Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja K. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. BR6-3851455 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – Sprendimas dėl išmokos ir sankcijų) ir 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SP1-458(11.2.12E) „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo bei dalies skolos anuliavimo ir susidariusios skolos susigrąžinimo“ (toliau – Sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos). Pateiktas procesinis prašymas priteisti teismo išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Skundžiami NMA sprendimai priimti, nesilaikant gero administravimo principo ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. NMA neturėjo teisės priimti skundžiamų sprendimų, nes yra pasibaigęs teisės aktuose nustatytas terminas 2016 m. pateiktoms paraiškoms administruoti iš naujo. Parama gali būti susigrąžinta skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne daugiau kaip už ketverius metus. Šiuo atveju 2016 m. pateikta paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška Nr. 16-1012281881-1 (toliau – Paraiška) buvo pateikta 2016 m. birželio 10 d. Vadinasi, pareiškėjos paraiška negali būti administruojama iš naujo 2020 m., nes jau eina 5 metai po metų, už kuriuos buvo pateikta paraiška ir kada neva buvo padaryti deklaravimo pažeidimai. NMA iki 2020 m. gegužės 22 d., kai raštu kreipėsi į pareiškėją, nebuvo informavusi pareiškėjos apie jos pateiktų žemės valdymą pagrindžiančių dokumentų trūkumus. Tai reiškia, kad iki 2020 m. gegužės 22 d. NMA jokių dokumentų trūkumų nebuvo įvardijusi ir šiuo metu ši aplinkybė pagrindžia faktą, kad pareiškėjos teisė gintis nuo nepagrįstų NMA kaltinimų neteisingu deklaravimu buvo apribota. Praėjus tiek daug laiko pareiškėja nebeturi galimybės surinkti papildomų įrodymų, pagrindžiančių deklaravimo teisingumą. Paraiškoje deklaruotas 235,07 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, 33,33 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą. Pagal pateiktą Paraišką pareiškėjai buvo išmokėta 13 248,99 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos suma, 1 501,06 Eur išmokos už pirmuosius hektarus suma, 10 572,35 Eur žalinimo išmokos suma ir 1 936,07 Eur susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą suma. Visame 235,07 ha deklaruotame žemės plote vykdyta žemės ūkio veikla ir šios aplinkybės NMA skundžiamuose sprendimuose neginčija, todėl negali būti laikoma, kad pareiškėja atliko neteisingą deklaravimą. Pareiškėja nedeklaravo didesnio žemės ploto, kuriame nebūtų vykdoma ūkinė veikla. Todėl NMA argumentai, jog pareiškėjos deklaruoti plotai vertinti kaip neteisingas deklaravimas, yra nepagrįsti. Pareiškėjai apie L. L. priklausančių žemės sklypų areštus, kuriais buvo apribota disponavimo teisė, nebuvo žinoma, nes L. L. pareiškėjos apie tai nebuvo informavęs, todėl pareiškėja nepareikalavo iš L. L. antstolio leidimo išnuomoti žemės sklypus. Visgi su L. L. sudarytų nuomos sutarčių pagrindu žemės sklypuose pareiškėja vykdė žemės ūkio veiklą ir jokių prieštaravimų nei iš antstolio, nei iš kitų asmenų dėl to negavo. Tai įrodo, kad NMA konstatuoti pareiškėjos pažeidimai yra mažareikšmiai, o taikytos sankcijos neadekvačios ir žlugdančios pareiškėją kaip ūkininkę.

NMA, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino NMA 2018 m. liepos 27 d. ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 3R-445 (AG-364/06-2018), priėmė skundžiamus sprendimus sprendimą. NMA nesutinka, kad praleido Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 84 punkte nustatytą terminą per kurį galima iš naujo administruoti paraiškas. NMA, vykdydama minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, 2020 m. gegužės 22 d. raštu Nr. BR6-3178 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (toliau – Raštas) kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti NMA trūkstamus dokumentus. Pareiškėja pateikė NMA 2020 m. birželio 8 d. atsakymą, prie kurio pridėjo santuokos liudijimą su R. L. bei nurodydama, kad kitų papildomų dokumentų NMA neteiks. Įvertinus tai buvo nustatyta, kad pareiškėja įrodė valdymo teisės į dalį Paraiškoje deklaruotų laukų, todėl NMA pakartotinai įvertino pareiškėjos Paraišką. Pareiškėja pati nusprendė nepateikti prašomų dokumentų. Todėl, įvertinus pačios pareiškėjos pateiktus dokumentus, santuokos liudijimą ir registro duomenimis, buvo nustatyta, kad pareiškėja neįrodė teisėto žemės valdymo teisės į 78,24 ha ploto, deklaruoto Paraiškoje. Aktualu tai, kad areštuotos žemės nuomai (panaudai) turi būti suteiktas antstolio leidimas. Šiuo atveju iš pareiškėjos pateiktų nuomos sutarčių, sudarytų su L. L., nebuvo pateiktas antstolio sutikimas areštuotos žemės sklypų nuomai, todėl pareiškėjos pateiktos nuomos sutartys, sudarytos su L. L., pagrįstai laikytos negaliojančiomis. Taip pat aktualu, kad pagal Taisyklių 78 punktą, už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dėl išmokos ir sankcijų ir Sprendimo dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga, prie bylos prijungtų administracinės bylos Nr. eI-5077-535/2018 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos bylos medžiaga, nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

