Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2018-01-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-1-350/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-22
Bylos Nr.
AN2-1-350/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00393-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Bylos Nr. AN2-1-350/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00393-2017-0Procesinio sprendimo kategorija : 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) skyriaus ( toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucija G. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji, būdama UAB „N.“ direktore ir būdama darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstove, vykdanti darbdavio funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( 2012 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, su pakeitimais ir papildymais, kurių vėliausieji priimti 2016 m. birželio 16 d. Nr. XII-2436 - toliau - DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido 2016 m. lapkričio 28 d. dirbti S. C. ir V. P. nesudarius rašytinių darbo sutarčių, neįteikus antrų darbo sutarties egzempliorių ir prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus (duomenys neskelbtini) apie asmenų priėmimą į darbą. Tokiu būdu G. A. pažeidė DK 99 straipsnio 2, 3, 6 dalių reikalavimus (pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus S. C. ir V. P. darbas laikytinas nelegaliu darbu).

Žemesnės instancijos teismas

2. Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimu G. A., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau ANK) 34 straipsnio 5 dalies normas, buvo nubausta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 150 eurų bauda.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija skundžia apylinkės teismo nutarimą, prašo jį pakeisti, A. A. skirti baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

3.1 Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. A. paskirta 150 eurų bauda neadekvati padarytam pažeidimui, nes nelegalus darbas pagal savo pobūdį laikomas šiurkščiu nusižengimu. Skiriant tokią mažą nuobaudą, pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, šiuo atveju nebus pasiekti nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Be to, G. A. atžvilgiu Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena administracinė byla dėl analogiško pažeidimo, už kurį G. A. 2017-11-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas D. T. nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, nes G. A. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 35 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė esant atitinkamiems atvejams skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, arba nuobaudos visai neskirti ir šiuo atveju, atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismo paskirta mažesnė nuobauda, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atitinka padarytą pažeidimą ir pasieks padėti nuobaudos tikslus.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Skunde keliamas G. A. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma panaikinus apylinkės teismo nutarimą, kuriuo pažeidėjai buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, priimti naują nutarimą, G. A. skiriant baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nes, Institucijos įsitikinimu, nėra jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių švelnesnės nuobaudos skyrimą.

7. DK 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ( VSDF ) apie asmens darbo pradžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (pvz. nutartis N575-858/2010) .

8. Nagrinėjamu atveju iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos administracinės bylos matyti, kad protokole nurodytu metu Institucijos pareigūnams atlikus UAB „N.“, kurios direktorė yra G. A., patikrinimą, bendrovei priklausančiame statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, buvo rasti dirbantys S. C. ir V. P., kurie (duomenys neskelbtini) duomenimis bendrovėje nebuvo įdarbinti. Patikrinimo metu apklausus minėtus asmenis jų darbo vietoje jie paaiškino, kad dirba pirmą darbo dieną, dėl darbo ir jo pobūdžio tarėsi su asmeniu vardu H. ( H. A.), kuris jiems išdavė darbo priemones ir su kuriuo buvo sutarta, kad jie pradės dirbti objekte 2016-11-28 d., dirbs nuo 8 iki 17 val. ir gaus minimalų darbo užmokestį, jiems buvo paaiškinta, kad darbo sutartys bus sudarytos vėliau ( b.l. 6-7, 8-10 ). Tokiu būdu G. A. veika visiškai atitinka pažeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalies požymius ir ji kalta pagal šį ANK straipsnį pripažinta pagrįstai.

9. Kaip matyti už ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą gali būti skiriama bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų.

10. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurio paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

11. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

12. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas G. A. ANK 34 straipsnio 5 dalies normas ir skirdamas jai švelnesnę baudą nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali nurodė, kad pažeidėja kaltę pripažino, gailėjosi, nusižengimas truko neilgą laiko tarpą, byloje nėra duomenų apie ankstesnius G. A. teisės pažeidimus, ji augina tris nepilnamečius vaikus, gauna nedideles pajamas, nusižengimą padarė dėl patirties stokos, pasitikėjimo kitais asmenimis ir nedidelio darbo valandų skaičiaus bendrovėje, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, G. A. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jai paskyrus mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

14. Nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.), siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Šiais pažeidimais iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs nelegalaus darbo ir darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo pobūdį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šis pažeidimas priskiriamas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl tokio pobūdžio bylose ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, jų skundžiamame nutarime nenurodė ir apylinkės teismas.

