Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-656-491-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-31Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-13Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
1A-656-491-2012
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00359-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Petras Meidaus (pirm.), Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
Nuteistasis
D. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1 A – 656 – 491 / 2012Proceso Nr. 1-71-1-00359-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
Pranešėjas Valdas Petras MeidusTeisėjas Saulius VanagasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant :prokurorui Pauliui Jasulaičiui,gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas M. V. 2011 m. vasarą) ir nubaustas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas M. V. 2011 m. rudenį) ir nubaustas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas I. V.) ir nubaustas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas M. V. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn.) bei pagal BK 163 str. D. V. išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. V. pagal BK 163 str. išteisintas, ir ši nuosprendžio dalis nėra apskųsta.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. V. nuteistas už tai, kad B. V. name (duomenys neskelbtini) :

- 2011 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, tyčia 3 kartus sudavė į veidą mažamečiui broliui M. V., taip sukeldamas jam fizinį skausmą;

- 2011 metų rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, tyčia ne mažiau kaip 2 kartus sudavė į petį mažamečiui broliui M. V., taip sukeldamas jam fizinį skausmą;

- laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2011 m. lapkričio 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, spardė į įvairias kūno vietas savo nepilnametei sesei I. V., stūmė paėmęs ją už „pakarpos“, sudavė į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti jam skirtą bausmę. Jis dėsto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir teigia, kad iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bet teismas to neįvertino skirdamas bausmes. Smurtą prieš savo brolį ir seserį jis naudojo kaip priemonę jų auklėjimui, nes pastarieji neklausė šeimos narių. Apeliantas gailisi dėl šių nusikalstamų veikų, nurodo, kad jis dirba ir nenori prarasti darbo, yra skolingas valstybei, moka antstoliams mėnesines įmokas, skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteista nukentėjusiesiems 1000 litų, todėl būdamas laisvės atėmimo vietoje negalės atlyginti žalos nukentėjusiesiems ir sumokėti valstybei.

Teismo posėdyje gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. V. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė už jas tinkamas bausmes. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtą bausmę, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustatyta, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas D. V. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į pastarojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padaryti trys nesunkūs, tyčiniai, baigti, nusikaltimai), į tai, kad nėra nei apelianto atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino D. V. asmenybę (nuteistasis yra recidyvistas, nes du iš trijų naujų tyčinių nusikaltimų padarė ankstesniu nuosprendžiu už tyčinius nusikaltimus jam paskirtos bausmės vykdymo metu, nusikaltimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė, jis nevedęs, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. V. padarytais nusikaltimais buvo pažeista viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucija bei įstatymais ginamų prigimtinių asmens teisių – teisė į kūno neliečiamumą, nusikaltimai padaryti prieš du jaunesnius (iš jų vienas – mažametis) ir visomis prasmėmis silpnesnius asmenis. Būtina įvertinti ir nuteistojo bei nukentėjusiųjų tarpusavio santykį – D. V. nusikaltimus padarė prieš savo brolį ir seserį, t. y. prieš žmones, su kuriais jį sieja išskirtinis ir pats artimiausias giminystės ryšys. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiu D. V. jau buvo nuteistas už pakankamai rimtus kito, taip pat už jį jaunesnio, tuomet dar mažamečiu buvusio brolio sveikatos sutrikdymus (1 t., 117–123 b.l.). Šie duomenys rodo, kad apeliantas dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė jokių teigiamų išvadų, nepasitaisė ir nenori to daryti, kad jis yra linkęs daryti pažeidimus ir yra pakankamai pavojingas tiek jaunesniems savo broliams ir seseriai, tiek ir kitiems visuomenės nariams. Įvertinus tai, kolegijos nuomone, apylinkės teismas apeliantui už kiekvieną nusikaltimą pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią, o BK 140 str. 2 d. sankcijoje vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra mažesnė už sankcijose numatytus šių bausmių vidurkius. Paskirtas bausmes apylinkės teismas tinkamai subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, o subendrintą bausmę su to paties teismo 2010 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais ir išvada, kad švelnesnėmis bausmėmis ar atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas padės sulaikyti D. V. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. D. V. paskirtos bausmės, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežtos.

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis iš dalies prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, bet apylinkės teismas to neįvertino. Su tuo negalima sutikti. Iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. neigė savo kaltę ir parodymus duoti atsisakė (1 t., 106, 111 b.l.). Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu apeliantas kaltu taip pat neprisipažino, neigė mušęs nukentėjusiuosius ir davė tokią jo poziciją pagrindžiančius parodymus (2 t., 24–26 b.l.). Nei baigiamosiose kalbose, nei paskutiniame žodyje D. V. nukentėjusiųjų neatsiprašė (2 t., 47 b.l.). Tokia D. V. pozicija negalėjo būti pripažinta jo teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe, todėl vertinti tai skiriant bausmes apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo.

Apeliantas visiškai neteisingai teigia, jog pasiuntus jį į pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis negalės atlyginti nukentėjusiesiems priteistos žalos ir sumokėti skolos valstybei, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimas neeliminuoja nuteistojo prievolės atlyginti jo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarytos žalos.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas D. V. paskyrė teisingas bausmes, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas Petras MeidusTeisėjai Algirdas GaputisRičardas Gilys