Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2680-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
1-2680-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07543-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Kaltinamasis
V. D.
Civilinis ieškovas
D. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2680-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07543-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,kaltinamajam V. D.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. D.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, kuomet jis 2017 m. vasario 15 d., apie 18.30 val., Vilniuje, reguliuojamoje Liepkalnio – Dunojaus gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos Respublikoje registruota transporto priemonė). Sukdamas į kairę kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į kairę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusi pėsčiąjį, tai yra, jis, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, vairuojamu automobiliu iš Liepkalnio gatvės įvažiavo į sankryžą su Dunojaus gatve ir sukdamas į kairę - į Dunojaus gatvės pirmąją eismo juostą, nepraleido ir partrenkė pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę Dunojaus gatve ėjusias pėsčiąsias D. D. ir A. C., dėl ko D. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o A. C. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Eismo įvykio dieną pažįstamo prašymu atsiėmė iš autoserviso automobilį Peugeot. Automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Buvo jau prietema, matomumas blogas. Vyko Dzūkų gatve, pravažiavo vieną sankryžą, po ko reikėjo sukti į kairę. Reikėjo praleisti automobilius, važiuojančius nuo kalno, į ką kreipė ypatingą dėmesį. Įvažiavo į pėsčiųjų perėją, tik tuomet pamatė pėsčiąsias, kirto per stabdžius, tačiau sustabdyti jau nespėjo. Eismo įvykis įvyko todėl, kad buvo tamsu ir jis visą dėmesį nukreipė į priešpriešiais važiuojančius nuo kalno automobilius. Iššoko iš automobilio. Iškvietė nukentėjusiosioms greitąją pagalbą. Automobilį vairuoja nuo 1989 metų. Šiuo metu sunkiai serga, komisija spręs jo darbingumo lygį. Dirba elektriku, darbui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes darbai vyksta visoje respublikoje. Gailisi dėl savo veiksmų. Sutarė su nukentėjusiąja D. D. dėl žalos atlyginimo.

Tokiu būdu, kaltinamasis V. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus apie veikos padarymo aplinkybes bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-15, apie 18.30 val., ėjo kartu su dukra A. C., gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Dunojaus gt., prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Dukrą laikė už rankos. Sulaukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas pėstiesiems. Pėsčiųjų perėjos viduryje buvo saugumo salelė, skirianti priešingų krypčių eismo juostas. Užsidegus leidžiamam signalui, su dukra pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Praėjus pirmą eismo juostą ir tik įžengus į antrą eismo juostą, dar prieš saugumo salelę, joms iš kairės pusės atvažiavo automobilis „Peugeot", su lenkiškais valstybės numeriais (duomenys neskelbtini), ir jas abi partrenkė. Kadangi joms, pėsčiosioms, degė žalias šviesoforo signalas, ji pagrįstai tikėjosi, kad automobilis privažiavęs sustos. Tačiau jis trenkėsi į ją bei kliudė ir dukrą. Dar prieš nugriūdama ji spėjo apkabinti dukrą ir jos abi nukrito. Automobilis kliudė jas maždaug savo priekio viduriu. Pirmas smūgis buvo jai į kairės pusės šlaunį, tada šiek tiek kliudė dukros galvą. Jos nukrito priešais jau sustojusį automobilį, tačiau kurioje tiksliai vietoje kelio atžvilgiu ir kokiu atstumu nuo automobilio, negali pasakyti, kadangi neįsidėmėjo. Po smūgio tiek ji, tiek dukra buvo sąmoningos. Dukra verkė, buvo išsigandusi. Ji taip pat buvo šoko būsenoje, nepajuto netgi, kur skauda. Atvažiavę medikai jas abi apžiūrėjo ir išvežė dukrą - į Vaikų ligoninę, o ją - į RVU ligoninę. Po susidūrimo vairuotojas priėjęs nebuvo, buvo priėjusi kažkokia moteris, kuri pasakė, jog iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Jos duomenų nežino. Daugiau nieko papildyti neturi. Ieškinį pareikš teisme (b.l. 44-45).

Specialisto objektų (dokumentų) apžiūros protokole nurodyta, kad D. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes šeivikaulio galvos lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui) (b.l. 26).

