. sėdėti automobilyje. Ji stovėjo šalikelėje, E. nuėjo toliau, atrodo, kad paėjo keliu, po to dar nusuko, toliau nežiūrėjo. Praėjus nelabai daug laiko, apie 10 min. grįžo E.. Tada vėl visi važiavo į Kupiškį. Kupiškyje, prie namų, kur tuo metu gyvena su T. P. M. gatvėje, išleido T. su E., o ji išvažiavo į darbą. Vakare grįžo į namus, P. M. g., po 22.00 val., nes dirba iki 22.00 val. Netukus atėjo E. ir paprašė, kad vėl su automobiliu pavežtų. Sutiko, atsisėdo į automobilį, taip pat į automobilį įsėdo E. su dar vienu vaikinu. E. pažįsta, o to kito vaikino nepažino, jį matė pirmą kartą. Gali pasakyti, kad jo net neįsidėmėjo, kaip jis atrodė, nei kiek jam metų, jo negalėtų pažinti. Jie abu atsisėdo į automobilio galą, šalia automobilio priekyje nesėdėjo niekas. Tada E. vėl jai nurodė kur važiuoti, kiek prisimena važiavo tuo pačiu keliu, kur ir dienos metu važiavo. Važiuojant E. pasakė, kad ji sustotų, sustojo iš automobilio išlipo ir E., ir kitas vaikinas. Kažką jie pasiėmė iš automobilio salono. Dabar tiksliai pasakyti ar abu pasiėmė ar vienas, tiksliai negali pasakyti, bet tikrai jie kažką pasiėmė. Paprašė truputį palaukti, kur jie eis ir ką darys, tikrai ji nežinojo, nieko nesakė ir neklausinėjo. Nepagalvojo, kad jie kažką blogo gali padaryti. Kaip paprašė laukti, taip ir laukė, galvojo, kad greit ateis, tačiau laukė tikrai ilgokai, gal valandą ar dar daugiau. Kai atėjo, sėdo vėl į automobilio galą. E. sakė, kad važiuoti į Kupiškį. Neprisimena ar dar buvo kur nors sustojusi. Atrodo, kad vienu metu buvo atsidarę langą, bet dabar tikslia negali pasakyti. Atvažiavo į Kupiškį, atrodo prie „Maximos" vienas iš išlipo, o ji su E. nuvažiavo iki savo namų. Tada privažiavusi prie savo namų ji ir E. išlipo, ji nuėjo į savo namus, kur nuėjo E., nežino, pas juos į butą nėjo. Kai grįžo į namus, T. nieko neklausė, nieko nekalbėjo. Supranta, gal tikrai E. su kitu vaikinu tikrai galėjo nuvežti ir padarė nusikalstamą veiką, tačiau tada tikrai nesuprato, kad jie planuoja kažką padaryti. Jie tik paprašė nuvežti, nuvežė, nieko blogo neįtardama ir nepagalvodama. Ji nepažįsta V. P., D. P. irgi nepažįsta, tik kiek prisimena, T. R. jos buvo paprašęs nuvežti į D. namų. T. sakė, kad jis nori kažką pakalbėti su D. dėl kažkokių jo rašomų žinučių. Tai tiek apie juos tik ir žino (t. 2, b. l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priede fotonuotraukos, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu - (duomenys neskelbtini), esanti sodyba. Apžiūros metu nustatyta, kad išdaužti namo 7 plastikinių langų stiklų paketai (stiklo paketo plotis apie 95 cm, aukštis apie 120 cm). Atlikus apžiūrą, niekas nepaimta (t. 1, b. l. 21-33).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kur užfiksuota, jog įtariamajam E. B. buvo pasiūlyta atlikti parodymus įvykio vietoje. E. B. sutiko. Jo nurodymu buvo nuvažiuota į Kupiškio r. Buivėnų kaimą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), už sodybos pažymėtos trečiu numeriu, E. B. parodė vietą ant kelio, kur išlipo iš automobilio, su kuriuo atvažiavo, kur automobilis liko stovėti. Po to parodė keliuką link (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, parodė namą prie kurio nuėjo ir su metaliniu strypu išdaužė dviejų langų stiklus. Po to grįžo prie automobilio ir važiuojant link Kupiškio kelio Kupiškis-Miliūnai -Gudgalys 4,5 kilometre parodė vietą, kur dešinėje kelio pusėje (žiūrint link Kupiškio m.) išmetė metalinį strypą į krūmus. Tuo parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas (t. 3, b. l. 108-114).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas kaltinamiesiems E. B. ir E. J. Z. pasitvirtino. Prieš tai aptarta bylos įrodymų visuma visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku abu kaltinamieji, veikdami bendrai, tyčia sunaikino svetimą nukentėjusiajai V. P. priklausantį turtą, t. y. bendrai su metaliniu vamzdžiu jie išdaužė 5 vnt. varstomų langų stiklų paketus ir 2 vnt. nevarstomų langų stiklų paketus, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai bendrą 1386,78 Eur turtinę žalą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi patys kaltinamieji savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir jų kaltę nuosekliai pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių bylos įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamųjų E. B. ir E. J. Z. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, todėl jie abu trauktini baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų E. B. ir E. J. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino, padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi nusikaltę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad jis padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta turtinė žala, artima nedidelei turtinei žalai, dėl savo nusikalstamo poelgio jis gailėjosi ir viešai atsiprašė nukentėjusios. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo E. B. teigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. šis kaltinamasis jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, anksčiau jo atžvilgiu nėra pradėta jokių kitų ikiteisminių tyrimų (t. 3, b. l. 86), taip pat nors jis ir baustas keletą kartų administracine tvarka už smulkius administracinius nusižengimus, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 83-84), jis priklausomybės lygų ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 3, b. l. 80), mokosi (duomenys neskelbtini). Be to, šio kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad byloje nėra šio kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 straipsnio 1 dalis), o baudos paskyrimas nedirbančiam ir besimokančiam kaltinamajam neapsiektų bausmės tikslų ir tokia bausmė būtų objektyviai neįvykdytina, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis visomis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, šiam kaltinamajam už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant BK sankcijose numatytą vidutinio griežtumo bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė nustatytina gerokai trumpesnė nei šios bausmės vidutinis dydis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei konkretus įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, kuris padės pasiekti bausmės tikslus. Dėl to, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės su intensyvia priežiūra ir įpareigojimu paskyrimas šiam kaltinamajam pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Sprendžiant kaltinamojo E. J. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, pažymėtina, kad teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną trijų alternatyvių sąlygų: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu vertinant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti minėtas BK 93 straipsnio nuostatas kaltinamojo E. J. Z. atžvilgiu, nustatyta, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė, nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, jo padaryta veika laikytina baigtas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta turtinė žala, artima nedidelei turtinei žalai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (t. 3, b. l. 33). Taip pat teismas sprendžia, kad yra ir pagrindas pripažinti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą, t. y. kaltinamasis pripažino savo kaltę, padarius nagrinėjamą nusikalstamą veiką, gailėjosi nusikaltęs ir viešai atsiprašė nukentėjusios, o kaltinamąjį teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai pagrindžia šie duomenys: kaip jau minėta, šis kaltinamasis nusikalto apskritai nusikalto pirmą kartą, anksčiau ir šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta jokių kitų ikiteisminių tyrimų (t. 3, b. l. 33), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 18), taip pat jis yra įrašytas į psichiatrijos gydymo įskaitoje, jam nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l. 25) ir pagal specialisto išvadą 2023-12-13 Nr. 97TPK -185/2023, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3, b. l. 29), taip pat kaltinamasis mokosi (duomenys neskelbtini). Remiantis visu tuo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu sulaukusiems pilnametystės, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, kurių skirti nedraudžia baudžiamasis įstatymas (negali būti skiriamas atidavimas tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti (BK 86 straipsnis), atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą (BK 88 straipsnis). Remiantis tuo ir atsižvelgus į padarytos nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, veikos aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį E. J. Z. charakterizuojančią medžiagą, vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta imperatyvia nuostata, priimamas sprendimas šiam kaltinamajam paskirti BK 83 ir 87 straipsniuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą vidutiniam laikotarpiui kartu su įpareigojimais tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba būti užsiregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), taip pat būti namuose nustatytu laiku ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu, tai gali padėti šiam kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, taip pat sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamasis E. B. savo kaltę pripažino visiškai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Tuo tarpu nukentėjusioji V. P. 2024 m. vasario 21 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai 1900,00 Eur sumą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir 1112,00 Eur sumą - neturtinę žalą (t. 3, b. l. 134). Ieškinyje reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą yra grindžiamas tuo, kad dėl neteisėto jos turto sunaikinimo jai reikalinga įsigyti 7 vnt. langų, langų matavimui būtiną priedą (besiplečiančią juostą) ir langų montavimo paslaugas, todėl bendra 1900,00 Eur suma būtina atkurti buvusią padėtį po nusikalstama veika sugadinto turto ir tai pagrindžia prie ieškinio pateiktas UAB „Montexta“ 2024 m. vasario 19 d. pasiūlymas. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką dėl nuskendėjusios V. P. turto sunaikinimo padarė abu kaltinamieji E. B. ir E. J. Z. bendrais veiksmais, todėl abiem kaltinamiesiems kyla pareiga atlyginti visą turtinę žalą, atsiradusią dėl jų atliktos nusikalstamos veikos, kuri yra pagrįsta konkrečiais prie ieškinio pridėtais dokumentais. Remiantis išdėstytu ir įvertinus tai, kad nukentėjusiosios V. P. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėtas nusikalstama veika, reikalaujama priteisti suma yra reikalinga atkurti buvusią padėtį iki nusikalstamos veikos padarymo, patys kaltinamieji neginčijo šio civilinio ieškovo reikalavimo ir jo dydžio, toks reikalavimas yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis prie civilinio ieškinio, todėl pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, reikalaujamą 1900,00 Eur dydžio sumą patirtai turtinei žalai atlyginti priteisiant nukentėjusiosios naudai iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Be to, nukentėjusioji V. P. 2024 m. vasario 21 d. pareikštu civiliniu ieškiniu taip pat prašo teismo iš kaltinamojo priteisti 1112,00 Eur sumą nukentėjusios patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 134). Ieškinys dėl šio reikalavimo grindžiamas tik tuo, kad nukentėjusioji patyrė stresą dėl padarytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos ir nukentėjusios V. P. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nukentėjusioji objektyviai patyrė tam tikus neigiamus išgyvenimus, nes dėl padarytos nusikalstamos veikos jos turtui ji turėjo šalinti nusikaltimo pasekmes ir rūpintis išdaužtų langų stiklinimu, dėl ko ir patyrė nepatogumų bei stresą, kaip nurodoma ieškinyje. Dėl to, akivaizdu, kad jai dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai padaryta ir neturtinė žala, todėl kaltinamieji privalo ir ją atlyginti, ko neginčijo ir patys kaltinamieji, sutikdami atlyginti padarytą neturtinę žalą, nors kaltinamasis E. B. abejojo šio reikalavimo dydžiu. Vis dėl to, teismas kreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji šio ieškinio reikalavimo plačiau nepagrindė ir jo neįrodinėjo nei pareikštame ieškinyje, nei teismo posėdyje, nagrinėjant bylą, apsiribojant tik bendro pobūdžio formuluote apie patirtą stresą. Remiantis tuo, atsižvelgus į nukentėjusios atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarytos žalos padarymo aplinkybes, bei pačios nukentėjusios patirtų neigiamų išgyvendinimų pobūdį, taip pat į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir kartu įvertinus abiejų kaltinamųjų kaltę, jų motyvus bei jų sunkią turtinę padėtį (kaltinamieji bedarbiai, mokosi, byloje nėra duomenų apie jų gaunamas pajamas ar turimą kokį tai turimą turtą) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusios reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti sumą už nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą sumažinti iki 278 Eur, priteisiant šią sumą solidariai iš abiejų kaltinamųjų. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai sukeltų padarinių.

Kaltinamiesiems E. B. ir E. J. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 3, b. l. 61-63, 102-105), paliktinos iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Proceso išlaidas šioje byloje sudaro: 1) proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 23,79 Eur; 2) pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pateiktą 2024 m. gegužės 29 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05853 antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo E. J. Z. gynimo pirmosios instancijos teisme sudaro 332,50 Eur sumą. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos atitinkamai iš kaltinamųjų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo E. J. Z., o likusios išlaidos – iš abiejų kaltinamųjų). Vis dėlto, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, vis dar mokosi 12 klasėje, yra bedarbiai, taip pat byloje nėra duomenų apie jų gaunamas pajamas ar turimą kokį tai turimą turtą, t. y. jų finansinė padėtis yra sunki, todėl šių proceso išlaidų teismas nusprendžia nepriteisti iš kaltinamųjų (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Taip pat BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusioji V. P. prašo teismo priteisti iš kaltinamųjų jos patirtas išlaidas teisinei pagalbai ir pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius 1200 Eur dydžio išlaidas advokatui, kurios pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą viso baudžiamojo proceso metu. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, t. y. nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, jos apimtis nedidelė (4 tomai), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir byloje nebuvę kilę sudėtingi teisiniai klausimai, nukentėjusiojo atstovui neteko įrodinėti sudėtingų aplinkybių byloje. Vertinant nukentėjusios atstovo atliktus procesinius veiksmus, teismas kreipia dėmesį į tai, kad pats nukentėjusios atstovas ikiteisminiame tyrime surašė tik 1 puslapio apimties civilinį ieškinį, pateikiant kelis papildomus procesinius dokumentus, kuris teismo tik iš dalies buvo tenkintas, pats nukentėjusiosios atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, o aktyviau veikė tik ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalamos veikos pobūdį ir sunkumą, mažesnį faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę (nukentėjusiajai buvo atstovaujama ir ikiteisminio tyrimo metu), patenkintą ieškinio dalį, sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl nukentėjusiosios patirtų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina per pus iki 600 Eur ir būtent tokia suma priteistina iš kaltinamųjų lygiomis dalimis nukentėjusiosios naudai.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, E. B. visos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti šias intensyvios priežiūros sąlygas: laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą̨, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, bei vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, skiriant įpareigojimą per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti E. B., kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

E. J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 punktu, 83 ir 87 straipsniais, E. J. Z. paskirti šias auklėjamojo poveikio priemones: 1) įspėjimą; 2) elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sveikatos priežiūra, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nukentėjusiosios V. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti iš kaltinamųjų E. B. ir E. J. Z. nukentėjusiosios V. P. naudai 1900,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) sumą jos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 278 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) sumą jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamiesiems E. B. ir E. J. Z. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – šias kardomąsias priemones panaikinti.

Priteisti nukentėjusiosios V. P. naudai iš kiekvieno kaltinamojo E. B. ir E. J. Z. po 300 Eur (tris šimtus eurų) atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.