15. Tai, kad pažeidėja bendrovei vadovavo neilgą laiko tarpą ir dirbo tik po valandą per dieną ( 5 val. per savaitę ) niekaip nepaneigia jos veikos priešingumo teisei ar jos pavojingumo. Bendrovei vadovaujantis asmuo privalo darbui skirti tiek laiko, kad užtikrintų tinkamą bendrovės veiklą, o tai, kad, kaip nagrinėjamu atveju, G. A. savo pareigas ėjo tik po valandą per dieną ir dėl to nesugebėjo savo pareigų atlikti tinkamai, jos atsakomybės nešalina. Aplinkybė, kad asmenys bendrovėje nelegaliai dirbo trumpą laiko tarpą – vieną dieną, taip pat nesumenkina G. A. kaltės, nes pažeidimas buvo nutrauktas Institucijos pareigūnų ir neaišku kiek būtų trukęs ateityje, nes byloje apklaustų nelegaliai dirbusių asmenų parodymai dėl darbo sutarties sudarymo sąlygų nesutampa su juos darbo funkcijomis ir pobūdžiu supažindinusio H. A., G. A. sutuoktinio, parodymais. Apklausiamas teisme H. A. parodė, kad darbo sutartys su S. C. ir V. P. įstatyme nustatytu laiku nebuvo baigtos sudaryti todėl, kad pastarieji neturėjo asmens dokumentų, todėl į darbo sutartis nebuvo galimybės įrašyti jų asmens kodų. Tuo tarpu nelegaliai dirbę asmenys parodė, kad jie asmens dokumentus darbo vietoje turėjo, o darbo sutartis su jais buvo sutarta sudaryti vėliau. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad byloje esančiuose darbo grafikuose nurodoma, kad S. C. ir V. P. dirba 4 darbo valandas per dieną, tokios sąlygos numatytos ir vėliau Institucijai pateiktose su jais sudarytose darbo sutartyse, tačiau teisme apklausiami S. C. ir V. P. parodė, kad jie su darbdavio atstovu buvo sutarę dirbti visą darbo dieną nuo 8-17 val. už minimalų darbo užmokestį. Tokie byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad tiriant įvykio aplinkybes buvo menkinamas padaryto pažeidimo pavojingumas, bandoma švelninti tikrąją situaciją nurodant netikslias aplinkybes, siekiant švelninti ir pažeidėjos atsakomybę.

16. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pažeidėjos gailėjimąsi nusižengus ir faktinių aplinkybių pripažinimą pripažinęs jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be pagrindo priskyrė aplinkybėms, ypatingai teigiamai bylojančiomis pažeidėjos naudai, nes , kaip minėta, ji proceso metu nebuvo pakankamai nuoširdi, pateikė prieštaringas versijas dėl jos vadovaujamoje bendrovėje priimtų nelegaliai dirbusių asmenų įdarbinimo ir darbo sąlygų. Taip pat nėra duomenų, kad pažeidėja būtų padėjusi išaiškinti pažeidimą, priešingai, apie nelegaliai dirbusius asmenis pranešė anoniminis asmuo ir pažeidimą išaiškino Institucijos pareigūnai. Be to, ši aplinkybė daugiau reikšminga nustatant nuobaudos dydį, o ne taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pažeidėja gauna nedideles pajamas, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma išskirtine, kuriai egzistuojant asmuo gali pažeidinėti įstatymus, leisti dirbti neįdarbintiems ir socialiniu draudimu nedraustiems darbuotojams, taip iškreipiant darbo rinką ir konkurencines sąlygas, ir dėl šios priežasties tikėtis mažesnės bausmės. Kita vertus, teismas vertino tik G. A. deklaruotas pajamas, detaliau nesiaiškindamas jos faktinės turtinės padėties. Taigi vien sąlyginai mažos deklaruojamos pajamos negali būti pakankama priežastis mažinti paskirtą nuobaudą iki dar mažesnio dydžio, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas, o faktas, kad ji turi tris nepilnamečius vaikus, nelaikytina išimtine, ypatingai teigiamai bylojančia pažeidėjos naudai.

18. Be to, kaip jau minėta anksčiau, skiriant nuobaudą būtina vadovautis ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais nuobaudos tikslais. Įvertinus šio pažeidimo pobūdį, tokiu pažeidimu daromą naudą darbdaviui, darytina išvada, kad mažesnio nei sankcijoje įtvirtintas minimumas dydžio bauda, kurią paskyrė teismas, šiuo atveju neužtikrins prevencijos, nes paskirtoji nuobauda nėra pakankamai reikšminga, palyginus su pažeidimu gaunama nauda, siekiamais tikslais bei žala, kuri daroma nelegaliai įdarbintiems darbuotojams, todėl skiriant tokią baudą, gali būti gaunamas priešingas rezultatas – pažeidėjas gali ir vėl daryti naujus pažeidimus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. A. atžvilgiu pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas normas ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą nuobaudą. Todėl apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį buvo paskirta 150 eurų administracinė nuobauda, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas, G. A. už pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje paskiriant baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarimo dalį, kuria G. A., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta 150 eurų bauda ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo priimti naują nutarimą – G. A. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti 1000 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis