Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2012 m. vasario 4 d., apie 13.30 val., jis viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su R. U., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta teisme, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, priėję prie nukentėjusiųjų D. S., I. D., P. S. bei I. K.-S. ir provokuodami konfliktą pasakė žodžius ,,kuris dabar pirmas mirs“, po ko jis stikliniu bokalu trenkė per galvą nukentėjusiajam D. S., kuris nuo smūgio parklupo, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, o R. U. pribėgo prie nukentėjusiojo P. S. ir užsimojo ranka ketindamas jam suduoti, tačiau P. S. išvengus smūgio ir kartu su I. K.-S. nubėgus, jis kartu su R. U. ne mažiau kaip penkis kartus sudavė smūgius rankomis ir kojomis parklupusiam nukentėjusiajam D. S. į įvairias kūno vietas, sukeldami jam fizinį skausmą, o kai I. D. gindama D. S. metė sniego gniūžtę R. U. į nugarą, R. U. pribėgo prie nukentėjusiosios ir ją už pečių pastūmė, dėl ko ji parkrito ir patyrė fizinį skausmą, tokiais veiksmais D. A. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2012 m. vasario 5 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, apklausiamas įtariamuoju D. A. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. vasario 3 d. vakare susitiko su R. U. ir nutarė praleisti laiką. Su R. jie nuėjo į naktinį barą esantį Kalvarijų g. 59 A, Vilniuje ir visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė iki ryto. Dienos metu išėjo iš baro ir ėjo namo. Eidami (duomenys neskelbtini) gatve sutiko priešais juos einančius du vaikinus ir dvi merginas. Kažkuris iš jų paprašė iš kompanijos cigarečių. Dėl cigarečių įvyko konfliktas. Kas vyko toliau, pasakyti negali, kadangi neatsimena. Jis neprisimena, kad kažkam trenkė su buteliu per galvą, bet neatmeta galimybės, kad taip galėjo atsitikti. Atsimena, kad su R. nuėjo pas jį į namus. Netrukus atėjo policijos pareigūnai ir juos su R. sulaikė. Jis buvo pasislėpęs spintoje, kadangi išsigando policijos pareigūnų. Kai juos išvedė iš namų, neprisimena, kad būtų grasinęs nukentėjusiesiems susidorojimu. Jis penktadienį eidamas leisti laiką buvo sveikas. Vakar po dešine akimi pas jį atsirado mėlynė, tačiau jis nepamena, kokiomis aplinkybėmis ji pas jį atsirado, t. y. ar kas jam trenkė per akį, ar jis pats susižalojo. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (t.1, b.l. 117-119).