2.2. NMA pareiškėjai 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2016 m. gruodžio 28 d. išmokėjo (dalimis) 27 258,47 Eur paramos sumą.

2.3. NMA 2017 m. sausio 4 d. pranešimu ,,Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ Nr. 1524897 informavo pareiškėją, kad buvo patikrinti Paraiškos duomenys ir nustatyti neatitikimai, dėl ko pareiškėjos paprašė pateikti visų Paraiškoje deklaruotų plotų žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

2.4. Atsakydama į šį raštą pareiškėja 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. vasario 1 d. NMA pateikė privačios žemės nuomos sutartis.

2.5. NMA, įvertinusi Paraiškoje deklaruotus duomenis ir baigusi ją administruoti, priėmė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. BR6-2068124 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir pareiškėjai skyrė 6 434,76 Eur dydžio galutinę paramos sumą.

2.6. NMA, iš naujo įvertinusi Paraišką, priėmė 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. SP1-5305 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2018 m. liepos 27 d. sprendimas), kuriuo nustatė, kad pareiškėja privalo grąžinti išmokėtą 26 113,01 Eur paramos sumą už neteisingą deklaravimą.

2.7. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri priėmė 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 3R-445 (AG-364/06-2018) ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2.8. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs bylą, priėmė 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir šiuo atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

2.10. Vykdydama šį teismo sprendimą NMA Rašte, kuriuo kreipėsi į pareiškėją, nurodė, kad šiuo metu yra pakartotinai vertinama Paraiška dėl atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams paramai gauti. Todėl pakartotinai paprašė pareiškėjos pateikti trūkstamus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, paaiškinimus dėl Rašte nurodytoje lentelėje įvardytų plotų (dėl kurių laikoma, kad neįrodyta žemės valdymo teisė), su R. L. sudarytą santuokos liudijimą.

2.12. Įvertinusi gautus paaiškinimus ir santuokos liudijimą bei jų pagrindu pakartotinai įvertinusi Paraišką, NMA priėmė skundžiamą Sprendimą dėl išmokos ir sankcijų, nusakantį galutinį Paraiškos vertinimo rezultatą, t. y. pareiškėjai pagal Paraiškos vertinimo rezultatus apskaičiuota 3 741,74 Eur parama. Nustačiusi, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus (Taisyklių 4.22 papunktis), ir tai, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodė valdymo teisės į bendrą Paraiškoje deklaruotą 78,24 ha plotą, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, o iš šio ploto valdymo teisės neįrodė į 6,22 ha plotą, už kurį prašoma susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą, vadovaudamasi Taisyklių 68.4 papunkčiu, šiuo plotu sumažino pareiškėjai mokėtiną bendrą paramos sumą ir pritaikė sankciją dėl neteisingo deklaravimo (Taisyklių 4.20 papunktis, 7.13.4 papunktis). Dėl to pareiškėjai pritaikytos šios sankcijos: 6 967,66 Eur sumažinta parama pagrindei tiesioginei išmokai, žalinimo išmoka einamaisiais 2016 m. nemokama, susietoji parama už baltyminių augalų auginimą einamaisiais metais nemokama. Už pavėluotą Paraiškos pateikimą taikoma sankcija – 4 proc. mažinama tiesioginės išmokos, o tai sudaro: 93,73 Eur mažinama tiesioginė išmoka ir 62,17 Eur mažinama išmoka už pirmuosius hektarus.

