Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Paspirgėlienei, dalyvaujant prokurorei Odetai Gruodienei, nukentėjusiesiems M. V., g. (duomenys neskelbtini), ir I. V., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų atstovei motinai V. V., nukentėjusiųjų nepilnamečių laikinojo globėjo ir rūpintojo – Kupiškio rajono Šv. Kazimiero vaikų globos namų – atstovėms Rasai Daukienei ir Laimai Vitkauskienei, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Virginijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus (paskutinį kartą 1997-04-07), teistumai išnykę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 163 str., padarymu;

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-10-27 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 2 d., 138 str. 1 d. 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 ir 2 dalyse, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2011 metų vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), mažamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus sudavė į veido sritį, tokiais savo veiksmais mažamečiui broliui M. V. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, D. V. 2011 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), mažamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip du kartus sudavė į petį, tokiais savo veiksmais mažamečiui broliui M. V. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat D. V. laikotarpyje nuo 2010 metų iki 2011 metų lapkričio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kiek kartų, bet daugiau kaip vieną kartą nepilnametei I. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia koja spyrė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, paėmęs ją už „pakarpos“ stūmė, sudavė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais savo nepilnametei sesei I. V. sukėlė fizinį skausmą.

Dar D. V. kaltinamas, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. pabaigos iki 2011 m. lapkričio mėn. pradžios, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), mažamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė į galvos sritį, tokiais savo veiksmais mažamečiui broliui M. V. sukėlė fizinį skausmą.

A. V. kaltinamas, kad jis, būdamas mažamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir turėdamas teisę ir pareigą jį prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaiką žiauriai elgdamasis su juo, t.y. laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kiek kartų, bet daugiau kaip vieną kartą, t. y. beveik kiekvieną dieną, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) ,dėl mažareikšmės priežasties naudojo fizinį smurtą mažamečio M. V. atžvilgiu bei koneveikė necenzūriniais žodžiais: tyčia sudavė, spyrė į įvairias kūno vietas, tiksliai ikiteisminio tyrime metu nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip penkis kartus, sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais taip fiziškai bei psichiškai gniuždydamas sūnų M. V., žiauriai elgdamasis su juo, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis.

Taip pat A. V. kaltinamas, kad jis, būdamas nepilnametės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu ir turėdamas teisę ir pareigą ją prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vaikui vystytis, fiziškai ir psichiškai gniuždė savo vaiką žiauriai elgdamasis su ja, t.y. laikotarpyje nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kiek kartų, bet ne mažiau kaip keturis kartus, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės priežasties, naudojo fizinį smurtą nepilnametės I. V. atžvilgiu, ją koneveikė necenzūriniais žodžiais: tyčia sudavė, spyrė į įvairias kūno vietas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip keturis kartus, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais taip fiziškai bei psichiškai gniuždydamas dukrą I. V., žiauriai elgdamasis su ja, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis

A. V. kaltę dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ir pareigomis sūnaus M. V. atžvilgiu pripažino iš dalies. Paaiškino, kad M. iki 2011-11-17 gyveno su juo ir jis vaiku rūpinosi. M. mokėsi blogai, vienoje klasėje išbūdavo po dvejus metus. Prieš M. V. smurtą yra naudojęs tris kartus per metus. Pirmą kartą tai buvo 2011 m. vasarą, kai M. gyventojui langus išdaužė, jis sūnui sudavė diržu į užpakalį. Po to vėliau sudavė diržu į užpakalį dėl to, kad pagavo M. rūkantį. Trečią kartą M. sudavė už tai, kad kažką mokykloje buvo padaręs. Lupamas M. juokėsi, jis M. necenzūrinių žodžių nesakė ir nespyrė. Mano, kad M. duoti parodymus prieš jį sukurstė I., kuri buvo pradėjusi bėgti iš namų, o jis bandė griežčiau I. kontroliuoti. Vaikų parodymus prieš jį vertina kaip kerštą.

Vaikais rūpinosi kaip išgalėjo, nors vaikai gyveno viename kambaryje, buvo apsirengę ir pavalgę. Maisto namuose būdavo, kai jis dirbdavo, pietus I. paruošdavo. Jo namuose po darbų vykdavo išgertuvės, ir neblaivus jis auklėdavo vaikus, tačiau neblaivus smurto prieš M. nėra naudojęs. Kadangi vaikų parodymai buvo išgalvoti, siūlė pakeisti parodymus už 100 Lt. Nepastebėjo ir nežino tokių atvejų, kad D. būtų naudojęs smurtą M. atžvilgiu.

A. V. kaltės dėl piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ir pareigomis dukters I. V. atžvilgiu nepripažino. Paaiškino, kad niekada I. nėra mušęs. Tik 2011 m. rudenį bandė I. griežčiau kontroliuoti, nes buvo pradėjusi bėgti iš namų. I. buvo pabėgusi iš namų tris kartus po 2 savaites, grįžusi tylėdavo. Pakalbėdavo su I. ir pažadėdavo ką nors, tai pabūdavo namuose kelias savaites. Vaikų nemušdavo be priežasties, jis taip suvokia vaikų auklėjimą – gaudavo kai prisidirbdavo. Jo nuomone, auklėti žodžiu beprasmiška, nes į vieną pastabą gaudavo atgal 50 žodžių. Siūlė pinigus I. už parodymų pakeitimą todėl, kad parodymai neteisingi. Su vaikais bardavosi dėl jų netinkamo elgesio, tačiau vaikus myli. 2011 m. visą vasarą dirbo su I. miške, išskyrus savaitgalius, I. padėdavo jam tvarkyti medžių šakas.

