Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2011-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-876/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
1-30-876/2011
Teisminio proceso Nr.
1-99-1-00454-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kategorijos
  • 2.3.2.1.2Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui (BPK 234 str., 254 str.)
NUORAŠAS
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-876/2011Proceso Nr. 1-99-1-00454-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.2.(N) (S)
ŠAKIU RAJONO APYLINKES TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 18 d.Šakiai

Šakiu rajono apylinkes teismo teiseja Judita Sungailaite susipažinusi su baudžiamaja byla Nr. 1-30-876/2011

Aprašomoji dalis

nustate:

2011 m. sausio 28 d. Šakiu rajono apylinkes teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje I. M. kaltinama pagal BK 281 str. 1 d.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad I. M. kaltinama tuo, kad 2010 m. rugpjucio 8 d. apie 20 val. Užtilciu kaimo ribose, Smalininku sen. Jurbarko raj., važiuodama nuo Smalininku k. likus apie 30 m. iki sankryžos su pagrindiniu keliu Kaunas – Jurbarkas – Šilute, Klaipeda, ties 103 km pažeide KET 172 p., 173 p., tai yra vairuodama A. M. priklausanti automobili RENAULT CLIO, (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greicio, staiga išvažiavo i priešpriešine eismo juosta ir partrenke kelkrašytje stovejusi A. N., gim. 1964-01-19, bei po to atsitrenke ir i kelkraštyje stovejusi automobili MITSUBOSHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo ivykio metu A. N. padaryti gilus nubrozdijimai ir muštines žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žaste, poodinese kraujosruvos kaires akies vokuose – antakyje – skruoste, ciurnu sanariuose kaires mentes ir kairio žastikaulio lužimai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del kaires menties ir kairio žastikaulio lužimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d.

Iš bylos duomenu ir byloje esancio V. C. skundo matyti, kad jog šio ivykio metu buvo ne tik sužalotas A. N., bet padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas V. C., ivykio metu buvo sužalotas N. M., apgadintas automobilis MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taciau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir aiškintasi kokio žala buvo padaryta del nurodytu sužalojimu ir turto sugadinimo, kokia atsakomybe kyla del šiems nukentejusiesiems padarytos žalos. Taip pat I. M. pateiktame kaltinime nera nurodyti padariniai, susije su dar dvieju asmenu sužalojimu ir automobilio sugadinimu.

BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse itvirtintos materialiosios nusikaltimu sudetys: jos apima ne tik veika, bet ir tos veikos sukeltus padarinius. Be to, baudžiamoji atsakomybe už keliu transporto eismo saugumo taisykliu pažeidimus kyla atsiradus ne bet kokioms, o tik konkreciai istatyme numatytoms pasekmems. Taigi konkretus istatyme numatyti padariniai yra butina baudžiamosios atsakomybes pagal BK 281 straipsni salyga. Antra vertus, eismo ivykio metu be padariniu, esanciu butinuoju nusikaltimo sudeties, numatytos BK 281 straipsnyje, požymiu dažnai atsiranda ir padariniai, patys savaime užtraukiantys ne baudžiamaja, o administracine atsakomybe, pavyzdžiui, nežymus sveikatos sutrikdymas, turto sugadinimas ar sunaikinimas (ATPK 127 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu atveju procesiniuose dokumentuose aprašant nusikalstama veika butina nurodyti ne tik padarinius, užtraukiancius baudžiamaja atsakomybe, bet ir padarinius, užtraukiancius administracine atsakomybe. Tokia išvada daroma ivertinus BPK normas, reglamentuojancias procesiniu dokumentu turini ir proceso dalyviu teises.