2.13. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą ir jame išdėstytus motyvus, NMA priėmė Sprendimą dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos pateiktos nuomos sutartys, sudarytos su sutuoktiniu R. L., įrodo 95,63 ha deklaruoto ploto valdymą, todėl ši dalis pareiškėjos skolos, t. y. 2 249,61 Eur anuliuojama. Įvertinusi faktą, kad pareiškėjai parama pagal Paraišką jau buvo išmokėta nepritaikius sankcijos dėl neteisingo deklaravimo ir pagrindinei išmokai ir išmokai už pirmuosius hektarus pritaikius tik 3 proc. sankciją dėl pavėluoto Paraiškos pateikimo, o turi būti taikoma 4 proc. sankcija, ir, vadovaudamasi Taisyklių 84 punktu, NMA pakartotinai įvertino Paraišką, padarė išvadą, kad susidarė 11 286,08 Eur grąžintina pagrindinės tiesioginės išmokos suma, 10 617,44 Eur grąžintina žalinimo išmokos suma, 1 944,34 Eur grąžintina susietosios paramos už baltyminių augalų auginimą suma, 15,54 Eur grąžintina išmokos už pirmuosius hektarus suma, viso – 23 863,40 Eur grąžintina suma. Šios sumos susigrąžinimo priežastimis laikomos tos pačios priežastys, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas dėl išmokos ir sankcijų.

3. Kadangi ginčas kilo iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės, jo teisinius santykius reglamentuoja ne tik nacionaliniai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai, t. y. 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – Reglamentas) ir 2016–2020 metų laikotarpiui reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas (pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, išmoką jaunajam ūkininkui, išmoką už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir (arba) gyvulius), šių reikalavimų administravimo bei kontrolės tvarką ir bendrąją paraiškos formą, taip pat jos pildymo ir administravimo tvarką nustatančios Taisyklės (2016 m. birželio 3 d. redakcija) bei paraiškos pateikimo metu galiojantis VAĮ, kaip bendruosius viešojo administravimo principus reglamentuojantis teisės aktas.

3.1. Reglamento preambulėje įtvirtinti principai, kad administracinės nuobaudos turėtų būti nustatomos laikantis atgrasomumo ir proporcingumo principų ir atsižvelgiant į konkrečias problemas, susijusias su force majeure ir išimtinėmis aplinkybėmis.

3.3. Taisyklių 84 punkte nustatyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, NMA pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

3.4. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008 ir kt.).

4. Pirmiausia, pareiškėja nesutinka su Sprendimu dėl išmokos ir sankcijų, nes, jos nuomone, neteisingo deklaravimo pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, pareiškėja nėra deklaravusi didesnio ploto, kuriame nevykdė žemės ūkio veiklos. Pareiškėjai apie L. L. priklausančių žemės sklypų areštus, kuriais buvo apribota disponavimo teisė, nebuvo žinoma. Jos nuomone, konstatuoti deklaravimo pažeidimai turi būti vertinami kaip mažareikšmiai, nes yra formalūs.

4.1. Pirmiausia, sprendžiant dėl Sprendimo dėl išmokos ir sankcijų, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus ūkininkams skyrimo tikslas yra remti ne visus žemės ūkio veikla užsiimančius asmenis, bet tik tuos, kurie veiklą vykdo laikydamiesi Taisyklėse ir kituose su paramos skyrimo teisiniu reguliavimu susijusiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių. Siekdamos užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų nepagrįstai skiriamos, paramą skiriančios institucijos pirmiausia privalo patikrinti, ar deklaruoti žemės sklypų plotai atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tinkamam lėšų apsaugos administravimui kelianti grėsmę išmokų gavėjų veikla turi būti veiksmingai kontroliuojama (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-492/2016).

4.2. Aiškindamas Taisyklių 78 punktą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad, jeigu prašoma paramos deklaruojant plotą, kuriame neužsiimama žemės ūkio veikla ir (arba) nepateikiami žemės valdymo teisę įrodantys dokumentai, laikoma, kad buvo deklaruojami didesni naudmenų plotai nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai (Taisyklių 7.13.4 punktas), t. y. konstatuojamas neteisingo deklaravimo faktas (Taisyklių 4.20 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-149-822/2020). Vadinasi, konstatavusi neteisingo deklaravimo faktą, NMA įgyja teisę arba sumažinti mokėtiną paramą, arba susigrąžinti išmokėtą paramą (Taisyklių 68.4 papunktis).