Dėl ieškinio neturėjo tvirtos nuomonės.

D. V. kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino. Paaiškino, kad 2011 m. vasarą M. nemušė. Anksčiau yra smurtavęs prieš R., ir daugiau brolių nė karto nemušė. Barnių ir su M., ir su I. būdavo. Dažnai iš namų išvykdavo dirbti, grįžęs išgerdavo. Negali paaiškinti, kodėl M. gali norėti jį apkalbėti.

2011 m. rudenį M. nemušė, galėjo ranka pastumti per petį, gal ir suduoti du kartus galėjo. M. neverkė ir nedejavo, jam nesakė, kad skauda. Tuo metu buvo dviese su M. kambaryje.

2011 m. spalio – lapkričio mėnesiais nesudavė broliui nė karto. Tuo metu jis dirbo ir namuose retai būdavo. Tuo metu nebuvo jokio konflikto su M., nežino, kodėl jis taip kalba. Su M. buvo geri santykiai, jam pinigų duodavo, kai paprašydavo.

Prieš seserį I. nėra smurtavęs, su ja tik bardavosi. Jis pasakydavo vieną žodį, prieš jam atsakydavo dešimt. I. norėjo didesnės laisvės, tėtis jos neišleisdavo. I. neklausydavo nei tėčio, nei močiutės, išeidama niekam nieko nesakydavo. Į tėčio pastabas I. tik pasijuokdavo. Jis nėra matęs, kad tėtis I. muštų. Dėl civilinio ieškinio nuomonės neturėjo –kaip teismas nuspręs.

V. V., M. ir I. motina, paaiškino, kad vaikai pas ją buvo nuo 2011-11-18 ir prabuvo apie mėnesį laiko. Po to I. susipyko su patėviu ir pasakė, kad kartu nebegyvens. I. patėvis neleido į šokius ir neleisdavo rūkyti, tai I. nepatiko. M. norėjo likti, tačiau ir jį išvežė į globos namus su I.. I. norėjo laisvesnio gyvenimo, jai nepadėdavo darbuose, nors visada namuose buvo visų numylėtinė. Ji netikinti, kad tėvas galėjo ją mušti, nebent D. pastūmė, I. su močiute labai pykdavosi. Tėvas stengėsi griežčiau kontroliuoti, gal M. ir galėjo mušti, tačiau tik ne I.. Jos nuomone, vaikams augant su tėvu maisto būdavo, tik gal nebūdavo, kas pagamina.

M. jai sakė, brolis D. jį mušdavo, spardydavo būdamas girtas. Kartais ir tėvas D. paprašydavo, kad vaikams įkrėstų į kailį.

Liudytoja R. K., mokyklos socialinė pedagogė, paaiškino, kad vaikams trūko švaros ir tvarkos – į mokyklą kviesdavo tėtį. A. V. visada ateidavo ir domėdavosi vaikų elgesiu, su pastabomis sutikdavo, tačiau rezultatas būdavo nežymus arba trumpalaikis. A. V. jai minėdavo, kad su vaikais nieko nebegali padaryti, nes vaikai jo neklauso. Kalbino I. pačią plautis rūbelius, tačiau pokyčiai buvo trumpalaikiai.

Vaikams nelabai patiko gyvenimo sąlygos, nes vienas kambarys buvo perskirtas dviem spintomis. Namuose būdavo nešvara, šiek tiek apsitvarkydavo, jei žinodavo apie tikrintojų atvykimą. I. elgesys mokykloje buvo problematiškas, ji atsikalbinėdavo, neklausydavo, vagiliaudavo, davus pastabą išsišokdavo, komentuodavo, ignoruodavo. Buvo situacija, kai I. bėgdavo su drauge iš namų, būdavo pas drauges, gastroliuodavo, šiek tiek valkataudavo. Ji aiškindavo, kad jai negera namuose, maistas normuojamas, močiutė maisto kartais pagamindavo tik A. V.. M. judrus, išdykęs, linkęs įsivelti į įvairias situacijas.

2011-11-18 vaikai jai aiškino, kad yra mušami, M. minėjo, kad jam kliūna nuo tėčio ir nuo brolio. Paimant vaikus namuose buvo girtaujama, vaikai patys prašėsi į globos namus.