2021 m. vasario 5 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklausiamas įtariamuoju D. A. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jam pagarsinus 2012 m. vasario 5 d. įtariamojo apklausos protokolą, visiškai patvirtina jame išdėstytas aplinkybes. Praėjus daug laiko, tiksliai ir smulkiai įvykio detalių prisiminti negali. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino. 2012 ar 2013 m. jis išvyko į (duomenys neskelbtini) su tikslu dirbti, nes Lietuvoje neturėjo darbo ir pajamų. Pripažįsta, kad jis pažeidė jam skirtas kardomąsias priemones. Nuo to karto jis į Lietuvą grįžęs nebuvo ir apie tai, kad buvo ieškomas Lietuvoje, nežinojo. Sužinojo tik 2020 m., kai patikrino save viešoje ieškomų asmenų bazėje. Grįžti į Lietuvą gyventi šiuo metu neplanuoja. Labai gailisi, kad pažeidė jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygas, prašo dėl to jo nebausti. (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini) metų sūnų kartu su sugyventine iš Lietuvos, turi pastovų darbą ir gyvenamąją vietą. (duomenys neskelbtini) teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo. Pageidautų, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam kuo mažesnę baudą (t.2, b.l. 66-85).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. U. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta iš dalies. Šių metų (2012 m.) vasario 3 d. vakare apie 18.00 val. susitiko su draugu D. A. ir nutarė kartu praleisti laiką. Nuėjo į kazino, adresu Kalvarijų g. 59a, Vilnius. Visą naktį ten leido laisvalaikį, žaidė, gėrė alų. Apie 12.00 val. išėjo iš kazino ir ėjo pas D. į namus. D. iš kazino pasiėmė taurę alaus, kadangi nebuvo jos išgėręs iki galo. Eidami gėrė iš jos alų. Eidami (duomenys neskelbtini) gatve, netoli (duomenys neskelbtini) mokyklos sutiko priešais einančius du vaikinus ir dvi merginas. Jiedu su D. pirmi priėjo prie jų, pradėjo kalbėtis, tačiau šiems kažkas nepatiko ir jie ėmė bėgti. Tuomet nuėjo į D. namus (duomenys neskelbtini). Atvažiavo policijos pareigūnai ir ten juos sulaikė. Jis jau buvo atsigulęs į lovą, nes norėjo miego. D. buvo įlindęs į spintą. Nežino, kodėl jis ten slėpėsi. Kada D. trenkė alaus taure vaikinui per galvą, negali pasakyti, nes neatsimena. Išvedami pareigūnų iš namo nukentėjusiesiems susidorojimu negrasino. Nepripažįsta, kad pastūmė merginą ir ši nukrito. Buvo tik užsimojęs vienam vaikinui, norėdamas jam trenkti koja, bet nepavyko, tik pats parkrito. Vaikinui niekur nepataikė. Kai penktadienį susitiko su D., jis dar neturėjo mėlynės po akimi. Kad po akimi jis turi mėlynę, atkreipė dėmesį, kai namuose jo mama paklausė, iš kur jam po akimi mėlynė. Naktį būdami kazino buvo sutikę daug pažįstamų, su kuriais bendravo. Buvo momentų, kai su D. buvo išsiskyrę, kada pas jį atsirado ta mėlynė, nežino, nematė. Nei jis, nei D. jokio peilio neturėjo (t. 1, b.l. 104).

I. D. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad I. D. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Dubens sumušimo diagnozė nepagrįsta (t.1, b.l. 86).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas , veikos kvalifikavimas