4.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NMA pareiškėjai Raštu pateikė išsamią lentelę, kurioje nurodė, kontrolinį žemės sklypą, jo deklaruotą plotą, iš to ploto – neįrodytą žemės valdymo teisę į konkretų lauko plotą (ha), duomenis, į kokį žemės sklypą patenka atitinkamas laukas ir prie kiekvieno kontrolinio žemės sklypo nurodė priežastis, kodėl laikoma, kad pareiškėja neįrodė valdymo teisės, nurodant, kokiais duomenimis disponuoja NMA ir kuo remdamasi ji daro atitinkamas išvadas dėl pateiktų dokumentų trūkumų. Pareiškėja, atsakydama į šį Raštą, kuriuo ji buvo paprašyta pateikti trūkstamus dokumentus, kurie patvirtintų jos teisę valdyti žemės sklypus, selektyviai pasirinko, dėl kurių trūkumų pateiks paaiškinimus, pateikė prašytą santuokos liudijimą, o dėl likusių – abstrakčiai nurodė, kad neturi galimybės pateikti paaiškinimų ir dokumentų, nes praėjo daug laiko, dėl to jos teisė į Paraiškoje pateiktų duomenų pagrindimą buvo apribota ne dėl jos kaltės, o dėl NMA apdairaus pareigų vykdymo. Pirmiausia, teisėjų kolegija, pažymi, kad pareiškėja, teikdama Paraišką dar 2016 m. patvirtino, kad joje nurodo ir teikia teisingą informaciją. Tai reiškia, kad pareiškėja turi pagrįsti duomenis, kuriuos pati nurodė Paraiškoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios apribojo jos galimybę pateikti dokumentus, kurie pagrįstų jos žemės valdymo teisę. Vien tai, kad praėjo daugiau laiko, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos pagrįsti Paraiškoje nurodytų duomenų. Taip pat skundo argumentas, kad nei vieno iš pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisės neginčija tretieji asmenys, vertinamas kritiškai, nes niekaip nepaneigia pareiškėjos pareigos pagrįsti Paraiškoje nurodytus duomenis. Be to yra visiškai nepagrįstas (nenurodyti konkretūs asmenys, jų pasisakymai ar kita). Kaip matyti iš aptarto Taisyklių 78 punkto, jo taikymui užtenka to, kad asmuo nepateikia žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų. Todėl aplinkybė, kurią nurodo pareiškėja, kad ji vykdė žemės ūkio veiklą visuose deklaruojamuose žemės plotuose, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės nustačius. Be to, šis teiginys yra niekuo nepagrįstas, deklaratyvus. Šiuo atveju pareiškėja neginčija to, kad iš tikrųjų nėra pateikusi NMA valdymo teisę patvirtinančių dokumentų dėl dalies Paraiškoje nurodytų ir deklaruotų plotų. Nustačius tai, darytina išvada, kad visi kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kuriais pareiškėja siekia paneigti nepateiktų dokumentų svarbumą, vertinami kritiškai. Šiuo atveju tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra aiški – nepateikus žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų, laikoma, kad deklaruoti didesni naudmenų plotai nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, o tai suponuoja neteisingą deklaravimą, dėl ko NMA įgyja teisę sumažinti mokėtiną sumą, t. y. skirti paramą tik už reikalavimus atitinkančius plotus, atitinkamai taikyti sankcijas už neteisingą deklaravimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja skunde abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo, kad deklaravimo pažeidimai turėtų būti vertinami kaip mažareikšmiai. Įvertinus Rašte lentelėje esančius duomenis ir jų mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad konstatuotas neteisingas deklaravimas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas. Būtent nuo tinkamo deklaravimo tiesiogiai priklauso paramos skyrimas, jo lygis.

5. Kaip nustatyta, Taisyklių 84 punkte nurodyta, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas identiškos teisės normos turinį, išaiškino, kad sąvoka „ankstesniais“ metais yra patikslinta antrajame sakinyje nurodant, jog „Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1523-438/2020). Šiuo atveju pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo ir dalies skolos priimtas praleidus Taisyklių 84 punkte nustatytą terminą pateiktoms paraiškoms administruoti iš naujo, nes jis priimtas einant 5 metams nuo Paraiškos padavimo ir pažeidimų padarymo. Atsižvelgus į teismo išaiškinimą dėl sąvokos „ankstesniais“ turinio ir įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad nors pareiškėja teisingai nurodo, kad Paraiška paduota 2016 m., tačiau, kaip matyti iš teismo sprendimo 2.3 papunkčio, NMA galimai Paraiškos pažeidimus nustatė tik 2017 m. sausio 4 d. Vadinasi, priimdama skundžiamą sprendimą 2020 m., NMA nepraleido 4 metų termino nuo metų, kaip pati pareiškėja nurodo skunde, kuriais buvo užfiksuotas pažeidimas dėl neteisingo deklaravimo, t. y. 2017 m.

6. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, pareiškėja neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos K. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.