Liudytoja J. P., socialinė darbuotoja, paaiškino, kad A. V. šeimą pažįsta penkerius metus. Vaikų ir tėvo santykiai sudėtingi – vaikai net blaivaus tėvo neklausydavo, ypač I., kuri įžūliai kalbėdavo ir atsikalbinėdavo, buvo akiplėšiška tėvo atžvilgiu. I. sakydavo, kad bėga iš namų ir bėgs, nes namuose pastoviai girtaujama, ne visada yra pavalgyti. I. jai sakė, kad neblaivus tėvas mušą ją ir brolį, tačiau tėvas paklaustas atsakydavo, kad nemušė I ir nemuš. Ji niekada nematė ir iš kitų negirdėjo, kad tėvas muštų I.. Tą dieną, kai vaikus paiminėjo, I. jai sakė, kad ją tėvas muša, į tai močiutė atsakė, kad I. nė karto nemušta. Apsilankymų metu ir bendraujant I. nė karto neminėjo, kad ją brolis D. muštų, tik nurodė, kad D. girtaudavo.

Iš pradžių I. su M. išvažiavo pas mamą ir viskas buvo gerai, tačiau vėliau pasiprašė į globos namus. Jai I. sakiusi, kad jos brolis su tėvu siūlė 100 Lt ir prašė paneigti parodymus. Mano, kad motina kontroliavo I. laisvalaikį, tai ji iš motinos ir pasiprašė į globos namus.

Nepilnametis nukentėjusysis M. V. sutiko duoti parodymus parodymus prieš brolį D. Nurodė, kad brolis D. jį skriaudė, tik datų neprisimena. Jei ką nors prisidirbdavo, tai gaudavo diržo ir turėdavo klūpėti. Į veidą ir galvą brolis D. nėra mušęs, tik per kojas ir iš kumščio per petį, tačiau vėliau patikslino, kad brolis mušdavo ir per galvą, nes apie įvykius anksčiau pasakodamas atsiminė geriau. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnui duoti parodymai iš dalies teisingi, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymai teisingi.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose M. V. ( 1 t., b. l. 35) nurodė, kad jis su tėčiu A., močiute, sese I. bei broliais D. ir D. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kol jį su I. 2011 metų lapkričio mėnesį perkėlė į (duomenys neskelbtini) kaimą Rokiškio rajone, kur gyvena jų mama. Tą lapkričio mėnesį, penktadienį, kai tėtis jį mušė paskutinį kartą, viskas prasidėjo nuo telefono pakrovėjo. Ryte tėtis pastebėjo, jog yra sugedęs telefono pakrovėjas. Tėtis jo ir I. paklausė, ką padarė pakrovėjui. Jis pasakė, kad nieko ir tada tėtis jį pradėjo mušti, t.y. spyrė keturis-penkis kartus per galvą, kojas. Po smūgių skaudėjo. I. jis tą penktadienį nemušė. Jie nuėjo į mokyklą ir I. pasakė socialinei pedagogei R. K., kad juos namuose tėvas muša. Po to su policininku R. K. važiavo į namus, kur jis, I. susirinko daiktus ir juos abu išvežė į vaikų namus, po ko perkėlė pas mamą. Jį tėtis nuolat mušdavo, dažniausiai mušdavo, kai būdavo girtas ir mušdavo kojomis, tik vieną kartą mušė rankomis. Mušdavo dažniausiai per galvą. Kiek iš viso kartų jį mušė tėvas šįmet, negali pasakyti, bet daug. Kartais mušdavo nė už nieką, kartais mušdavo, kad „prisidirbdavo“. Gaudavo už tai, kad vėluodavo į autobusą, kartais už tai, jog į namus grįžta šlapias ar purvinas, už tai, kad buvo vasarą išdaužęs langus. Be tėvo jį mušė ir jo brolis D.. Paskutinį kartą D. jį sumušė 2011 metų rudenį jų namuose, kai buvo išgėręs. Mušė šiaip sau. Sudavė per petį vieną ar du smūgius. Jam truputį skaudėjo. Yra ir vasarą kartą sumušęs, sudavė kumščiu į veidą tris kartus, jog net reikėjo kviesti greitąją. Buvo iškilęs „guzas“, gydytoja užklijavo pleistrą ir greitoji išvažiavo. Yra matęs, kaip tėtė mušė I.. Jis ją mušdavo už tai, kad ši ko nors nepadaro ar šiaip „prisidirba“, t.y. jeigu mokytojų neklauso. Matė, kaip I. yra įspyręs į kojas. Gal kokius penkis- šešis kartus yra I. mušęs. Visą laiką tėtė I. muša namuose. Kada jį tetė mušė, matė sesė. Dažniausiai mušdavo, kai tetė išgerdavo arba pritrūkdavo cigarečių, alaus. Kiek metų muša, negali pasakyti, bet daug. Kai R. K. su vaiko teisėmis norėjo išvežti, tėtė pradėjo ginčytis, bandė mušti sesę, nes ši norėjo pasakyti, kaip viskas buvo. Bet jis nemušė I., nes jam neleido socialinė Kiaulėnienė, J.. Tetė mušdavo jį ir sesę už tai, kad valgyti nepadarydavo, lėkščių neišplaudavo.