BPK 219 straipsnio, reglamentuojancio kaltinamojo akto turini, 3 punkte ir 305 straipsnio, reglamentuojancio aprašomosios nuosprendžio dalies turini, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad aprašant nusikalstama veika, be kitu aplinkybiu, turi buti nurodyti tos veikos padariniai. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnyje, padariniai – tai, pirmiausia, pasekmes, numatytos šio straipsnio 1 – 6 dalyse ir užtraukiancios baudžiamaja atsakomybe. Taciau BPK 28 straipsnio 1 dalies prasme nukentejusiuoju yra ne tik asmuo, patyres BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytus padarinius, bet ir asmuo, kuriam nusikalstama veika padare kitokios žalos, nesiekiancios BK 281 straipsnio 1 – 6 dalyse numatytu ribu. Nera jokio pagrindo teigti, kad asmuo, kuriam nusikaltimu, numatytu BK 281 straipsnyje, buvo padaryta mažesne žala, nei numatyta šio straipsnio konkreciose dalyse, turi buti nepripažistamas nukentejusiuoju. Ypac tai aktualu tais atvejais, kai autoivykio metu kartu su pasekmemis, numatytomis BPK 281 straipsnyje, atsiranda ir pasekmes, numatytos ATPK 127 straipsnyje. Jeigu tokiu atveju asmuo, autoivykio metu patyres ATPK 127 straipsnyje numatytas pasekmes, baudžiamajame procese nebutu pripažistamas nukentejusiuoju, jis neturetu galimybes reikalauti žalos atlyginimo, nes tiek baudžiamaja, tiek administracine atsakomybe užtraukiancios autoivykio pasekmes buvo sukeltos viena ir ta pacia kaltininko veika, o Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos protokole Nr. 7, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje itvirtintas non bis in idem principas draudžia asmeni du kartus persekioti ar bausti už ta pati teises pažeidima. Antra vertus, jeigu asmuo, keliu transporto eismo saugumo taisykliu pažeidimu sukeles tiek baudžiamaja, tiek administracine užtraukiancias pasekmes, del ATPK 127 straipsnyje numatytu pasekmiu nebutu baudžiamas, jam butu suteiktos privilegijos lyginant su asmenimis, kurie savo veika sukele tik administracine atsakomybe užtraukiancias pasekmes, o taip butu pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje ir kituose istatymuose itvirtintas asmenu lygybes istatymui ir teismui principas. Taigi tuo atveju, kai autoivykio, užtraukiancio baudžiamaja atsakomybe, metu atsiranda ir pasekmes, užtraukiancios administracine atsakomybe, šios pasekmes turi buti nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, ir i šias pasekmes turi buti atsižvelgiama skiriant bausme, nes padarytos žalos dydis ir mastas yra viena iš aplinkybiu, turinciu itakos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 4 punktas), i kuri atsižvelgiama skiriant bausme (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). (Lietuvos Aukšciausiojo T. B. bylu skyriaus 2006 m. balandžio men. 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2006)

Kaip matyti, teismu praktikoje nurodoma, kad kaltinamajame akte ir nuosprendyje butina ivardyti visus eismo ivykio padarinius, nes tai turi reikšmes bausmes individualizavimui bei žalos atlyginimo klausimams spresti. Padariniai, už kuriuos numatyta administracine atsakomybe, taip pat turi buti nurodyti tiek kaltinamajame akte, tiek aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir turi buti ivertinti sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Be to, padarytos žalos dydis ir mastas yra viena iš aplinkybiu, turinciu itakos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui, i kuri atsižvelgiama skiriant bausme.

Atsižvlegiant i nurodyta, darytina išvada, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimu, nes pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas neatitinka byloje esanciu faktiniu aplinkybiu, tai yra nenurodyti visi nusikalstamos veikos padariniai, atitinkamai nenurodyti visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Taip pat atkreiptinas demesys, kad iš bylos duomenu matyti, jog atumobilis Renault Clio buvo draustas transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes draudimu UAB „Ergo Lietuva“. Vadinasi, draudimo imone yra materialiai atsakinga už šiuo automobiliu padarytus nuostolius, tad turi buti išsiaiškinta, ar buvo atlyginti nuostoliai, kokio dydžio, ir draudimo bnedrove turi buti itraukta i procesa civiliniu atsakovu. Teismu praktikoje aiškinama, kad jei nustatoma, kad už nusikalstama veika padaryta žala materialiai atsako kaltinamasis ir už jo veika materialiai atsakingas asmuo, turi buti sprendžiamas klausimas del tokio asmens itraukimo i procesa civiliniu atsakovu. BPK 111 str. 1 d. ipareigoja prokurora, ar teisma buti aktyviam sprendžiant baudžiamajame procese civilinio ieškinio klausimus. Taigi privalo buti priimtas sprendimas del materialiai už kaltinamojo veiksmus atsakingo asmens itraukimo i byla.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla, baudžiamoji byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d. teismas

nutaria:

Baudžiamaja byla Nr. 1-30-876/2011, kurioje I. M. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., perduoti Jurbarko rajono apylinkes prokuraturos prokurorui.

Nustatyti 2 menesiu termina, skaiciuojama nuo nutarties isiteisejimo, nurodytiems trukumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priemimo dienos gali buti skundžiama Kauno apygardos teismui skunda paduodant Šakiu rajono apylinkes teismui.

Nuorašas tikras:Teisejos parašas.Teiseja Judita Sungailaite