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tokiu būdu, BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų, atlikti viešoje vietoje, yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra ir tokia veika sukelti padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis D. A., veikdamas kartu su R. U. (kurio atžvilgiu 2013 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį byloje Nr. 1-2215-506/2013), viešoje vietoje – gatvėje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą su atsitiktiniais praeiviais: D. S., I. D., P. S. bei I. K.-S., iš pradžių išsakydami jiems grasinančią frazę, po ko D. A. stikliniu bokalu trenkė į galvą nukentėjusiajam D. S., o R. U. pamėginus smogti P. S., bet smūgiui nepavykus, kartu su D. A. rankomis ir kojomis sudavė nuo smūgio bokalu suklupusiam nukentėjusiajam D. S. ne mažiau penkių smūgių, tokiais veiksmais sukeldami šiam fizinį skausmą. Galiausiai R. U. pastūmė nukentėjusįjį D. S. mėginančią ginti ir sniego gabalą į R. U. metusią I. D., dėl ko ši parkrito ant žemės, susitrenkdama ir patirdama fizinį skausmą. Kaltinamais D. A. pirminiuose parodymuose teisindamasis girtumu, vėlesniuose parodymuose – praėjusiu ilgu laikotarpiu nuo įvykio, nurodė, kad atsimena tik susitikimą ir konfliktą su keturiais jaunuoliais aktualiu nagrinėjamam įvykiui laiku, tačiau negalėjo įvardinti savo paties veiksmų minėto konflikto metu. Tik neatmetė galimybės, jog galėjęs smogti nukentėjusiajam D. S. bokalu. Tuo tarpu visi trys nukentėjusieji ir liudytoja I. K. nurodė, jog jie, eidami į P. S. tėvų namus švęsti jo ir I. sutuoktuvių, sutiko neblaivių ir agresyvių jaunuolių porą. Mėgindami išvengti jų agresijos, paspartino žingsnius, tikėdamiesi saugiai prasilenkti. Jiems to padaryti nepavyko, nes juos pamatę jaunuoliai pribėgo, jiems buvo išsakyta grasinančio pobūdžio frazė (ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek skyrėsi frazės turinys, tačiau iš R. U. nuosprendžio turinio matyti, jog teisminio nagrinėjimo metu visi nukentėjusieji maždaug vienodai nurodė frazės turinį „kuris iš jūsų šiandien/pirmas mirs“. Po šios frazės sekė D. A. smūgis stikliniu daiktu nukentėjusiajam D. S. į galvą. Šį smūgį paliudijo tiek pats nukentėjusysis D. S., jį aiškiai matė ir liudijo nukentėjusieji P. S. ir I. D. Liudytoja I. K., kuri išsigandusi konflikto, pabėgo iš įvykio vietos, toliau jo nestebėdama, taip pat paliudijo, jog nubėgdama išgirdo dūžtančios taros garsą. Įvykio vietoje rastos bokalo šukės. Kad prieš susitikimą su jaunuoliais rankoje bokalą su alumi nešėsi D. A., ikiteisminio tyrimo metu paliudijo ir kitas įtariamasis R. U. Šių aplinkybių kontekste teismas neabejoja, jog konflikto metu D. A. sudavė stikliniu bokalu į galvą smūgį nukentėjusiajam D. S., nuo ko šis suklupo ir patyrė fizinį skausmą. Kūno sužalojimų D. S. nenustatyta. D. S. nuo smūgio suklupus, D. A. su R. U. sudavė jam ne mažiau penkių smūgių, kol jį mėginanti apginti I. D. sušuko užpuolikams, kad ji kviečia policijos pareigūnus. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. S. parodymais apie smūgius, sekusius po sudavimo bokalu. Nukentėjusioji I. D. patvirtino, jog D. S. suklupus, jį apsupo abu užpuolikai, ji dar spėjo pamatyti vieno iš jų smūgį D. S. Tolesnių veiksmų matyti nebegalėjo, nes buvo atskirta nuo vaikino. Mėgino jį gelbėti mesdama sniego gabalą R. U. į nugarą, po ko pastarojo agresija nukrypo į ją, ji buvo smarkiai pastumta, krito ant žemės, patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. S. buvo nurodęs ir smūgius iki sudavimo bokalu, tačiau tokios konflikto pradžios nepatvirtino kiti nukentėjusieji, o ir teisminio R. U. bylos nagrinėjimo metu D. S. patikslino, jog fizinis smurtas jo atžvilgiu vis tik pasidėjo nuo smūgio bokalu į galvą, kiti smūgiai sekė po to, kai jis suklupo. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl viešosios tvarkos pažeidimo įžūliu elgesiu pripažįstamas be priežasties ar dėl menkavertės priežasties kito asmens atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas. Nukentėjusieji jokiu savo elgesiu neprovokavo konflikto, visų jų vieningu teigimu, tarp jų ir užpuolikų neįvyko jokio dialogo, jokio bendravimo. Jie kategoriškai paneigė cigarečių prašymo faktą, kurį nurodė įtariamieji kaip motyvą konfliktui. Tokiu būdu, seka, jog konfliktas su atsitiktiniais praeiviais kaltininkų buvo sukeltas ir smurtas panaudotas nesant absoliučiai jokios, netgi menkavertės priežasties. Kaltinamasis D. A. ir jo bendrininkas veikti būtent tokiu nusikalstamu būdu nebuvo paskatinti jokia forma. Savo veiksmams D. A. pasirinko viešąją vietą ir būdą, neabejotinai pasižymintį kitų žmonių, visuomenės negerbimu, trikdantį visuomenės rimtį, tuo atvirai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nors kaltinamasis nebuvo sulaikytas įvykio metu, spėjo iš įvykio vietos pasišalinti, teismui nėra abejonių, kad policijos pareigūnų buvo sulaikyti būtent įvykio kaltininkai. Nukentėję vaikinai matė, į kurį namą nubėgo įtariamieji po to, kai buvo iškviesta policija, pareigūnams apibūdino jų išvaizdą, išskirtinius požymius – mėlynę vienam vaikinų po akimi. Tos aplinkybės, jog D. A. ir jo bendrininkas atitiko nurodytus požymius (amžių , aprangą, išvaizdą), buvo aptikti bute su striukėmis, slėpėsi nuo pareigūnų, išvedami iš buto grasino nukentėjusiesiems, nukentėjusieji juos iš karto atpažino, o ir patys įtariamieji neneigė, jog buvo susitikę ir konfliktavo su juos atpažįstančiais jaunuoliais, rodo, jog kaltininkai buvo identifikuoti teisingai.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmais buvo realiai sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, kilo sąmyšis, dėl kurio neabejotinai nukentėjo ir nukentėjusiųjų asmeninė šventė, į kurią jie ėjo. Kaltinamasis savo įžūlius ir vandališkus veiksmus atliko viešoje vietoje – miegamojo rajono gatvėje, dienos metu. Dėl kaltinamojo elgesio buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t.y. savo veiksmais jis sukėlė padarinius, numatytus BK 284 straipsnio dispozicijoje. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Kaltinamasis turėjo suvokti, kad jo veiksmai: konflikto kėlimas gatvėje, smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimas jo metu, sutrikdys viešąją rimtį ir tvarką, bet norėjo taip veikti, t.y. nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine neapibrėžta tyčia. Kaltinamojo veika atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.