Nepilnametė nukentėjusioji I. V. sutiko duoti parodymus parodymus prieš brolį D.. Nurodė, kad 2010-2011 metais ją brolis D. dažnai mušdavo rankomis ir kojomis. Iš pradžių būdavo žodiniai konfliktai, vėliau mušdavo, taip pat smūgiuodavo ir į galvą. Kai gyveno pas motiną, tėtis su ja susisiekė ir siūlė 100 Lt, kad neduotų parodymų prieš jį. Kai gyveno su tėčiu, ne visada jo klausydavo, norėdavo ištrūkti iš namų, kur buvo girtaujama. Kai neleisdavo, tai pati išeidavo, su tėčiu pastoviai buvo konflikte. Dėl netinkamo elgesio nurodė, kad elgdavosi taip, kaip su ja buvo elgiamasi. Kai grįždavo iš pabėgimo, tėvas rėkdavo ant jos ir gąsdindavo. Tėtis yra ją mušęs, kartą spyręs, bet retai, brolis mušdavo dažniau. Kai prieš ją buvo naudojamas smurtas, jai visada skaudėdavo. Pas motiną būti nenorėjo, nes motina girtaudavo. Norėjo turėti laisvę, pabėgusi vartodavo alkoholinius gėrimus. Su tėčiu dažniausiai ginčai buvo žodiniai. Kai būdavo mažesnė, diržo nuo tėčio kartais gaudavo, nes labai neklausydavo. Patvirtino, kad 2011 m. visą vasarą su tėčiu dirbo miške, ir dirbant tik žodiniai konfliktai kildavo. Kai dirbo, su tėčiu santykiai buvo geri, nesipykdavo namuose ir savaitgaliais, kai nedirbdavo. 2011 m., iki kol buvo paimta iš tėčio globos, tėtis ją yra mušęs 2-3 kartus, tačiau neprisimena kada.

Brolis D. ją mušė po konflikto su močiute, kai močiutė apie konfliktą pasakė D..

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai teisingi, tik tėtė jos taip dažnai nemušė, ji tą per daug sureikšmino. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose I. V. ( 1 t., b. l. 29-30) nurodė, kad A. V. yra jos tėvas, tačiau jo tėvu dėl jo elgesio paskutinius trejus metus nebelaiko. Tuos paskutinius trejus metus A. V. nuolat girtaudavo, o išgėręs puldavo mušti ją ir brolį M.. Labiausiai kentėdavo M.. A. V. tiek ją, tiek M. paprastai mušdavo kojomis. M. spirdavo į galvą, jai į šonus. Be to, A. V. nuolat ją vadindavo necenzūriniais žodžiais, neleisdavo išeiti pas drauges. Tėvas smurtaudavo be jokios priežasties, arba tos priežastys buvo menkos – nespėdavo į autobusą, namuose kažko tai nepadarydavo. Kiek kartų A. V. yra ją mušęs, ji neprisimena, bet per paskutinius pusę metų – apie keturis kartus. M. tėvas A. V. mušdavo daug dažniau ir smarkiau. Jeigu A. V. jai įspirdavo vieną kartą, tai M. gaudavo daugiau smūgių. Per paskutinį pusmetį A. V. yra nustūmęs ją nuo stalo ir įspyręs į šoną, kažkurį kartą trenkė per veidą, kažkurį kartą – iš kojų, kiek kartų įspyrė, neprisimena. Paskutinis kartas buvo prieš dieną, kai kreipėsi į socialinę pedagogę R. K.. Tą naktį ji grįžo namo apie 1 val nakties, buvo išgėrusi. Ją pamatęs A. V. paklausė, kur ji buvo. Matė, kad tėvas yra išgėręs. Ji pasakė, kad buvo pas draugę, negrįžo ankščiau, nes nenori grįžti į namus dėl to, kad jis ją vadina necenzūriniais žodžiais. Tėvas pasakė- tai gali apsisukti ir eiti. Jai atsakius gerai tėvas A. V. sugriebė už atlapų, pasakė „ar nori į snukį, ar nori?“. Jai atsakius, kad ne, jis sakė, nori, jog pakelčiau D. ir pargriovęs spyrė į šoną. Ryte susipešė su tėvu, kai šis prisikabino dėl kažko ir ji kartu su M. išėjo į stotelę. Ar tą rytą A. V. mušė M. nematė. Tą pačią dieną socialinei pasakė, kas pas juos vyksta namuose. Po ko ji, M. važiavo su R. K., socialine J. bei R. K. pas juos į namus. Tėvas buvo girtas. Jie su M. susirinko daiktus ir išvažiavo į Šv. Kazimiero vaikų globos namus. Ją mušė ir D., bet tai buvo ankščiau. Kiek ją kartų mušė D., neatsimena. Bet paskutinis kartas tai buvo kažkur prieš metus. Bet nei dėl ko sumušė, kur sudavė, nebeprisimena. Pamena, kad D. šių metų vasarą yra ją mušęs, kai ji susipyko su baba. Tada ją nusivijęs D. už spintos bei paėmęs už pakarpos, liepė eiti babos atsiprašyti, stūmė ir ranka sudavė per galvą. Kai sudavė, jai skaudėjo. Pirmoje apklausoje apie D. smurtą ji geriau prisiminė. M. mušdavo dėl kiekvienos smulkmenos, jos taip nemušdavo. Pvz., M. mušdavo vien dėl to, kad jis pakrovėjo į vietą nepadėjo. Kai jau gyveno pas mamą, jai skambino tėtė siūlė 100 litų, jei ji pasakys, jog R. K. ją privertė pasirašyti parodymus. Sužinojus, kad mama girdi, tada tėtė pasakė, kad jis juokauja. Apie tai ji pasakė R. K., socialinei J.. M. muša jau labai ilgai, net nežino, gal septynis metus. M. mušė tetė ir D.. Vieną kartą vos M. neišvežė į ligoninę, kai jį sumušė D.. Ji pati įvykio nematė, tik vėliau „guzą“ matė. Kiek jai pasakojo, D. M. sumušė dėl sūrelio, kurį M. davė jų sesės dukrai. Tėtis paskutinį kartą M. mušė tą paskutinę dieną, kai suvažiavo visa valdžia. Jis pasiėmė telefoną ir sudavęs M. paklausė ar šis laimingesnis? Ir dar necenzūrinį žodį pasakė. Kai ją mušdavo tėvas A. V., jai visais atvejais skaudėjo.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl A. V. ir D. V. naudojamo fizinio smurto mažamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (1 t., b. l. 3).

