- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- e2-15690-779/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- D. O.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei D. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. O. 277,29 Eur skolos, 315,31 Eur palūkanų, 50,74 Eur delspinigių, 56,77 Eur palūkanų delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, sutartines palūkanas pagal EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-085117-EG – 15 proc. nuo pagrindinės skolos sumos (277,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešojo paskelbimo būdu buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui prašant, vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su pradiniu kreditoriumi AB „Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) 2007-08-17 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 07-085117-EG (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei suteikė 1000 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti sutartyje nustatytu terminu, mokėti palūkanas, praleidus sutartyje numatytus mėnesinio mokėjimo, palūkanų ir/ar kitų mokėjimų terminus, už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti delspinigius (el. b. l. 9-10). Kaip nurodo ieškovas, atsakovė sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl „Swedbank“, AB sutartį nutraukė, susidarė įsiskolinimas. AB „Swedbank“ ir UAB „Gelvora“ 2009-05-21 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą (el. b. l. 4, 13 ). Ieškovas 2009-09-09 pranešimu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą, 2009-09-30 pranešimu ragino sumokėti susidariusią skolą (el. b. l. 11, 12).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovė įsipareigojimo grąžinti suteiktą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 277,29 Eur skolos (CK 6.38, 6.870, 6.873 str.).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovės su AB „Swedbank“ sudarytą Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 15 procentų dydžio metines palūkanas. Iš teismui pateikto Palūkanų paskaičiavimo akto matyti, kad ieškovas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2009-09-28 iki 2017-02-15 atsakovei paskaičiavo 311,60 Eur palūkanų, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotas palūkanas – 3,71 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas dėl 315,31 Eur palūkanų pagal Sutartį priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaudamasis Sutartimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procentų dydžio delspinigius nuo pagrindinės sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, ieškovo skaičiavimais už laikotarpį nuo 2016-08-19 iki 2017-02-15 yra 49,91 Eur (el. b. l. 5). Reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotus delspinigius – 0,83 Eur, viso – 50,74 Eur delspinigių.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,1 procentų dydžio palūkanų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, kurie, ieškovo skaičiavimais už laikotarpį nuo 2016-08-19 iki 2017-02-15 yra 56,76 Eur (el. b. l. 7). Reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ paskaičiuotus delspinigius – 0,01 Eur, viso – 57,77 Eur palūkanų delspinigių.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo mokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės civilinės atsakomybės forma. Teismas turi teisę sumažinti netesybas tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo vykdymo, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Įstatyme sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) nėra apibrėžta (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl teismas kiekvienu atveju, nagrinėdamas konkrečias situacijas, turi vertinti, ar netesybos nėra per didelės.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, delspinigių dydis vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
Nors Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau, teismo vertinimu, 0,1 proc. per dieną delspinigių norma vartojimo santykiuose, kuriuose kredito gavėjas yra silpnesnioji šalis, yra per didelė ir sudaro pagrindą prašomus priteisti delspinigius sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, remdamasis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, jog paskolos yra suteikiamos komerciniais tikslais, o atsakovė yra vartotoja, kuri vartojimo kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarčių sąlygas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas derinti, t. y. šalys sutarčių sudarymo momentu buvo nelygiavertėje padėtyje, delspinigių dydį mažina iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio – 0,05 procento dydžio pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad subjektas, vykdantis paskolų teikimo ūkinę-komercinę veiklą, turi pareigą tinkamai įvertinti bei prisiimti su tokia veikla susijusią riziką, neperkeldamas jos jo teikiamų paslaugų vartotojams.
Taigi siekiant užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, ieškovui iš atsakovės priteistini delspinigiai apskaičiuoti už 180 dienų laikotarpį, t.y. 25,79 Eur nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą (277,29 Eur x (0,05/100) x 180) + 0,83), 28,39 Eur nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas (315,31 Eur x (0,05/100) x 180) + 0,01).
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 15 proc. dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo. Nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 15 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 277,29 Eur kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 646,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-03-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (92,38 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 14,78 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 277,29 Eur skolos, 315,31 Eur palūkanų, 25,79 Eur delspinigių, 28,39 Eur palūkanų delspinigių, 15 procentų dydžio sutartines metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 277,29 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 646,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-03-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 14,78 bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.