- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- II-127-927/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00023-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Audrius Juozapavičius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena (toliau – Skundžiamas nutarimas), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjas R. M. S. pateikė skundą dėl Institucijos 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.
Šalies argumentai
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose gautas Pareiškėjo skundas su kuriuo susipažinus priimta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartis skundo trūkumams pašalinti (b. l. 11-12).
3. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. kovo 23 d. gautas Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus patikslintas skundas dėl Institucijos 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022, kuris priimtas nagrinėti (b. l. 18).
Pareiškėjų skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena ir grąžinti bylą Institucijai. Skunde nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas priimtas tuo pagrindu, kad „<...> nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad kitiems asmenims padarytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas“, todėl „<...> nepadarytas administracinis nusižengimas“. Tokią išvadą Pareiškėjo atstovas advokatas laiko nepagrįsta. Skunde nurodoma, jog pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį atsako asmuo padaręs Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 8 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Taigi bet koks sužalojimas ar susargdinimas, kuris trunka ne daugiau 10 dienų, jau yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodoma, kad Pareiškėjas avarijos metu patyrė sužalojimus, kurie nurodyti mediciniuose dokumentuose. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. liepos 24 d. (netrukus po avarijos) ambulatorinio apsilankymo aprašymo, kurį surašė gydytoja V. Klimašauskienė, duomenimis, diagnozės – (duomenys nesklesbtini); pacientas nukentėjo avarijos metu, skundžiasi nugaros skausmu, kaklo skausmu, pakaušio skausmu, galvos svaigimu; dėl patirtų traumų ir galimos galvos traumos pacientas nukreipiamas traumatologui ir neurochirurgui. Taip pat VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. liepos 24 d. (netrukus po avarijos) ambulatorinio apsilankymo aprašymo, kurį surašė gyd. R. Baltušinskas, duomenimis, taikytas gydymas Ketoloraci 60 mg; išrašomas tolimesniam ambulatoriniam gydymui, šeimos gydytojo priežiūrai ir kontrolei; nuo skausmo nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo, pvz., Ibuprofeno 400 mg; šaldyti sumuštą vietą po 15 minučių kas 2 valandas dvi paras po traumos; vengti staigių kaklo judesių, tausojantis režimas; būklei pablogėjus skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Taipogi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2022 m. liepos 24 d. (netrukus po avarijos) ambulatorinio apsilankymo aprašymo, kurį surašė gydytojas T. Šiatkus, duomenimis, diagnozės – (duomenys neskelbtini); sužalojimų pobūdis - raiščių patempimas; rekomendacijos - tausojantis režimas, vengti sėdimos padėties, būklei negerėjant - tikslinė kontrolė. Pareiškėjo atstovas advokatas teigia, jog Skundžiamame nutarime nurodoma, kad teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su šiais duomenimis, nenustatė objektyvių medicininių R. M. S. kūno sužalojimų. Tačiau pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių J. M. Paliulio išvadų, todėl neaišku, nei ką tyrė šis ekspertas, nei kodėl padarė tokias išvadas, nei, apskritai, ar ką nors tyrė ir teikė išvadas. Pareiškėjo atstovo advokato nuomone, minėti nurodyti medicininiai dokumentai liudija apie R. M. S. kūno konkrečius sužalojimas, kurių visiškai pakanka KET pažeidėjo veiką kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog aukščiau nurodyti medicininiai dokumentai yra tik pirminiai duomenys apie R. M. S. sveikatos būklę. Skunde teigiama, kad tolimesnio gydymo medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. M. S. sužalojimas