Iš prokurorės reikalavimo matyti, kad dėl to, jog nukentėjusioji nepilnametė, bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo nepilnametei I. V. (1 t., b. l. 5).

Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto dėl I. V. ir M. V. matyti, kad Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja J. P. informavo jų skyrių, jog A. V. neužtikrina gyvenimo sąlygų savo nepilnamečiams vaikams I. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gim. (duomenys neskelbtini), girtauja, būdamas neblaivus jų atžvilgiu naudoja smurtą. Taip pat smurtą naudoja jų atžvilgiu ir jų brolis D. V. (1 t., b. l. 7-8).

Iš sprendimų dėl vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos (1 t., b. l. 9-10, 11-12) matyti, kad M. V. ir I. V. paimti 2011-11-18 iš tėvo A. V..

Iš M. V. paaiškinimų matyti, kad jo ir sesers I. V. atžvilgiu tėvas A. V. ir brolis D. V. naudoja fizinį smurtą (1 t., b. l. 14, 15).

Iš I. V. paaiškinimo matyti, kad jos atžvilgiu namuose yra naudojamas smurtas (1 t., b. l. 16).

Iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad I. V. ir M. V. motina V. V. jų skyrių informavo, jog vaikų tėvas A. V., 2011-11-26 atvykęs į jos šeimą, darė įtaką dukrai I. V., kad apklausos metu neliudytų prieš jį, kėlė triukšmą (1 t., b. l. 18).

Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, I. V. ir M. V. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (1 t., b. l. 20).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad liudytoja J. P. savanoriškai pateikė apžiūrai jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kuriame buvo nukentėjusiosios I. V. jai atsiųsta sms žinutė “Paskambinkit” (1 t., b. l. 52, 53-55).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas pirmiausia remiasi tiesioginiais įrodymais – nukentėjusiųjų M. V. ir I. V. parodymais teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat kitais posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nukentėjusiųjų parodymai išgalvoti siekiant pakenkti ar atkeršyti kitiems šeimos nariams.

Teismo nuomone, D. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., prieš M. V., ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., prieš I. V.. D. V. dėl fizinio skausmo sukėlimo M. V. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. pabaigos iki 2011 m. lapkričio mėn. pradžios išteisintinas.

D. V., 2011 m. vasarą mušdamas M. V. – tris kartus suduodamas į veido sritį- padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2-oje dalyje, tai yra sukėlė mažamečiui M. V. fizinį skausmą. Taip pat D. V., 2011 m. rudenį mušdamas M. V.- ne mažiau kaip du kartus suduodamas į petį- padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2-oje dalyje, tai yra sukėlė mažamečiui M. V. fizinį skausmą.

D. V., nuo 2010 m. iki 2011 m. lapkričio 17 d. mušdamas I. V. – spardydamas kojomis į kūną ir suduodamas rankomis į galvą nenustatytą skaičių smūgių- padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1-oje dalyje, tai yra sukėlė nepilnametei I. V. fizinį skausmą.

Teismo nuomone, D. V. kaltė smurtavimu sukėlus M. V. fizinį skausmą (du epizodai) ir sukėlus I. V. fizinį skausmą įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais ištirtais įrodymais.

Kupiškio rajono apylinkės prokurorės civilinis 1800,00 Lt dydžio ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 45-48) tenkintinas iš dalies. M. V. ir I. V. dėl D. V. nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, buvo pažeminti, dėl smurto jautė baimę. Reikalavimas atlyginti 1800 Lt neturtinę žalą yra per didelis, teismo nuomone, priteisus 600 Lt neturtinės žalos M. V. ir 400 Lt neturtinės žalos I. V. nebūtų pažeisti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Pažymėtina, jog neturtinė žala turėtų būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, tačiau pats neturtinės žalos atlyginimo institutas negali sudaryti sąlygų nepagrįstam praturtėjimui.

D. V. išteisintinas pagal LR BK 140 str. 2 d. ( fizinio skausmo sukėlimas M. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn pabaigos iki 2011 m. lapkričio mėn. pradžios), A. V. išteisintinas pagal LR BK 163 str. ( piktnaudžiavimas tėvo teisėmis ir pareigomis M. V. bei I. V. atžvilgiu), nes, teismo nuomone, kaltinamieji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

LR BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nuskaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis –baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

LR BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis –mušimas ar kitoks smurtavimas turėtų būti sukėlęs pasekmes ir tos pasekmės turėtų būti užfiksuotos, paprastai tai konstatuojama specialisto išvadoje, nors specialisto išvada nėra privaloma įrodinėjant kaltę.

D. V. kaltinamas nuo 2011 m. spalio mėn pabaigos iki 2011 m. lapkričio mėn. pradžios du kartus sudavęs M. V. į galvos sritį ir taip sukėlęs fizinį skaumą. Tačiau M. V. teismo posėdyje datų neprisiminė, tik abstrakčiai nurodė, kad D. jį skriaudė. Ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose M. V. ( 1 t., b. l. 35) nebuvo nurodęs, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu brolis D. būtų jį mušęs. Apie tai, kad prieš jį D. galėjo smurtauti 2011 m. spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje, M. V. buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams duotuose parodymuose ( 1 t., b. l. 32-33). Tačiau posėdžio metu, pagarsinus visus M. V. parodymus, jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai teisingi, o duoti policijos pareigūnams teisingi iš dalies. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas nukentėjusiojo parodymais, kurių pastarasis nepatvirtina teismo posėdyje. Jokių daugiau objektyvių duomenų apie galimą D. V. smurtą M. V. atžvilgiu nurodytu laikotarpiu nesurinkta. Kaltinimui smurtavimu gana konkrečiu laikotarpiu pagrįsti nepakanka paties nukentėjusiojo M. V. teiginių, kad D. jį skriaudė, taip pat I. V. abstrakčių parodymų, kad D. muša M., liudytojų R. K. ir J. P. abstrakčių paaiškinimų, jog M. joms pasisakęs esąs D. skriaudžiamas. Jei tokius parodymus būtų galima laikyti neginčijamais įrodymais, analogiškos nusikalstamos veikos apkaltintajam asmeniui galėtų būti inkriminuojamos beveik ištisai – kas keletą dienų.

Pagal BK 163 str. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo ar motinos (taip pat kitų atstovų) teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos būtinų subjektyvių požymių, o kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. BK 163 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo gali būti pripažįstamas kaltu, jei jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, tai yra nusikaltimą darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos vekos pobūdį ir norėjo taip veikti ( BK 15 str. 2 d. 1 p.). Teismo nuomone, nors A. V. netinkamai auklėjo ir prižiūrėjo M. V. ir I. V., nesurinkta pakankamai įrodymų, jog A. V. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo vaikus M. V. ir I. V..

A. V. kaltinamas piktnaudžiavimu tėvo teisėmis ir pareigomis M. V. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-11-17, o I. V. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2011-11-16. Teismo nuomone, netinkamame A. V. elgesyje –auklėjime ir priežiūroje- vaikų atžvilgiu nėra tiesioginės tyčios. Neturi reikšmės faktas, kad dalies smūgių sudavimą M. V. A. V. pripažino.

A. V. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai teikiamos spacialiosios-socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos ( 1 t., b. l. 7). A. V. neigė vartojęs smurtą I. V. atžvilgiu, M. V. atžvilgiu nurodė smurtą vartojęs tris kartus. Tačiau A. V. nurodė mylintis savo vaikus ir vaikų nemušdavo be priežasties, manė galintis suduoti vaikams už prasižengimus, neklausymus ar išdaigas, nes taip suvokė vaikų auklėjimą ir nurodė, kad pats gaudavo diržu nuo tėvų, kai augdavo. A. V. nurodė M. mušęs diržu tris kartus-už kito asmens gyvenamojo namo langų išdaužymą, už rūkymą ir už netinkamą elgesį mokykloje. Teismas pripažįsta, kad toks A. V. elgesys sūnaus atžvilgiu netinkamas ir netoleruotinas. Tačiau negalima teigti, kad toks asmuo elgiasi tiesiogine tyčia, jei jis neturi pakankamai socialinių įgūdžių vaikų auklėjimui ir lėšų tinkamam vaikų išlaikymui, piktnaudžiauja alkoholiu, ką pats A. V. pripažino. M. V. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodęs, kad jį tėtis kartais mušdavo nė už nieką, kartais kai “prisidirbdavo”. M. V. išvardija, už kokius darbus nuo tėčio “gaudavo”. Teismas kritiškai vertina M. V. parodymus, kad jį tėtis nuolat mušdavo į įvairias kūno vietas. Liudytojos R. K. ir J. P. nurodė, kad vaikai apie smurtą pasipasakojo tik 2011-11-18, ir smurto žymių jos niekada nėra pastebėjusios. Teismo nuomone, nuolat smurtaujant prieš vaiką, to neįmanoma nepastebėti mokykloje ar lankant socialiniams darbuotojams, kurie teikė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas.

