Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui L. A., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. A., R. A. ir A. A. dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, institucija, teikiantis išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas L. A. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad, jeigu atsakovė kreipsis dėl mažesnio socialinio būsto ar bendrabučio kambario suteikimo, bus vertinamos atsakovės pajamos ir kitos sąlygos ir esant sąlygoms toks būstas bus suteiktas, tačiau tam reikalingas pačios atsakovės valia.

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai.

Institucija pateikė išvadą, jog, atsižvelgiant į vaikų interesus, turėtų būti suteikta galimybė atsakovei M. A. išsimokėti skolas ir jos neiškeldinti arba iškeldinimą atidėti iki pavasario. Pažymėjo, kad, kadangi situacija nėra visiškai aiški, galutinė pozicija šiuo klausimu pateiks teismo posėdžio metu.

Teismo posėdyje institucijos atstovė A. V. paaiškino, kad atsakovė M. A. yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, su ja nuolat dirba socialiniai darbuotojai, jai teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė 2016-11-14 turėjo gauti 400 Eur vienkartinę pašalpą gimus vaikui, su socialine darbuotoja atsakovė buvo susitarusi, kad šią sumą skirs skoloms dengti, o vaikui reikalingi daiktai jai bus suteikti kaip socialinė parama, tačiau atsakovė pinigines lėšas išleido savo nuožiūra, nusipirko daiktų, kurie nebuvo būtini, o skolų net dalies nepadengė. Patvirtino, kad atsakovė apie nagrinėjamą bylą ir teismo posėdį yra informuota bei ketino dalyvauti teismo posėdyje, dėl kokių priežasčių neatvyko nurodyti negali. Institucijos atstovė pateikė išvadą, kad sutinka, jog atsakovė su šeima būtų iškeldinta, tačiau jai būtų suteiktas kitas mažesnis būstas, pvz. bendrabučio kambarys. Nurodė, kad atsakovė minėjo, jog, jei būtų iškeldinta iš šio būsto, išvyktų gyventi pas gimines į Rusiją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-17 įsakymu nutarė išnuomoti atsakovei M. A. socialinį būstą, esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakove M. A. 2014-12-18 pasirašė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad gyvenamoji patalpa išnuomojama ir M. A., ir jos šeimos nariams. Atsakovė įsipareigojo valdyti ir naudotis išnuomotomis gyvenamosiomis patalpomis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį bei kitus mokesčius. Sutartis terminuota iki 2017-12-17. Pagal VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015-03-24, 2015-09-30 ir 2016-02-08 aktus, patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog minėtame bute gyvena pašaliniai asmenys, atsakovė M. A. nuo nuomos sutarties sudarymo nemoka nuomos mokesčio. Iš 2015-09-30 VšĮ „Klaipėdos butai“ įspėjimo, pateikto atsakovei M. A. matyti, kad atsakovė nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos nemokėjo nuomos mokesčio ieškovei, bute leido gyventi pašaliniams asmenims. Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė M. A. nuo 2015-04-01 iki 2016-09-30 skolinga už būsto nuomą 547,62 Eur. Pagal ieškovės pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė M. A. taip pat yra skolingos ir kitoms bendrovėms už suteiktas komunalines paslaugas. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai įvykdė ieškovės reikalavimus dėl išsikėlimo iš buto ir jo perdavimo ieškovei ar kad sumokėjo nuomos mokestį ieškovei, nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.575 – 6.577 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šioje normoje išvardytos sąlygos – alternatyvios, t. y. bet kurios jų nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D. , bylos Nr. 3K-3-491/2012; kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė M. A. nemoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio bei kitų mokesčių už buto išlaikymą nuo pat 2014-12-18 nuomos sutarties sudarymo, leidžia socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), gyventi pašaliniams asmenims, neturintiems tam teisės. Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ 2015-03-24, 2015-09-30 ir 2016-02-08 patikrino aktų matyti, kad nei vieno patikrinimo metu pati atsakovė M. A. minėtame bute nerasta, visais atvejais bute buvo pašaliniai romų tautybės asmenys. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės M. A. sudaryta 2014-12-18, o iš VšĮ „Klaipėdos butai“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė M. A. nuo 2015-04-01 iki 2016-09-30 skolinga už būsto nuomą 547,62 Eur, taigi beveik iš karto po sutarties sudarymo atsakovė nustojo mokėti nuomos mokestį. Nors atsakovei buvo siunčiami raginimai sumokėti susidariusį įsiskolinimą, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų įsiskolinimui sumažinti. Priešingai, pagal institucijos, teikiančios išvadą, atstovės paaiškinimus, atsakovė 2016-11-14 turėjo gauti 400 Eur vienkartinę pašalpą gimus vaikui, su socialine darbuotoja atsakovė buvo susitarusi, kad šią sumą skirs skoloms dengti, o vaikui reikalingi daiktai jai bus suteikti kaip socialinė parama, tačiau atsakovė pinigines lėšas išleido savo nuožiūra, nusipirko daiktų, kurie nebuvo būtini, skolų net dalies nepadengė. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė M. A. nemoka nuomos ir kitų mokesčių be pateisinamos priežasties bei vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovės materialinė padėtis. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad, nenutraukiant nuomos sutarties, skolos už būsto nuomą ir komunalines paslaugas tik didės ir tuo taip pat bus pažeidžiami pačios atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų interesai.

Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės atstovas L. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad, jeigu atsakovė kreipsis į ieškovę dėl mažesnio socialinio būsto ar bendrabučio kambario suteikimo, bus vertinamos atsakovės pajamos ir kitos sąlygos ir esant sąlygoms toks būstas bus suteiktas, tačiau tam reikalingas pačios atsakovės valia. Taigi, nors nagrinėjamu atveju atsakovei M. A. ir jos šeimos nariams nesuteikiama kita gyvenamoji patalpa, atsakovei M. A. išreiškus valią ir ėmusis atitinkamų veiksmų, kita gyvenamoji patalpa jai gali būti suteikta. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė M. A. su vaikais kartais apsistoja pas savo močiutę V. A., taip pat gyvenančią socialiniame būste, dažnai važiuoja pas savo mamą ir kitus giminaičius, gyvenančius Rusijoje, Kaliningrado srityje. Atsakovė, kaip nurodė institucijos, teikiančios išvadą, atstovė, jei būtų iškeldinta iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), ketina išvykti gyventi pas savo mamą į Rusiją. Taigi atsakovė su vaikais turi galimybę apsistoti pas savo giminaičiais ir patenkinus ieškinio reikalavimus ji neliktų be jokios gyvenamosios patalpos.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė M. A. pažeidė nuomos sutarties sąlygas, todėl, yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti, gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2014-12-18 nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktina, atsakovai iškeldintinos iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 straipsnio 1 dalį, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Iš VšĮ „Klaipėdos butai“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė M. A. nuo 2015-04-01 iki 2016-09-30 skolinga už būsto nuomą 547,62 Eur. Duomenų, kad ši suma būtų sumokėta, byloje nepateikta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės M. A. priteistinas 547,62 Eur dydžio nesumokėtas nuomos mokestis (CK 6.59, 6.63 straipsniai, 6.583 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė įstatymu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės M. A. priteistinas 46,00 Eur (15,00 Eur + 31,00 Eur) dydžio žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2014-12-18 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės M. A..

Iškeldinti atsakovus M. A. bei jos šeimos nepilnamečius narius R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės M. A. 547,62 Eur nesumokėtą nuomos mokestį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei.

Priteisti iš atsakovės M. A. 46,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.