truko ilgiau negu 10 dienų: 2022 m. rugsėjo 16 d. gydytojo neurologo konsultacijos išraše nurodoma - R. M. S. CSN deficitas, judrumo apribojimo padidėjimas, paravertebralinių raumenų įtempimas; gydymas - Dexak 50, Depo-Medrol; 2022 m. gruodžio 5 d. psichologo konsultacijos išraše nurodoma, kad R. M. S. dalyvauja individualioje psichoterapijoje, kurios sesijos vyksta 2 kartus per mėnesį. Pas pacientą išsilaiko nerimo simptomai sukelti traumine patirtimi (automobilio įvykis). Simptomai yra susiję su visomis transporto priemonių vairavimo situacijomis, o taip pat su važiavimu automobiliu. Be to nerimas persikėlė į socialines situacijas. Todėl iki simptomų remisijos ar susilpnėjimo, vairavimas transporto priemonėmis yra nerekomenduojamas, įskaitant pareigų susijusių su vairavimu vykdymas, o taip pat kitos veiklos susijusios su trauminiu įvykiu vykdymas; 2022 m. rugpjūčio - 2023 m. vasario algalapių matyti, kad R. M. S. buvo mokamas ne atlyginimas, o ligos-nedarbingumo išmoka. Negalėdamas toliau tęsti darbo 2023 m. vasario 23 d. buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjo atstovas advokatas nurodo, kad minėti lenkiški dokumentai pateikiami su neoficialiu vertimu į lietuvių kalbą, o angliški dokumentai be vertimo. Paaiškina, kad taip yra todėl, kad tikslinant skundą pareiškėjas neturėjo galimybių atlikti šių dokumentų oficialių vertimų. Tačiau teigia, kad kita vertus, pareiškėjui tai būtų papildomos išlaidos, tuo tarpu tinkamai surinkti įrodymus yra ne Pareiškėjo, o institucijos pareiga. Taip pat Pareiškėjo atstovas advokatas atkreipia dėmesį į tai, jog R. M. S. sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kas pagal Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 7 punktą laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o už nesunkų sveikatos sutrikdymą pažeidus kelių eismo taisykles įstatymas numato ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad pagal ANK 592 straipsnio 1 dalį, jei pradėjus administracinio nusižengimo teiseną yra nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių atlikus atitinkamus procesinius veiksmus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, o administracinė teisena nutraukiama. Pareiškėjo atstovas advokatas atsakydamas į Institucijos atsiliepimą, pateiktą į pirminį Pareiškėjo skundą, kuriame akcentuojama, kad po avarijos eismo dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją teigia, jog eismo įvykio deklaracijos užpildymas nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo fakto. Pažymi, kad šiuo atveju į įvykio vietą buvo atvykęs policijos pareigūnas ir pats nurodė pildyti įvykio deklaraciją. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog R. M. S. nėra lietuvis, negyvena Lietuvoje ir šiuo atveju pasitikėjo pareigūno nurodymais. Todėl tai, kad šiuo atveju buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, niekaip neriboja R. M. S. teisių ginti savo teisėtus interesus ir reikalauti tinkamo tyrimo. Skunde nurodoma, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto nutarimo R. M. S. negali gauti žalos kompensavimo, nes pagal tokį Skundžiamą nutarimą draudimo bendrovė atsisako atlyginti nuostolius. Pareiškėjo skunde tvirtinama, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena, kuri pagal Institucijos atsiliepimą į Pareiškėjo skundą truko tris dienas (nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d.), neatitinka ANK 563 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes ji nėra nei objektyvi, nei visapusiška, nei išsami; pareigūnai nesiėmė jokių priemonių, kad būtų tinkamai ištirtos veikos aplinkybės - nesudarė galimybės Pareiškėjui pateikti dokumentų apie sveikatos sutrikdymą (pareiškėjas net nebuvo informuotas apie kokį nors nusižengimo nagrinėjimą), nesikreipė dėl to į jokias Lenkijos Respublikos ir (ar) Jungtinės Karalystės institucijas, neatliko sveikatos ekspertinio vertinimo. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta byla turėtų būti grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (b. l. 19-26).