A. V. neneigė, kad su vaikais labai bardavosi dėl jų elgesio, neigė vartojęs vaikų atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tačiau atsižvegtina į tai, kad A. V. vienas augino vaikus ir šeimoje buvo prastoka finansinė padėtis, tą patvirtino vaikai ir liudytojos, apibūdindamos gyvenimo sąlygas. I. V. patvirtino, kad tėtis ją plūsdavo necenzūriniais žodžiais. Teismo nuomone, A. V. vaikus augino ir auklėjo kaip mokėjo, kaip jis pats buvo augintas, ir natūralu, kad tokios gyvenimo sąlygos vaikams nepatiko. R. K. parodė, kad kviečiamas į mokyklą A. V. visada ateidavo ir domėdavosi vaikų elgesiu, su pastabomis sutikdavo, tik rezultatas būdavo nežymus arba trumpalaikis, apsitvarkydavo laukiant tikrintojų. Kaip nurodė A. V., vaikai jo visiškai neklausydavo. R. K. apibūdino I. elgesį sekančiai- jos elgesys mokykloje buvo problematiškas, ji atsikalbinėdavo, neklausydavo, vagiliaudavo, davus pastabą išsišokdavo, komentuodavo, ignoruodavo, bėgdavo su drauge iš namų ir būdavo pas drauges, gastroliuodavo, šiek tiek valkataudavo. Liudytoja J. P. taip apibūdino vaikų ir tėvo santykius – jų santykiai buvo sudėtingi, vaikai net blaivaus tėvo neklausydavo, ypač I., kuri įžūliai kalbėdavo ir atsikalbinėdavo, buvo akiplėšiška tėvo atžvilgiu, bėgdavo iš namų ir sakydavo, kad ir toliau bėgs. I. V. pripažino, kad tėvo neklausydavo, norėdavo ištrūkti iš namų, o kai neleisdavo, pati išeidavo, su tėčiu pastoviai buvo konflikte, kai grįždavo iš pabėgimo, tėvas rėkdavo ant jos ir gąsdindavo. I. V. nurodė, kad ji norėjo turėti laisvę, pabėgusi vartodavo alkoholinius gėrimus, būdama mažesnė nuo tėčio diržo gaudavo, nes labai neklausydavo. A. V. nurodė, kad I. V. buvo pabėgusi po 2 savaites Anykščiuose, Panevėžyje ir Kupiškyje, dėl dukters paieškos jis kreipdavosi į policiją. Grįžus I. A. V. su ja bardavosi ir 2011 m. rudenį bandė “prispausti, kad nebebėgiotų”, kaip pats nurodė.

I. motina V. V. parodė, kad I. nesutardavo su patėviu, gyvendama su tėvu labai pykdavosi su močiute. Nurodė, kad I. norėjo laisvesnio gyvenimo, tačiau patėvis neleido į šokius ir rūkyti. Ji tikinti, kad A. V. I. stengėsi “griežtai laikyti”, tačiau abejoja, ar jis galėjo ją mušti, nes I. nuo mažens buvo visų numylėtinė. I. V. mananti, kad vaikams gyvenant su tėvu maisto netrūko, tik nebuvo kas pagamina.

I. V. teismo posėdyje nurodė, kad su tėčiu ginčai dažniausiai buvo žodiniai, ir tėtė jos taip dažnai nemušė, kaip buvo nurodžiusi apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Žodiniuose ginčuose I. V. nenusileisdavo, tai buvo jos protestas prieš tokį gyvenimą su tėvu. Nurodė, kad 2011 m., iki kol buvo paimta iš tėčio, tėtis ją yra mušęs 2-3 kartus. I. V. patvirtino, kad 2011 m. visą vasarą su tėčiu dirbo miške, su juo tik pasibardavo, šiaip santykiai su tėčiu miške ir savaitgaliais buvo geri.

Teismas konstatuoja, kad A. V. kaltinime nurodytais laikotarpiais, dėl, jo nuomone, netinkamo veikų elgesio, galėjo naudoti smurtą M. V. ir I. V. atžvilgiu ir juos plūsti necenzūriniais žodžiais, tačiau negalima teigti, kad siekė fiziškai bei psichiškai sugniuždyti vaikus, tai yra tiesiogine tyčia piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis. Vaikai, matydami dažnai girtaujantį tėvą, jo visiškai negerbė ir neklausė jo prašymų ir nurodymų, todėl A. V. auklėjo vaikus pagal savo supratimą, ir, teismo nuomone, auklėjo netinkamai. Tačiau apkaltintojo asmens socialinių įgūdžių stoka (neturėjimas), dėl ko A. V. šeima ir buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, sunki materialinė padėtis, piktnaudžiavimas alkoholiu ( alkoholizmas-liga, labjausiai veikianti nervų sistemą, ir kurią būtina gydyti), neleidžia teigti, kad A. V. veikė tiesiogine tyčia. Nors ir piktnaudžiaudavęs alkoholiu, A. V. uždirbdavo šeimai lėšų pragyvenimui ir šiuo metu yra dirbantis.