Specialisto objektų (dokumentų) apžiūros protokole nurodyta, kad nepilnametei A. C. nustatytas kaktos odos nubrozdinimas, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 28).

Iš liudytojo V. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2017-02-15 d., apie 18.30 val., vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš Liepkalnio gatvės pusės link Rasų g. Sustojo pirmoje eismo juostoje. Buvo trečias automobilių eilėje. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas ir pradėjo važiuoti link Rasų g., prieš jo vairuojamą automobilį važiavo dar du automobiliai. Pirmas automobilis buvo su lenkiškais registracijos numeriais. Pastebėjo, kad aukščiau minėtas automobilis Peugeot, sukdamas į kairę, sankryžoje, partrenkė, degant žaliam šviesoforo signalui, per pėsčiųjų perėją ėjusią moterį su vaiku. Pėsčiosios ėjo per perėją vairuotojui iš dešinės pusės (b.l. 50).

Prie bylos medžiagos pridėtas Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 8-11).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b.l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Teismo yra vertinamai kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios D. D. bei liudytojo V.K. parodymus, specialisto-mediko išvadas, įvykio bei automobilio apžiūros rezultatus, teismas daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis V. D., vairuodamas automobilį Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Lenkijos registracija), 2017 m. vasario 15 d., apie 18.30 val., sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą - nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų perėja einančių pėsčiųjų D. D. bei A. C., laiku nesustabdė automobilio ir jas partrenkė, padarydamas, atitinkamai - nesunkų bei nežymų sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes vairuotojas galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo V. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad jis nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių, kaltininko asmenybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasėkoje vieno žmogaus sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o kito - nežymiai. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad V. D. teisiamas yra pirmą kartą, dirba, susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiąja D. D., kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nukentėjusiųjų jis atsiprašė. Šiuo metu jis sunkiai serga, bus sprendžiamas klausimas dėl jo darbingumo lygio nustatymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę, kuri nesiekia baudos už neatsargius nusikaltimus vidurkio (BK 47 str. redakcija iki 2017-10-05d.). Taikytini BK 64(1) str. reikalavimai dėl baudos mažinimo trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teisę vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teisę laikyti ir nešioti ginklą, teisę medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

V. D. nevykdė KET reikalavimų, nepraleido pėsčiųjų, ėjusių per perėją, dėl ko kilo eismo įvykis, buvo sužaloti du žmonės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis nuo 2013 metų yra baustas 6 kartus už KET pažeidimus (b.l. 64-66). KET taisyklių nepaisymas galiausiai lėmė žmonių sužalojimą, kas leidžia teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamasis nubaustas už administracinius teisės pažeidimus baudomis išvadų nepadarė, todėl kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, minimaliam terminui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. D. pareiškė ieškinį, prašydama priteisti jai bei nepilnametei dukrai A. C. 206 Eur turtinei žalai atlyginti bei po 2500 Eur (kiekvienai) neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino reikalavimus bei pateikė rašytinį susitarimą su kaltinamuoju, kad turtinei žalai bus atlyginta 206 Eur, o neturtinei - jai ir dukrai 1500 Eur.

Kaltinamasis sutiko su pateiktu reikalavimu, prašo teismo patvirtinti jo bei nukentėjusiosios susitarimą dėl žalos atlyginimo dydžio bei sąlygų.

Toks susitarimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams, nepažeidžia kieno nors teisių bei teisėtų interesų, todėl turi būti patvirtintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 45 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. D. skirtą bausmę (baudą) sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 30 MGL, t.y. 1129,80 € baudą.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitas banke Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios D. D. (atstovauja ir nepilnametę dukrą A. C.) 1500 Eur neturtinei ir 206 Eur turtinei žalai atlyginti.

Patvirtinti nukentėjusiosios D. D. bei nuteistojo V. D. susitarimą, kad neturinei žalai atlyginti nuo 2017-12-10 nuteistasis mokės nukentėjusiajai po 150 Eur kiekvieną mėnesį ir kad jis atlygins jai 206 Eur dydžio turtinę žalą.

Nuosprendį perdavus vykdyti, kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski