Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant ieškovei L. A., jos atstovei advokatei E. G., atsakovei I. O., jos atstovui advokatui A. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. A. ieškinį dėl 1000 Eur skolos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, 5 proc. metinių kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės I. O. priešieškinį dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir juo pridengtojo sandorio preliminarios nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties taisyklių taikymo bei paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo išankstinės įmokos pagal preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį gavimo patvirtinimu (pakvitavimu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai (ginčo esmė).

II. Šalių paaiškinimų esmė.

III. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

5. 2017 m. liepos mėnesį atsakovė ir V. B. žodžiu susitarė, kad : a) atsakovė per vienerius metus parduos, o V. B. iš jos nupirks (sudarys notarinę pirkimo-pardavimo sutartį) už 3000 Eur ginčo namą, b) atsakovė perduos pirkėjui V. B. ginčo namo naudojimo ir valdymo teises (įleis apsigyventi) po to, kai jai, atsakovei, bus sumokėta 1000 Eur dydžio išankstinė įmoka (avansas), o disponavimo teisę – sudarant notarinę sutartį, c) likusią 2000 Eur sulygtos ginčo daikto kainos dalį pirkėjas V. B. sumokės atsakovei pagal išgales periodiniais mokėjimais nemažiau 50 Eur/mėn. (toliau – ir susitarimas) (šalių paaiškinimai (pripažinti faktai), liudytojų L. Ž., J. G., V. M., E. R. parodymai).

6. Ikisutartinių santykių su atsakove laikotarpiu ginčo namo pirkėjas V. B. taip pat susitarė su ieškove (trečiuoju asmeniu), kad ši savo turtu (pinigais) už jį įvykdys 1000 Eur išankstinės įmokos sumokėjimo prievolę, jo prisiimtą atsakovei jų susitarimu. Pastarasis susitarimas iškart tapo žinomas ir atsakovei, kuri tam (kad avanso pagal susitarimą sumokėjimo prievolę jai už pirkėją V. B. įvykdytų savo lėšomis ieškovė) neprieštaravo, be to, trečiojo asmens buvo perspėta (pareikšta), jog tuo atveju, jeigu pagrindinė notarinė sutartis nebus sudaryta ir ginčo namas nebus perleistas visiškon pirkėjo V. B. nuosavybėn, atsakovė privalės grąžinti gaunamą avansą jį jai sumokėjusiam trečiajam asmeniui (ieškovei), atsakovei tam neprieštaravo ir susitarimo neatsisakė (kitais bylos duomenimis nepaneigti ieškovės paaiškinimai, ginčo vekselio dokumentas).

7. Ieškovei siekiant gauti avanso susigrąžinimo galimybių užtikrinimą (garantą), susitarimo šalys (atsakovė ir V. B.) taip pat išankstinės įmokos mokėtoja ieškovė 2017 m. liepos 24 d. nuvyko ir kreipėsi teisinės pagalbos dėl susitarimo ir avanso sumokėjimo prievolės įvykdymo dokumentinio atvaizdavimo (užfiksavimo) į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją pas pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusį juristą (liudytoją E. R.). Čia atsakovė pasirašė ginčo vekselį ir iš ieškovės gavo 1000 Eur išankstinę įmoką (avansą) pagal atsakovės ir V. B. susitarimą (b. l. 18).

8. Nuo ginčo vekselio pasirašymo dienos (2017 m. liepos 24 d.) iki 2019 m. birželio 12 d., vykdydami susitarimo sąlygas, atsakovė perleido V. B. ginčo namo naudojimo ir valdymo teises (įleido jį gyventi į ginčo namą ir jį remontuoti (pagerinti), o V. B. sumokėjo atsakovei dar maždaug 500 Eur likusios sulygtos ginčo namo pirkimo-pardavimo kainos. 2019 m. birželio 12 d. ginčo namo pirkėjas V. B. mirė (b. l. 36), universalusis jo teisių ir pareigų, tame tarpe ir kilusių iš susitarimo, perėmimas neįvyko (V. B. palikimas nebuvo priimtas), pagrindinė notarinė ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, susitarimo šalys sudaryti ateityje pagrindinę notarinę sutartį atsisakę nebuvo, ginčo namo naudojimo ir valdymo teisė po 2019 m. birželio 12 d. grįžo atsakovei (šalių paaiškinimai (pripažinti faktai), liudytojų L. Ž., J. G. parodymai, Testamentų registro duomenys (b. l. 55).

9. Iki galo įvykdyti susitarimą (sudaryti pagrindinę notarinę ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartį ir perduoti pirkėjui disponavimo juo teisę) jo šalys iki pat pirkėjo V. B. mirties negalėjo – nuosavybės teisės į ginčo namą liudijimas atsakovei notaro išduotas tik 2020 m. balandžio 2 d. (b. l. 72-74, 86), o už šią aplinkybę yra atsakingas pardavėjas (atsakovė I. O.), kadangi būtent pardavėjui tenka prievolė garantuoti, kad parduodamas daiktas yra jo nuosavybė ir jis turi visas teises jį perleisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.321 straipsnis). Neįvykus universaliajam ginčo namo pirkėjo V. B. teisių ir pareigų, tame tarpe ir kilusių iš susitarimo, perėmimui, sudaryti pagrindinę notarinę ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartį tapo nebeįmanoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Faktinių duomenų vertinimas, sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

10. Dėl ginčo santykio teisinio kvalifikavimo ir priešieškinio pagrįstumo. Teismas iš esmės nuosekliais, vieni kitus papildančiais ir patvirtinančiais šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais byloje nustatytą atsakovės ir V. B. susitarimo (punktas 5) pobūdį bei sąlygas kvalifikuoja preliminaria ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.165 straipsnio 1 dalis), sudaryta raštu (atsakovei pasirašant ginčo vekselį), šalims nenustačius pagrindinės notarinės sutarties sudarymo termino (datos), galiojo įstatymu tam nustatytas 1 metų terminas (to paties straipsnio 3 dalis), per šį terminą susitarimo šalys pagrindinės sutarties nesudarė dėl aplinkybių, už kurias buvo atsakingas pardavėjas (atsakovė) (punktas 9), todėl pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalies taisyklę formaliai jų priešinė prievolė sudaryti pagrindinę prievolę pasibaigė (2018 m. liepos 24 d.). Tačiau susitarimo šalys sudaryti pagrindinę sutartį neatsisakė, papildomai susitarė dėl naujo (papildomo) tam termino, šalių sieto su kliūtį pagrindinės sutarties sudarymui sudariusių aplinkybių (punktas 9) pašalinimu atsakovės asmenyje, todėl teismo vertinimu susitarimo šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį atsinaujino, nepaisant aukščiau pažymėtos 1 m. termino praleidimo aplinkybės, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju susitarimas sudaryti pagrindinę sutartį galiojo, pirkėjui V. B. mirus ir neįvykus universaliajam jo teisių ir pareigų, tame tarpe ir kilusių iš susitarimo, iki 2019 m. birželio 12 d. Nuo šios datos pagrindinės sutarties sudarymas tapo nebeįmanomas.