Nesant A. V. veikoje BK 163 str. numatytų nusikaltimų sudėties, jo veikoje gali būti nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 ir 2 dalyse, požymių (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ir nepilnamečiui mušant ar kitaip smurtaujant). Tačiau teismas be papildomo tyrimo negali perkvalifikuoti A. V. veikos, nes pateikti kaltinimai gana nekonkretūs. Nors BK 140 str. 1 ir 2 dalių sankcijose numatyta švelnesnė bausmė nei BK 163 str. sankcijoje, teismas negali pats nustatyti, kiek A. V. veikų pagal BK 140 str. 2 d. gali būti M. V. atžvilgiu nurodytu laikotarpiu. Kaltinimas turėtų būti kiek galima konkretesnis, kad apkaltintasis asmuo turėtų galimybę tinkamai gintis. Iš pateikto kaltinimo- “A. V., būdamas mažamečio M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, ................ laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kiek kartų, bet daugiau kaip vieną kartą, t. y. beveik kiekvieną dieną, B. V. priklausančiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės priežasties naudojo fizinį smurtą mažamečio M. V. atžvilgiu bei koneveikė necenzūriniais žodžiais: tyčia sudavė, spyrė į įvairias kūno vietas, tiksliai ikiteisminio tyrime metu nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau kaip penkis kartus, sukeldamas jam fizinį skausmą...................” teismas neturi galimybės nustatyti, kiek galėjo būti nusikalstamų veikų M. V. atžvilgiu.

Analogiškai, iš kaltinimo A. V. piktnaudžiavus tėvo teisėmis ir pareigomis I. V. atžvilgiu, teismas negali nustatyti, kiek A. V. veikų pagal BK 140 str. 1 d. gali būti I. V. atžvilgiu. Kaltinime nurodyta, kad A. V. laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2011-11-16 I. V. galėjo smūgiuoti ne mažiau kaip keturis kartus, taip sukeldamas fizinį skausmą, tačiau I. V. posėdžio metu patikslino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus nurodydama, kad ją tėvas 2011 m. iki paėmimo galėjo mušti 2-3 kartus, tačiau tikslesnės smurtavimo datos nenurodė. Darytina išvada, kad smurtavimas galėjo būti padarytas ir kitu laikotarpiu ( 2011-01-01 – 2011-04-30) nei nurodyta kaltinime. Kaltinimo formulavimas yra prokuroro prerogatyva ( BPK 219, 220 str.), ir byla teisme gali būti nagrinėjama tik kaltinimo ribose (BPK 255 str.). Negalima teigti, jog bandant perkvalifikuoti A. V. veiką iš BK 163 str. į BK 140 str. 1 ir 2 dalis, iš esmės nesikeistų faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl nėra galimybės taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatų.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių D. V. kaltę ( vienas epizodas pagal BK 140 str. 2 d.) ir A. V. kaltę (du epizodai pagal BK 163 str.) įvykdžius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintųjų asmenų naudai.

Nenustatyta D. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

D. V. teisiamas antrą kartą ( 1 t., b. l. 114-115, 117-123), dvi nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( 1 t., b. l. 124-125), priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( 1 t., b. l. 128).

D. V. yra nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime Kupiškio rajone su tėvu A. V., (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gana neigiamai ( 1 t., b. l. 129), kaip nesiskaitantis ir nejaučiantis pagarbos vyresniems.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

D. V. įvykdė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas prieš mažametį vaiką– sumušė mažametį brolį M. D., tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, taip pat jis įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką prieš nepilnametę seserį I. V. – ją sumušė, savo veiksmais I. V. sukėlė fizinį skausmą.

D. V. 2010-10-27 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 1 p., 140 str. 2 d. ir 138 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui ( 1 t., b. l. 117-123). Nusikalstamas veikas prieš M. V. D. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nusikalstamą veiką prieš I. V. D. V. galėjo padaryti ir kitu laikotarpiu. Pažymėtina, kad D. V. 2010-10-27 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas prieš brolį R. V., gim. (duomenys neskelbtini) .

BK 64 str. nustato, kad jei nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyres bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina.

LR BK 140 str. 2 d. yra numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, to paties str. 1 d. numatyta, be kitų bausmių, laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų.

Teismo nuomone, šiuo atveju D. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, ir nėra pagrindo dar kartą atidėti bausmė vykdymą. D. V. nepadarė išvadų iš nusikalstamų veikų prieš brolį R. ir vėl nusikalto prieš šeimos narius, o vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

Pažymėtina, kad I. V. baigiamosiose kalbose atleido broliui D. V., jo padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateiktus kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, D. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė už BK 140 str. 1 ir 2 dalių sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ( fizinio skausmo sukėlimas M. V. 2011 m. vasarą), ir paskirti 7 (septynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ( fizinio skausmo sukėlimas M. V. 2011 m. rudenį), ir paskirti 7 (septynių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ( fizinio skausmo sukėlimas I. V. ), ir paskirti 5 (penkių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirtąją bausmę iš dalies pridedant subendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-10-27 nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių ) metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl 1800 Lt neturtinės žalos priteisimo M. V. ir I. V. tenkinti iš dalies ir priteisti M. V. iš D. V. 600 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o I. V. iš D. V. priteisti 400 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas M. V. nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn.), kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 163 str., kadangi kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl 2200,00 Lt neturtinės žalos priteisimo M. V. ir I. V. iš A. V. palikti nenagrinėtą ir išaiškinti, kad ginčą galima spręsti civilinio proceso tvarka.

Kardomąsias priemones D. V. ir A. V. – rašytinius pasižadėjimus neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.