4.1. Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu parodė, jog palaiko skundą, prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti Institucijai atlikti tyrimą. Akcentavo, jog po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, nes į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnas, kuris nurodė atlikti šiuos veiksmus bei vykti į ligoninę. Pareiškėjas, būdamas užsienietis, būtent taip ir pasielgė. Pareiškėjo atstovas advokatas nurodė, kad bylos medžiagoje pateiktas specialisto paaiškinimas dėl Pareiškėjo sveikatos ir sužalojimų yra pateiktas įvertinus tik pačius pirminius medicininius dokumentus, taip pat jame nepateikta jokių išvadų, todėl nėra aišku, ką specialistas įvertino teikdamas šią įvadą. Nurodė, kad Pareiškėjas gyvena ir gydosi Lenkijoje, o dirbo Didžiosios Britanijos įmonėje tolimųjų reisų vairuotoju. Dėl įvykio Lenkijoje jam buvo taikomas gydymas, tiek gydytojo neurologo, tiek psichologo, taip pat Pareiškėjas net pusę metų dėl įvykio pasekmių tiek fizinių tiek psichologinių negalėjo dirbti, gavo nedarbingumo išmoką, dėl ko galiausiai buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjo atstovo advokato teigimu, šių aplinkybių Institucija, atlikdama tyrimą, nesiaiškino, nesikreipė nei į Lenkijos, kur Pareiškėjas gyvena ir gydosi, nei į Didžiosios Britanijos, kurios įmonės darbuotoju Pareiškėjas buvo, atitinkamas įstaigas siekiant išsiaiškinti visas nusižengimui ištirti reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad ne pats Pareiškėjas turi pareigą teikti dokumentus savo iniciatyva, taip pat oficialius jų vertimus, o Institucijos pareiga yra išsamiai ištirti nusižengimą. Galutinai prašė Skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą tyrimui atlikti (b. l. 38-41).
Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Institucija pateiktame atsiliepime į patikslintą Pareiškėjo skundą nurodė, jog prašo skundo netenkinti. Nurodė, jog Skundžiamą nutarimą Institucijos pareigūnas priėmė ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, konstatuodamas, kad nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad įvykio metu kitiems asmenims buvo padarytas ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas bei nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. P. atžvilgiu, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, požymių. Taip pat akcentavo, jog Skundžiamas nutarimas priimtas atsižvelgiant į 2022 m. spalio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus, teismo medicinos gydytojo, teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimo rezultatus. Šiame paaiškinime specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su R. S. ambulatorinio apsilankymo aprašymais iš Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Lenkijos, Javoro klinikos išrašu iš asmens sveikatos istorijos, pateikė išvadą, kad nenustatyta R. S., objektyvių medicininių kūno sužalojimo požymių. Institucija nurodo, jog prie patikslinto Pareiškėjo skundo pateikti medicininiai dokumentai yra be oficialaus vertinimo į lietuvių kalbą, dokumentai galimai iš darbovietės nepasirašyti ir yra anglų kalba, be vertimo į lietuvių kalbą, jų turinys nėra aiškus. Taip pat dauguma dokumentų be parašų, skenuoti, galimai redaguoti dėl ko neįmanoma nustatyti jų autentiškumo ir vientisumo. Institucija taip pat pažymi, jog Pažymėtina, kad ankščiau minėti dokumentai buvo pateikti 2023 m. kovo 23 d. tiesiogiai Vilniaus regiono apylinkės teismui patikslinant skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje dėl to nebuvo vertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ROIK 22185264441 ir 2022 m. spalio 27 d. R. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priimto nutarimo. Taip pat teigė, jog aplinkybė, kad po eismo įvykio jo dalyviai įvykdė KET 220 punkto reikalavimą - užpildė eismo įvykio deklaraciją, R. P. sutiko su aplinkybe, kad sukėlė eismo įvykį ir prisiėmė atsakomybę dėl padarytos žalos, patvirtina, kad eismo įvykio dalyviai dėl visų eismo įvykio aplinkybių sutarė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes Institucija prašo palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje priimtą nutarimą nepakeistą bei bylą išnagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 33-36).
Motyvuojamoji dalis
Teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad šiame kodekse nustatoma administracinių nusižengimų teisena. Pareiškėjo sutuoktinė I. S. elektroniniu paštu kreipėsi į Instituciją su pranešimu apie eismo įvykį, po kurio Institucija pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. 2022 m. spalio 14 d. Institucijos nutarimu buvo administracinė teisena nutraukta konstatavus, kad nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad kitiems asmenims buvo padarytas straipsnyje numatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl nepadarytas administracinis nusižengimas.