11. Teismas byloje nustatė, kad ginčo vekselį pasirašiusi atsakovė nebuvo ieškovei skolinga iš anksčiau, nesiskolino iš jos dokumento pasirašymo metu bei neegzistavo joks kitas faktinis pagrindas jai prisiimti gaunamų iš ieškovės pinigų besąlyginio grąžinimo prievolės, atvirkščiai, atsakovė ir V. B., taip pat atsakovė ir ieškovė susitarė, jog atsakovė gaunamą iš ieškovės išankstinę įmoką pagal susitarimą turės grąžinti tik tuo atveju, jeigu nebus sudaryta pagrindinė sutartis ir ginčo namas nebus perleistas visiškon V. B. nuosavybėn. Tikroji susitariančių šalių valia ir ketinimai buvo raštu užfiksuoti jų susitarimą ateityje sudaryti pagrindinę notarinę ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartį, o ginčo vekselį išankstinę įmoką gavusi atsakovė pasirašė tik sutikusi raštu patvirtinti įmokos gavimo faktą ir tuo suteikti įmoką sumokėjusiai ieškovei to rašytinį įrodymą, kaip užtikrinimą galimybės sutartam įmokos susigrąžinimui pagrindinės sutarties nesudarymo atveju. Akivaizdu, jog ginčo vekselio turinys neatitinka susitarimo pobūdžio, daugumos jo sąlygų, jo šalių valios ir tikrųjų ketinimų, jo pasirašymu buvo pridengtas kitas tikrasis teismo aukščiau jau preliminare ginčo namo pirkimo-pardavimo sutartimi kvalifikuotas šalių neišviešintas sandoris, todėl ginčo vekselio pasirašymo sandoris turi būti vertinamas apsimestiniu, kadangi ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys (tikroji šalių valia, ketinimai ir siekiami tikslai) pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles nulemia tikrąją sandorio rūšį, jo teisinį kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016 ir kt.). Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalies taisyklę apsimestinis sandoris yra niekinis, negalioja nuo jo sudarymo momentu, o kilus ginčui dėl tokio sandorio galiojimo ir (ar) vykdymo turi būti taikomos pridengtojo sandorio, šiuo atveju preliminarios ginčo namo pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.165 straipsnis) taisyklės, su išlyga - jeigu pridengtasis sandoris (jo turinys) atitinka įstatymo reikalavimus (pripažįstamas teisėtu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009). Teismas nenustatė atsakovės ir V. B. bei atsakovės ir ieškovės susitarimų (punktai 5 ir 6) neteisėtumo (prieštaravimų imperatyvioms įstatymų normoms ar kt. CK 1 knygos IV skyriuje apibrėžtų sandorių negaliojimų pagrindų), todėl aukščiau ir konstatavo pastarųjų susitarimų galiojimą (punktas 10). Kita vertus, pripažintino apsimestiniu sandorio (ginčo vekselio) turinio esminė dalis, kuria atsakovės yra patvirtintas išankstinės įmokos iš ieškovės pagal pridengtąjį tikrąjį sandorį gavimo faktas, nėra neteisėta, todėl pripažintina galiojančia, o ginčo vekselis pripažintinas išankstinės įmokos pagal susitarimą gavimo faktą patvirtinančiu raštu (pakvitavimu).

12. Aukščiau (punktai 10 ir 11) padarytų išvadų pagrindu teismas visiškai pagrįstu ir patenkintinu pripažįsta patikslintą atsakovės priešieškinį, kurį teismo posėdyje visiškai pripažino ir ieškovė, kadangi kaip teismo jau spręsta aukščiau šis ieškovės patikslinto priešieškinio pripažinimas visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas neturi faktinio pagrindo priešieškinio pripažinimo iš ieškovės nepriimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 2 dalis).

13. Dėl prievolės grąžinti išankstinę įmoką ir atsakovo tinkamumo. CK 6.315 straipsnio 3 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatyta daikto pardavėjui prievolė tuo atveju, jeigu jis sutartu laiku neperduoda pirkėjui daikto (nagrinėjamu atveju - visų nuosavybės teisių į jį sudedamųjų dalių), grąžinti išankstiniu mokėjimu už daiktą gautą įmoką (avansą). Tai yra pirkimo-pardavimo sutarčių bendrųjų nuostatų taisyklė, numatanti restituciją, kuri, teismo vertinimu, taikytina ir ginčo susitarimui (preliminariai nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija (šalių grąžinimas į iki sandorio buvusią padėtį) kaip civilinių teisių gynimo būdas taikomas be kita ko ir tokiais atvejais, kai viena šalis yra iš dalies įvykdžiusi prievolę (šiuo atveju už pirkėją yra sumokėta 1/3 perkamo-parduodamo daikto kainos dalį sudaranti išankstinė įmoka (avansas), o antroji šalis, šiuo atveju pardavėjas (atsakovė), savo priešinės prievolės perduoti parduodamą daiktą ir nuosavybės teises į jį įvykdyti nebegali dėl nenugalimos jėgos (nagrinėjamu atveju – pirkėjo mirties, kai neįvyko universalusis jo teisių ir pareigų perėmimas), analogiška taisyklė nustatyta ir CK 6.62 straipsnio 1 dalyje. Pagrindo išimtinių CK 6.145 straipsnio 2 dalies normų taikymui nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ir sprendžia, kad šios bylos aplinkybėmis egzistuoja iš įstatymo (CK 6.62 straipsnio 1 dalis, 6.315 straipsnio 3 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis) kylanti atsakovės, kaip daikto pardavėjo, prievolė grąžinti tai, ką ji gavo vykdant ginčo susitarimą, iš kurio kilusių priešinių savo prievolių ji nebegali įvykdyti dėl aplinkybės, už kurią neatsako (nenugalimos jėgos). Tokiu būdu daikto pardavėja I. O. yra tinkama atsakovė byloje.