Nors pagal kaltinamojo veikos padarymo metu jo veika buvo kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus minėto straipsnio redakcijai, atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, sutrikdžiusį visuomenės rimtį ar tvarką numatyta BK 284 straipsnyje, nebeturinčiame dalių. Sankcija už šį nusikaltimą nesikeitė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas, jog šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas numato galimybę atidėti vienos iš alternatyviųjų bausmių – arešto- vykdymą, laiko, jog šiuo metu galiojantis baudžiamasis įsakymas numato švelnesnę atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojančią BK 284 straipsnio redakciją.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pareiškusi 86,87 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios I. D. gydymo. Žala atlyginta. Kliūčių priimti baudžiamąjį įsakymą nėra. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prašomos skirti bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti sumokėti baudą per šešis mėnesius (t. 2 , b. l. 117).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis D. A. įvykdė vieną nusikalstamą veiką - tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.).

Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo iniciatyva atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteistas. Atitinkamai parenkant jam bausmės rūšį, taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė, nesusijusi su įkalinimu. Nebaustas administracine tvarka. Jau ilgus metus gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Gauna stabilias pajamas. Sukūrė šeimą. Augina vaiką.

Atsižvelgiant į išdėstytą, jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nesiekianti šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio. BK 64¹ straipsnio pagrindu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas. Atsižvelgiant į baudos dydį ir kaltinamojo prašymą jam nustatomas ilgesnis nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytas standartinis dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir saugojimui perduoti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingi daiktai: sudaužyto bokalo šukės (t.1, b.l. 66), tačiau jas buvo nuspręsta sunaikinti 2013 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu byloje Nr. 1-2215-506/2013.

2012 m. vasario 6 d. prokurorės nutarimais D. A. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.1, b.l. 121-123). 2017 m. gruodžio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (t. 1, b.l. 137-138). Nors nei viena iš šių kardomųjų priemonių nėra faktiškai realizuojama (kaltinamasis gyvena užsienyje), byloje nėra duomenų, kad jos būtų buvusios panaikintos ikiteisminio tyrimo metu. Nutraukiant kaltinamojo paiešką dėl suėmimo panaikinimo nepasisakyta. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gyvena ir dirba užsienyje, nėra tikslinga tęsti šių kardomųjų priemonių taikymą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, todėl kardomosios priemonės naikintinos nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pareiškusi 86,87 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios I. D. gydymo. Kaltinamasis D. A. pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 86,87 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas Lietuvos nacionaline valiuta tebesant litui, jam ir kitam kaltininkui buvo solidari pareiga sumokėti žalos ekvivalentą eurais, t.y. 25,13 Eur. Pažymėtina, jog priimant 2013 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį R. U. atžvilgiu buvo visiškai patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 86,87 Lt sumos civilinis ieškinys ir minėta suma priteista iš R. U. Nuosprendžio pagrindu išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas antstoliui kontorai vykdyti ir visa priteista suma buvo išieškota dar iš R. U. (t. 2, b.l. 127). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamasis turi teisę kreiptis į lėšų gavėją dėl permokos grąžinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. skirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2012-02-04 d. 14.00 val. iki 2012-02-06 d. 13.05 val. (2 dienas), vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir galutinę mokėtiną baudą D. A. nustatyti 36 MGL (1 800 Eur).

Panaikinti D. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, suėmimą nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti kaltinamojo pavardę ir bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo (-ųjų) gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.