Pagal ANK 591 straipsnį administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Kaip matyti, šis straipsnis numato pareigą įgaliotam institucijos pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, imtis visų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.
Pažymėtina, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (padaryto pažeidimo) ir kilusių padarinių. Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).
Iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog 2022 m. liepos 24 d. įvykio eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai: „VW Bora“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. P. ir „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Pareiškėjas R. M. S.. Įvykus eismo įvykiu buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, R. P. sutiko su kalte ir prisiėmė atsakomybę dėl padarytos žalos. Taip pat iš bylos duomenų matyti, jog Pareiškėjas iškart po įvykio kreipėsi į Skubios pagalbos skyrių dėl sumušimų.
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs pareiškėjo atstovą advokatą, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimas šioje byloje buvo atliktas nepakankamai išsamiai, iš esmės neatlikti ir tinkamai neužfiksuoti šiam administraciniam nusižengimui tinkamai ištirti būtini ANK 593 straipsnyje numatyti veiksmai, o nutarimo motyvai yra formalūs, abstraktaus pobūdžio, bei grindžiami pirminiais medicininiais dokumentais, kuriuos Institucijai pateikė pats Pareiškėjas. Pritartina Pareiškėjo atstovo advokato nuomonei, jog ne Pareiškėjo pareiga yra tirti administracinį nusižengimą, savo iniciatyva teikti dokumentus, užtikrinti oficialų jų vertimą, tačiau pati Institucija privalo iš atitinkamų įstaigų tokius duomenis išreikalauti, tam kad administracinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas išsamiai ir galutinis sprendimas būtų priimtas pagrįstas bei teisingas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Pareiškėjas po eismo įvykio išvyko į Lenkiją, kur gyvena ir ten gydėsi. Pareiškėjas nurodo, kad dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti, ilgą laiką gavo nedarbingumo išmoką bei galiausiai buvo atleistas iš darbo, taip patyrė ilgalaikes pasekmes, dėl kurių jam nerekomenduojama dirbti su transporto priemonių vairavimu susijusį darbą. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė įvairias neigiamas pasekmes, kurios, jo manymu, yra sąlygotos aptariamo eismo įvykio.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija tiek Skundžiamą nutarimą, tiek savo atsiliepimą į Pareiškėjo skundą grindžia byloje esančiu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio paaiškinimu, kuris pateiktas išanalizavus pirminius medicininius dokumentus, t. y. yra vėlesni medicininiai dokumentai iš Lenkijoje Pareiškėjui taikyto gydymo jame nebuvo vertinti.
Institucijos atsiliepime pateiktas argumentas, jog eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją nepaneigia fakto, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina tik tai, jog eismo įvykio dalyviai sutarė dėl kaltės, t. y., kad eismo įvykis kilo dėl R. P. kaltės, bet nepaneigia, kad Pareiškėjui galimai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Taipogi svarbi aplinkybė, jog iškart po įvykio Pareiškėjas kreipėsi dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo.
Teismas pažymi, kad Pareiškėjas nurodo įvairias neigiamas pasekmes, kurios dėl sveikatos būklės tiek fizinės, tiek psichologinės, Pareiškėjo manymu, kilo dėl aptariamo eismo įvykio, tačiau Pareiškėjas dėl Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo ir nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos neturi galimybės gauti draudimo išmokos.
Teismo vertinimu, Institucija, priimdama Skundžiamą nutarimą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, neįvykdė ANK 563 straipsnyje numatytos pareigos greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti galimą administracinį nusižengimą, tinkamai taikyti įstatymus, todėl Pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundas tenkintinas ir byla grąžintina Institucijai tyrimui atlikti ir procesiniam sprendimui priimti.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2022 m. spalio 14 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22588-2022 (ROIK Nr. 22185264441), ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui tyrimui atlikti.
Nutarčiai įsiteisėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui Kelių policijos skyriui grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK: 22185264441.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.