- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- ATP-878-255/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00597-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. T. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto 2013 m. birželio 13 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d., 13.24 val., Kėdainių r. sav., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 28 kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 124 km/h greičiu ir viršijo leistiną 90 km/h greitį. Nustatytą greitį, įvertinus paklaidą vairuotojo naudai, viršijo 32 km/h. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje. Už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą N. T. paskirta administracinė nuobauda – 500,00 Lt bauda.
Šį nutarimą N. T. apskundė Klaipėdos rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartimi N. T. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
N. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. birželio 13 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad nesutinka priimtais nutarimu ir nutartimi, nes jie yra nepagrįsti, o į bylą pateikti įrodymai nėra tinkamai įvertinti. Tiek institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad policijos pareigūnai greičio matuokliu „Berkut“ Nr. 0405002 užfiksavo 124 km/h N. T. vairuojamo automobilio greitį, bei pritaikius paklaidą nustatė, kad jis greitį viršijo 32 km/h. Mano, kad tiek nuobaudą skyręs pareigūnas, tiek teismas tinkamai neįvertino priešingų byloje esančių įrodymų ir nepašalino nustatytų prieštaravimų.
Apeliantas nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), įmonė priklauso tam pačiam savininkui, kuris turi ir Latvijoje registruotą įmonę (duomenys neskelbtini). 2012 metais buvo nupirkti nauji automobiliai (duomenys neskelbtini) vardu ir visuose juose sumontuota nauja GPS įranga „Teltonika FM4200". Ši įranga veikia tokiu principu - vairuojant automobilį nuolat ir tiksliai yra fiksuojamas greitis bei automobilio buvimo vieta. Visi šie duomenys patenka į interneto duomenų bazę www.autonams.lv ir ten yra matomi, saugomi, kaupiami. Vienas iš šių automobilių su sumontuota GPS įranga buvo duotas naudotis N. T.. Į bylą yra pateiktas 2013 m. liepos 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 65/13/21, kuriame yra pateikti minėto GPS įrenginio užfiksuoti duomenys 2013 m. gegužės 16 d. tam tikru laikotarpiu. Pagal pateiktus duomenis didžiausias užfiksuotas greitis buvo 114 km/h maždaug dvi minutės iki policijos pareigūnų nurodomo greičio fiksavimo, t.y. 13:22:21 val. Po to greitis nuolat krito, t.y. buvo 102 km/h, 92 km/h bei 33 km/h. Toks greičio lėtėjimas patvirtina byloje nustatytą aplinkybę, kad jis tuo metu buvo sustojęs, ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai, todėl greičio lėtėjimo seka patvirtina, jog didžiausias užfiksuotas automobilio greitis nesiekė 120 km/h ir netikėti GPS įrenginio užfiksuotais duomenimis nėra pagrindo. Žinodamas, kokiu greičiu važiavo, jis nuo pat pradžių neigė viršijęs leistiną greitį tiek, kiek nurodė policijos pareigūnai. Apie nesutikimą su 122 km/h greičiu jis nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole. Nei tuo metu, nei dabar jis neturi pagrindo abejoti automobilyje įmontuotos įrangos duomenų fiksavimo tikslumu.
Apeliantas mano, kad nemažai aplinkybių verčia abejoti policijos pareigūnų užfiksuotu 124 km/h greičiu, atmetus paklaidą nustatytu 122 km/h greičiu. Visų pirma, byloje taip ir nebuvo paaiškinta, kodėl nebuvo įjungta policijos pareigūnų automobilyje sumontuota filmavimo ir greičio matavimo įranga, o buvo naudojamas greičio matuoklis, kuris neparodo konkretaus automobilio greičio. Teigiama, kad tai, kad greičio matuoklis užfiksavo 124 km/h greitį, dar nereiškia, kad tai N. T. vairuoto automobilio greitis, nes jį paneigia pateikti GPS įrangos duomenys. N. T. nurodė, kad vairavo automobilį latviškais numeriais, privažiavę policijos pareigūnai leido suprasti, kad nori neteisėtai pasipelnyti, su kuo jis nesutiko, nes žinojo, kad tokiu greičiu, t.y. apie 124 km/h greičiu, jis tikrai nevažiavo. Dėl to N. T. iškart kilo abejonės ir policijos pareigūnams aiškiai pasakė, kad tokiu greičiu nevažiavo, savo nesutikimą patvirtino padarydamas įrašą administracinio teisės pažeidimo protokole. Abejones kelia ir tai, kad policijos įstaiga vengė pateikti tinkamai greičio matuoklio „Berkut“ išspausdintą informaciją. Mano, kad turėjo būti išspausdinta išsami visų tą dieną atliktų matavimų išklotinė, kur pagal datą ir laiką būtų galima atsekti jo vairuoto automobilio galimai užfiksuotą greitį. Tačiau tokios išklotinės policija į bylą nepateikė, o pateikė Excel lentelę su tam tikrais duomenimis, kuriuose nurodytas ne tik greitis, bet ir N. T. pavardė, asmens kodas. Akivaizdu, kad greičio matuoklis tokios informacijos pateikti negalėjo, reiškia ši informacija yra surašyta pareigūno. Mano, kad laikyti, kad tai yra greičio matuoklio duomenys, nėra pagrindo. Be to, analizuojant šią išklotinę matyti, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas V. Aleknavičius 2013 m. gegužės 16 d. pasirašė po šia išklotine ranka įrašydamas „Sutikrinta". Tai reiškia, kad šioje išklotinėje yra visi 2013-05-16 policijos pareigūnų naudoto greičio matuoklio „Berkut“ duomenys. Tačiau neįtikėtina, kad šis greičio matuoklis per visą dieną buvo panaudotas tik du kartus, t.y . 12:08 val. atlikus kontrolinį matavimą ir 13:24 val. užfiksavus N. T. automobilio greitį. Apeliantui kyla klausimas, negi per visą dieną greičio matuoklis nebuvo nei karto naudojamas, jeigu, kaip teigia pareigūnai, jie dirbo su šiuo greičio matuokliu patruliavimo rėžime? Nuo kontrolinio matavimo iki N. T. greičio užfiksavimo praėjo daugiau nei 1 valanda ir 16 min. Neįtikėtina, kad vykdydami eismo kontrolę pareigūnai daugiau kaip valandą laiko nenaudojo greičio matuoklio, o per visą dieną greičio matuoklį iš esmės panaudojo tik vieną kartą, t.y. būtent tada, kai fiksavo jo automobilio greitį. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad greičio fiksavimo duomenys yra suklastoti nepagrįstai patraukiant jį administracinėn atsakomybėn, kai policijos pareigūnams nepavyko, jo manymu, nepagrįstai pasipelnyti iš N. T.. Policijos pareigūnas R. A. teisme nurodė, kad dirbo patruliavimo rėžime su prietaisu „Berkut“ ir fiksavo atvažiuojančių transporto priemonių greitį. Tačiau jo parodymai prieštarauja greičio matuoklio išklotinei, nes greičio matuoklis praktiškai buvo nenaudojamas. Dėl to galima teigti, kad policijos pareigūnai galimai naudojo automobilyje sumontuotą filmavimo bei greičio matavimo įrangą, tačiau neaišku, kodėl ši įranga nebuvo naudojama fiksuojant jo vairuojamo automobilio greitį. Vengimas pateikti duomenis, kodėl nebuvo naudojama policijos automobilyje sumontuota įranga, bei aplinkybė, kad greičio matuoklis „Berkut“ per visą dieną buvo naudotas tik du kartus, verčia abejoti policijos pareigūnų užfiksuotais jo vairuojamo automobilio greičio duomenimis bei pareigūnų tinkamu darbo atlikimu. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į visas šias abejones, nepagrįstai vadovavosi greičio matuoklio „Berkut“ užfiksuotais duomenimis, kurie kelia pagrįstas abejones, be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo jo automobilyje sumontuotos GPS įrangos duomenimis, kurie nekelia abejonių, kad buvo matuotas N. T., o ne kokio nors kito automobilio greitis.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad nesivadovauja GPS įrangos užfiksuotu greičiu, nes neva nėra duomenų, kokį greitį užfiksavo įranga, kai greitį (13:24 val.) galimai fiksavo policijos pareigūnai. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai nėra nurodę tikslaus matavimo laiko, jie nurodė, jog matuota apie 13:24 val., sekundės nenurodomos, todėl net jei ir būtų GPS įranga užfiksavusi greitį 13:24 val. kokią nors sekundę, tai dar nereikštų, kad pataikyta į tą patį momentą, kai greitį galimai matavo pareigūnai, nes greitis gali kisti kiekvieną sekundę, matavimas taip pat užtrunka tik sekundės dalį. Be to, nėra jokių duomenų, kad GPS įrangos bei policijos pareigūnų naudoto greičio matuoklio laikas buvo nustatytas vienodai. Tačiau apeliantas akcentuoja, kad nuo 13:22 val. pagal GPS įrangos duomenis N. T. vairuojamo automobilio greitis nuolat mažėjo iki kol automobilis sustojo, todėl, kad ir kokį greitį bebūtų užfiksavusi GPS įranga 13:24 val., akivaizdu, kad jis buvo mažėjantis, nes N. T. stabdė automobilį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liko nepaneigti N. T. automobilio GPS įrangos greičio fiksavimo duomenys, mano, kad netikėti nauja ir modernia technika naudojant palydovinį ryšį užfiksuotu greičiu nėra jokio pagrindo, todėl yra pagrindas pripažinti, kad administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo: teigia, kad greičio neviršijo, tai patvirtina automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuoto GPS įrenginio „Teltonika FM4200“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti duomenys. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas, nagrinėdamas N. T. administracinio teisės pažeidimo padarymo bylą, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl priimto nutarimo, pagrįstai sprendė, kad N. T. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatytų ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnas ir teismas, priimdami nutarimą ir nutartį, neišsiaiškino visų aplinkybių, tačiau susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjant N. T. apeliacinį skundą visos aplinkybės buvo išaiškintos ir teisingai įvertintos, apklaustas pats N. T., liudytojai A. J. ir R. A..
ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. Tą aplinkybę, kad 2013 m. gegužės 16 d. 13.24 val., N. T. Kėdainių r. sav., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškiai 28 kilometre vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo 124 km/h greičiu, t.y. važiavo 124 km/h greičiu ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 11), nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 8), Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio A. J. tarnybinis pranešimas, liudytojų A. J. ir R. A. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu (b.l. 30, 88, 96 - 97). Greičio matavimo prietaiso „Berkut“ parodymai yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis policijos pareigūnų parodymus. Esant tokiems įrodymams, nėra jokio pagrindo abejoti nustatytu greičio viršijimo faktu.
Nors apeliantas nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo įrodymų vertinimu, ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismas pagrįstai atmetė N. T. pateiktus automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuoto GPS įrenginio „Teltonika FM4200“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus parodymus, kadangi byloje nėra duomenų, kad šis įrenginys turi patikros sertifikatą, yra tinkamas nustatyti ir fiksuoti greitį bei atitinka įstatymo reikalavimus. Tuo tarpu policijos pareigūnų naudotas greičio matuoklis „Berkut“ Nr.0405002, yra patikrintas 2013 m. kovo 7 d. (patikros Nr. 1236152), nustatyta, kad prietaisas tinkamas vartoti iki 2014 m. kovo 6 d. (b.l. 37). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti greičio matuoklio „Berkut“ parodymais. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė N. T. pateiktus automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuoto GPS įrenginio „Teltonika FM4200“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus parodymus, ir nustatė, kad būtent pažeidimo momentu fiksuoto greičio duomenų į bylą iš GPS įrenginio „Teltonika FM4200“ nepateikta, o iš pridėtų išrašų nenustatyta, koks greitis buvo pažeidimo momentu – 13 val. 24 min., tai patvirtina ir byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Apeliaciniame skunde N. T. pats pripažįsta, kad neatmetama galimybė, kad automobilyje „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmontuoto GPS įrenginio „Teltonika FM4200“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), laikas gali nesutapti su policijos naudoto greičio matuoklio „Berkut“ laiku, todėl nėra galimybės pasikliauti GPS įrenginio „Teltonika FM4200“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), parodymais, juo labiau, kad šis įrenginys neturi patikros sertifikato, nėra nustatyta, kad jis yra tinkamas nustatyti ir fiksuoti greitį bei atitinka įstatymo reikalavimus. Policijos pareigūnų naudotas greičio matuoklis „Berkut“ turi patikros sertifikatą, todėl abejoti šio prietaiso užfiksuotais parodymais nėra pagrindo.
Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad policijos pareigūnai norėjo iš jo pasipelnyti, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nepateikė. Tokį jo teiginį paneigia liudytojų A. J. ir R. A. parodymai, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų tikrumu, nes jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jie N. T. padarytą administracinės teisės pažeidimą užfiksavo ir protokolą surašė bei visą įvykį matė vykdydami darbines funkcijas. Liudytojas A. J. paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens abejones dėl neįjungtos filmavimo ir greičio matavimo įrangos, kadangi nurodė, kad automobilyje buvo sumontuota numerių skanavimo įranga, kuri skanuoja technines apžiūras ir automobilių draudimus, tai nėra susiję su N. T. padarytu administracinės teisės pažeidimu. Apeliantas skunde taip pat akcentuoja, kad nuo pat pažeidimo padarymo jis neigė savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau pažymėtina, kad kaltės nepripažinimas neįrodo, kad administracinės teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta ir apelianto abejonė, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pateikto Radiolokacinio greičio matavimo prietaiso „Berkut“ Nr. 0405002 vidinėje atmintyje 2013 m. gegužės 16 d. užfiksuotų matavimų duomenų nuskaitymo lapo (b.l. 101) negalima laikyti patikimu įrodymu, nes neaišku, ar jis nėra suklastotas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo pateiktu įrodymu, nes jo tikrumą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vado V. Aleknavičiaus parašas, tai įrodo, kad šie duomenys buvo sutikrinti ir pažeidimų fiksuojant šiuos duomenis nebuvo nustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tuo tarpu apeliantas pats savo skundą grindžia spėliojimais ir prielaidomis, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais: pavyzdžiui nurodo, kad neįtikėtina, kad 2013 m. gegužės 16 d. nebuvo užfiksuota daugiau pažeidimų greičio matuokliu „Berkut“, nors jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto ATPK 124 straipsnio 4 dalies pažeidimo padarymo.
Skundą nagrinėjęs teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą ir N. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.