- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-02
- Bylos Nr.
- 2-1509/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01989-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Dalia Vasarienė, Egidijus Žironas
- Kategorijos
- 126.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės, Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atmestas uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „Forest brothers“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
Šalies argumentai
Kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti UAB „Forest brothers“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad UAB „Forest brothers“ restruktūrizavimo plano 5.4 skyriuje nustatyta, kad „sutartys, pasirašytos su „Swedbank lizingas“, UAB, toliau vykdomos restruktūrizavimo laikotarpiu, sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka. Kreditorinio reikalavimo įsiskolinimo „Swedbank lizingas“, UAB, mokėjimo grafikas numatomas pagal šiuo metu galiojančias lizingo sutartis. Įmonė privalo visu restruktūrizavimo laikotarpiu tinkamai vykdyti visas su „Swedbank lizingas“, UAB, sudarytų sutarčių sąlygas, o bet koks lizingo sutarčių pažeidimas bus laikomas ir restruktūrizavimo plano pažeidimu“. UAB „Forest brothers“ netinkamai vykdo finansinius įsipareigojimus pagal šalių sudarytas sutartis, todėl UAB „Forest brothers“ pažeidžia ir restruktūrizavimo planą. Restruktūrizavimo plane nurodyta suma, kuri turėjo būti sumokėta per 2011 metus nėra sumokėta, todėl yra neabejotinas pagrindas teigti, kad minėta suma nebus grąžinta ir restruktūrizavimo planas nebus įvykdytas. Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Forestr borthers“ neatliko jokių mokėjimų kreditoriaus naudai tokiu būdu pažeisdamas ne tik sutarčių sąlygas, bet ir teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą. „Swedbank lizingas“, UAB 2011 m. balandžio 4 d. pranešimu vienašališkai nutraukė šalių sudarytas sutartis ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei grąžinti turtą.
II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, kad RUAB „Forest brothers“ įsipareigojo skolą kreditoriui grąžinti tokiais terminais: 2010 m. – 205 660,54 Lt, 2011 m. – 229 072,94 Lt, 2012 m. – 224 151,29 Lt, 2013 m. 701 962,76 Lt. Kreditoriaus finansinis reikalavimas užtikrintas su UAB „Teledema“ sudarytomis laidavimo sutartimis. Bendra 2010 metais kreditoriui sumokėta suma yra 219 249,27 Lt, t. y. viršija mokėjimų grafike numatytą sumą. Kreditorius 2011 m. balandžio 4 d. vienašališkai nutraukė sutartis (t. 3, b.l. 69). Teismas vertino, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1023-467/2012, kurioje RUAB „Forest brothers“ pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis išperkamosios nuomos sutartį Nr.LT032545 su visais jos priedais ir pakeitimais, išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT032546, susitarimo dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo nuostatas ta apimtimi, kuria jos susijusios su 2006-05-04 sudarytomis išperkamosios nuomos sutarčių Nr. LT032545 ir LT032546 vykdymu; taikyti restituciją ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui du žemės sklypus bei įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 644 449,48 Lt, t. y. visas pagal 2006-05-04 sudarytas išperkamosios nuomos sutartis LT032545 ir LT032546 bei šių sutarčių priedus sumokėtas sumas. Teismas sprendė, kad iš atsakovo pateiktų apyvartos žiniaraščių matyti, jog įmonė iš esmės atitinka restruktūrizavimo procese įmonei keliamus veiklos rodiklius. Vien tai, kad atsakovas pažeidė sutartis su „Swedbank lizingas“, UAB negalima vertinti kaip atsakovo finansinių sunkumų, dėl kurių nėra galimybės vykdyti pagal restruktūrizavimo planą prisiimtus įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal sudarytas sutartis, jas nutraukus, turtas perduotas kreditoriui, papildomai pagal šias sutartis yra atlikti mokėjimai kreditoriui (už 2010 m. – 219 249,27 Lt), įsipareigojimai pagal sutartis yra užtikrinti laidavimu. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir darant išvadą, kad dėl pagal sutartis su prievolių užtikrinimo priemonėmis prisiimtų įsipareigojimų vienam kreditoriui pažeidimų nėra galimybės vykdyti pagal restruktūrizavimo planą prisiimtus įsipareigojimus, teismo nuomone, būtų pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai RUAB „Forest brothers“ restruktūrizavimo procese. Todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti kreditoriaus prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
„Swedbank lizingas“, UAB (toliau- apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti RUAB „Forest brothers“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo tokius argumentus.
Pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą yra ne tik tai, kad RUAB „Forest brothers“ buvo nustatyta ne tik prievolė 2011 m. sumokėti 229 072,94 Lt, bet ir šios prievolės vykdymo tvarka, nes pagal restruktūrizavimo plano nuostatas bet koks lizingo sutarčių sąlygų pažeidimas laikomas šio plano pažeidimu. Todėl įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, bet ši pareiga nebuvo vykdoma.2011 m. yra pasibaigę, įmokos nebuvo mokamos, todėl yra pagrindas pripažinti, kad numatyta įmokų suma nebus grąžinta ir restruktūrizavimo planas nebus įgyvendintas. Netenkinus prašymo nutraukti restruktūrizavimo bylą, RUAB „Forest brothers“ būtų sudarytos sąlygos ir toliau nevykdyti restruktūrizavimo plano, kuris buvo patvirtintas daugumos kreditorių sprendimu ir dėl to turi būti griežtai vykdomas. Pati restruktūrizuojama įmonė negali vienašališkai atsisakyti vykdyti nustatytų prievolių, o jai taip elgiantis restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta. Priešingu atveju kreditoriai gali prarasti interesą tęsti restruktūrizavimo procesą.Prievoles restruktūrizuojama įmonė privalo vykdyti ne tik dėl to, kad tai numatyta restruktūrizavimo plane, bet ir dėl to, kad šios prievolės kyla iš galiojančių sutarčių. Tinkamas jų vykdymas yra esminė restruktūrizavimo proceso tęsimo sąlyga, kuriai pritarė kvalifikuota kreditorių dauguma. Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas pažeistų kitų kreditorių interesus.Vienašalis sutarčių nutraukimas turi esminę reikšmę galimybei tinkamai įgyvendinti kitas bendrovės pertvarkymo priemones. Restruktūrizavimo plane buvo numatyta parduoti sutarčių pagrindu valdomą turtą (du žemės sklypus ir butą). Pardavus turtą RUAB „Forest brothers“ planavo gauti virš 800 tūkst. litų pelną, kuris būtų panaudotas kitų įsipareigojimų kreditoriams vykdymui. Esant nutrauktoms sutartims turtas nebus parduotas, kas reiškia, kad bendrovė negaus pelno ir negalės atsiskaityti su kitais kreditoriais.Teismas nepagrįstai vadovavosi 2,24 mln. litų turto, grąžinto apeliantui, verte. Bendra balansinė grąžinto turto vertė yra tik 1,5 mln. litų, todėl vadovautis planuojama turto pardavimo atveju gautina kaina nebuvo pagrindo. Be to, teismas nepasisakė kokią įtaką turto susigrąžinimas turi apelianto kreditorinio reikalavimo dydžiui. Tuo tarpu kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi.Restruktūrizuojama įmonė neturi teisės nuspręsti nevykdyti restruktūrizavimo plane numatytų prievolių ar jų dalies. Jei pasikeitė faktinės aplinkybės, turėjo būti inicijuojamas šio plano pakeitimas įstatymo nustatyta tvarka.Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą – tai, kad įmonė pajėgi įvykdyti restruktūrizavimo planą turi įrodyti būtent įmonė. Tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta, tuo tarpu pati restruktūrizuojama įmonė, paneigdama įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtintas apelianto kreditorinis rekalavimas, prejudicinę galią, nusprendė, kad apeliantas nebėra jos kreditorius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu RUAB „Forest brothers“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas neturėjo teisės prašyti nutraukti restruktūrizavimo bylą, nes jam atsiėmus visą pagal šalių sutartis RUAB „Forest brothers“ gautą ir valdytą turtą, jis nebeteko kreditoriaus teisių, nes susigrąžinto turto vertė yra didesnė negu apelianto kreditorinis reikalavimas bendrovei. Apeliantui 2011 m. balandžio 4 d. nutraukus sutartis bendrovė neturėjo pareigos mokėti kažkokias įmokas pagal šias sutartis, todėl restruktūrizavimo plano RUAB „Forest brothers“ nepažeidė. Pažymi, jog jos finansinė padėtis būtų leidusi sumokėti atitinkamas įmokas apeliantui, jei tam būtų pagrindas. RUAB „Forest brothers“ yra pateikusi Kauno apygardos teismui prašymą išbraukti apeliantą iš kreditorių sąrašo, jis tik nebuvo išnagrinėtas iki skundžiamos nutarties priėmimo. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pripažino šalių sudarytas išperkamosios nuomos sutartis niekinėmis ir restitucijos pagrindu priteisė iš apelianto 644 449,48 Lt bendrovei. Pažymi, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas prieštarautų restruktūrizavimo tikslams ir pažeistų tiek restruktūrizuojamos įmonės, tiek kitų jos kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Nustatyta, kad UAB „Forest brothers“ (toliau- Bendrovė) restruktūrizavimo byla iškelta 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi. Ji iškelta galiojant 2007 m. lapkričio 15 d. - 2009 m. gruodžio 27 d. ĮRĮ redakcijai, todėl bylos nagrinėjimui taikytinos ĮRĮ šios redakcijos nuostatos
ĮRĮ 24 straipsnis numatė sąlygas, kurioms esant teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą. Apelianto prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą grindžiamas šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. restruktūrizavimo byla nutraukiama, kai išaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas.
Pagal apelianto prašymą, grindžiamą tuo pačiu įstatyminiu pagrindu, restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas jau buvo nagrinėjamas – tiek pirmosios instancijos teisme 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi, tiek apeliacinės instancijos teisme 2011 m. liepos 24 d. nutartimi prašymas buvo netenkintas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakartotinio apelianto prašymo taip pat netenkino. Taigi, apeliacijos dalykas yra tai, ar skundžiama nutartis, kuria netenkintas prašymas nutraukti restruktūrizavimo bylą, yra teisėta ir pagrįsta.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo patvirtinti 70 kreditorių reikalavimai Bendrovei, apelianto kreditorinis reikalavimas – 1,36 mln. litų (t. 1 b.l. 151-153). Iš patvirtinto restruktūrizavimo plano matyti, kad apeliantui, kurio reikalavimas tos pačios eilės kreditorių sąraše sudaro apie 43 proc. visų reikalavimų sumos, buvo nustatyta privilegijuota padėtis – pirmuosius dvejus restruktūrizavimo metus tenkinami tik apelianto reikalavimai, kiti kreditoriai savo reikalavimų patenkinimo gali tikėtis tik pradedant 2012 m. (t. 2 b.l. 77). Be to, nėra ginčo dėl to, kad apelianto kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas UAB „Teledema“ laidavimu (t. 3 b.l. 115-126). To, kad 2011 m. Bendrovė nemokėjo apeliantui priklausančių įmokų, ji faktiškai ir neneigia, tačiau nurodo argumentus, kurių pagrindu mano, jog dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių ir neprivalėjo vykdyti apelianto nurodytų įsipareigojimų.
Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 24 d. nutartyje vienu iš argumentu, dėl kurio buvo netenkintas apelianto prašymas, buvo nurodyta, kad 2011 metai dar nėra pasibaigę, todėl teismas sprendė, kad nėra neabejotino pagrindo teigti, kad Bendrovės 2011 metais mokėtina apeliantui suma nebus grąžinta ir restruktūrizavimo planas apskritai nebus įgyvendintas, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad 2010 metų mokėjimo grafikas yra įvykdytas. Apeliantas savo pakartotinį prašymą bei atskirąjį skundą iš esmės ir grindžia tuo, kad įmonė 2011 metais neįvykdė apeliantui savo įsipareigojimų, numatytų įmonės restruktūrizavimo plane, apeliantas 2011 m. balandžio 4 d. nutraukė šalių sudarytas sutartis bei pareikalavo grąžinti turtą.
Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Restruktūrizavimo procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus. Svarstant ir tvirtinant restruktūrizavimo plano projektą reikalinga kvalifikuota kreditorių balsų dauguma (ĮRĮ 14 str. 3 d.), priimti nutarimą siūlyti teismui nutraukti ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą, kai pasiektas bendras kreditorių, įmonės valdymo organų ir investuotojų susitarimas dėl įmonės restruktūrizavimo nutraukimo ar baigimo, arba siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus turi teisę kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 20 str. 3 d. 9, 10 p. p.), kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje numatytais atvejais taip pat reikalingas kvalifikuotos kreditorių daugumos ar kreditorių susirinkimo (komiteto) pritarimas. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad sprendžiant tiek restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek jos nutraukimo klausimus iš esmės visų pirma siekiama atsižvelgti į kreditorių daugumos nuomonę.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, vertinti jį tik vieno kreditoriaus interesų požiūriu ir visiškai neįvertinti kitų kreditorių teisėtų lūkesčių nebūtų teisinga, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau, kad apeliantas nebandė inicijuoti šio klausimo, kuris susijęs ne tik su privačiu apelianto, bet ir viešu interesu, svarstymo kreditorių susirinkime, taigi, kitų kreditorių nuomonė dėl faktinės Bendrovės situacijos, jos ir kitų kreditorių perspektyvų, Bendrovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų apeliantui, vertinimo, dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nėra žinoma. Apeliantas savo atskirajame skunde akcentuoja kreditorių daugumos pritarimo reikalingumą tvirtinant restruktūrizavimo planą, tačiau restruktūrizavimo bylos nutraukimui kitų kreditorių pritarimo reikalingumą, kas nurodyta aukščiau minėtame teisiniame reglamentavime, ignoruoja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl konkrečios įmonės verslo perspektyvų restruktūrizavimo procese turi susitarti šio proceso dalyviai: įmonės savininkai, vadovai ir kreditoriai. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, derinti savo interesus ir neiškreipti restruktūrizavimo tikslo, tiek spręsdami dėl įmonės restruktūrizavmo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. ĮRĮ kaip lex specialis nuostatų laikymasis užtikrina restruktūrizavimo procese dalyvaujančių subjektų teisių apsaugą, interesų pusiausvyrą ir leidžia teisėtai pasiekti ekonominių tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010). Teisėjų kolegijos nuomone, tai itin aktualu kitų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Kaip minėta, restruktūrizavimo bylą galima nutraukti, kai išaiškėja, jog restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nebus įgyvendintos, ir įmonė neįrodo, kad restruktūrizavimo planas bus įvykdytas. Taigi, restruktūrizavimo bylos nutraukimui turi būti nustatytos abi šios sąlygos: iš konkrečių duomenų paaiškėja, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės ne tik neįgyvendinamos, bet ir nebus dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių įgyvendintos, ir įmonė negali įrodyti, jog planas bus įvykdytas. Įstatymas nenumato, kad bet kokie (net ir pavieniai) restruktūrizavimo plane nustatytų įsipareigojimų pažeidimai jau yra pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylos nutraukimui. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiam sprendimui pagrindas gali būti tada, kai iš faktinių aplinkybių galima spręsti, kad restruktūrizavimo proceso eigoje be protingai pateisinamų priežasčių nėra įgyvendinamos restruktūrizavimo plane numatytos esminės priemonės ir jos įgyvendintos nebus, o priešingai įrodyti įmonė nepajėgi. Akivaizdu, kad per pakankamai ilgą laiką trunkantį įmonės restruktūrizavimo procesą gali atsirasti naujų ar paaiškėti tam tikrų jau anksčiau buvusių neįvertintų aplinkybių, tarp jų ir galinčių sąlygoti kitokią įmonės bei kreditorių santykių situaciją. Jau minėta, kad ir pačiame įstatyme yra numatyta galimybė pakeisti restruktūrizavimo planą, todėl nėra nei įstatyminio, nei protingumo požiūriu pateisinamo kitokio pagrindo teiginiui, jog nepriklausomai nuo atsiradusių aplinkybių visais atvejais turi būti vykdomas tik pradžioje patvirtintas restruktūrizavimo planas. Sutiktina su apelianto argumentais, kad įmonė negali vienašališkai atsisakyti vykdyti restruktūrizavimo plane nurodytas prievoles. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad yra iškilęs ginčas, ar Bendrovė, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tebeturi įsipareigojimų apeliantui apskritai, o jei turi – tai kokius konkrečiai.
Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovė mano, jog įvertinus apelianto atsiimto turto faktą ir šio turto vertę, apeliantui apskritai išnyko reikalavimo teisė į Bendrovę, ir tuo, be kita ko, motyvuoja restruktūrizavimo plane numatytų įsipareigojimų apeliantui nevykdymą. Apeliantas atskirajame skunde savo ruožtu teigia, kad susigrąžinto turto vertė yra mažesnė negu restruktūrizavimo plane numatyta turto pardavimo kaina (2,24 mln. litų) nurodo Bendrovė, be to, ši nebegalės gauti pelno iš parduoto turto, kaip tai numatyta restruktūrizavimo plane, ir dėl to negalės atsiskaityti su kitais kreditoriais (kaip minėta, esama situacija su kitais kreditoriais svarstyta nebuvo). Bendrovė dėl kilusių nesutarimų dar iki skundžiamos nutarties priėmimo kreipėsi į teismą prašymu nustatyti, kad apeliantas kreditorinio reikalavimo nebeturi, ir išbraukti jį iš kreditorių sąrašo (t. 3 b.l. 137-142). Iki skundžiamos nutarties priėmimo pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišnagrinėjo, nors jis neabejotinai yra reikšmingas svarstant nagrinėjamą prašymą. Be to, Bendrovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą, iš kurio matyti, kad tarp šalių buvusios sudarytos dvi išperkamosios nuomos sutartys yra pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio, o Bendrovei iš apelianto dar ir yra priteista beveik 650 tūkst. Lt suma (t. 3 b.l. 172-180). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis sprendimas apskųstas, tačiau bet kuriuo atveju ši ir kitos aukščiau paminėtos aplinkybės yra pakankamu pagrindu bent jau abejoti jei ne viso apelianto kreditorinio reikalavimo, nurodyto restruktūrizavimo plane, pagrįstumu, tai bent jo ženklia dalimi. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, be kita ko, kad pagal Bendrovės pateiktus apyvartos žiniaraščius (t.3 b.l. 127-133) ji iš esmės atitinka restruktūrizavimo procese įmonei keliamus veiklos rodiklius, o apeliantas tokių duomenų ir teismo išvados atskirojo skundo argumentais, juose akcentuodamas tik įsipareigojimų nevykdymą jam, nepaneigė.
Esant paminėtoms aplinkybėms apelianto prašyme dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikia pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiuo metu yra aišku, kad numatytos restruktūrizavimo plane esminės priemonės yra be pateisinamų priežasčių neįgyvendinamos, juo labiau, kad ir negalės būti įgyvendintos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino ar taikė teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo procesą, dėl ko skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 336- 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.