14. Dėl reikalavimo teisės perėjimo. CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktu nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymo pagrindu. CK 6.112 straipsnio 1 punktu nustatyta, jog atgręžtinis reikalavimas į skolininką pereina regreso tvarka trečiajam asmeniui, kai iš šio trečiojo asmens turto yra patenkinamas reikalavimas (įvykdoma prievolė) už skolininką jo kreditoriui, o CK 6.114 straipsnio 3 punktu nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymą pereina trečiajam asmeniui, kuris, būdamas pagrįstai suinteresuotas, įvykdo prievolę už skolininką jo kreditoriui. Teismas sprendžia, jog aukščiau paminėtomis normomis nustatytas teisinis reguliavimas taikytinas ir nagrinėjamai byloje faktinei situacijai (punktai 3, 5, 6). Ieškovė, kaip byloje pripažino ir atsakovė bei iš esmės patvirtino ir liudytojai L. Ž. bei J. G., turėjo ir viešai deklaravo savo interesą kuo greitesniu buvusio sugyventinio, ginčo namo pirkėjo V. B., įsigijimu kt. būsto ir išsikėlimu iš jos namų, o pastarajam neišgalint sumokėti ginčo namo pardavėjai atsakovei sulygtą išankstinę įmoką (avansą), paprašius ją tai padaryti už jį bei tam neprieštaraujant ir antrajai susitarimo šaliai (atsakovei), ieškovė turėjo neabejotiną suinteresuotumą išankstinės įmokos sumokėjimo prievolės įvykdymui atsakovei už V. B., kad apsaugoti savo teises ir teisėtus interesus bendram gyvenimui su V. B. jos namuose tapus nebeįmanomu dėl konfliktiškais tapusių jų santykių. To pagrindu teismas konstatuoja, jog 2017 m. liepos 24 d. ieškovė, įvykdydama už V. B. išankstinės įmokos pagal preliminariosios sutarties sąlygas atsakovei sumokėjimo prievolę, įstatymo pagrindu įgijo subjektyvinę atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į jai skolininku tapusį V. B. tiek, kiek už jį sumokėjo pagal preliminarią sutartį atsakovei - 1000 Eur sumai (CK 6.113 straipsnis).

15. Dėl reikalavimo teisės į atsakovę ir ieškovo tinkamumo. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovė nagrinėjamoje faktinėje situacijoje (mirus jos skolininkui V. B. (punktas14) turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę dėl išankstinės įmokos pagal preliminariąją sutartį sugrąžinimo. Teismas jau aukščiau konstatavo, kad, sumokėjusi už V. B. išankstinę įmoką (avansą) pagal preliminarią jo sutartį su atsakove, ji tapo ne atsakovės, tačiau V. B. kreditore ir įgijo subjektyvinę teisę reikalauti jai grąžinti tokią pačią pinigų sumą V. B., o įvykus universaliajam jo teisių ir pareigų perėmimui – jo įpėdinius. Pastaroji ieškovės reikalavimo teisė dėl išankstinę įmoką atitinkančios pinigų sumos jai grąžinimo nekelia abejonių ir ieškovės valia yra vykdytina.

16. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė teismo nustatytoje šios bylos situacijoje nebeturi jokio kito teisinio būdo apginti savo kaip kreditorės teises susigrąžinti savo pinigus, kaip tik pareiškiant netiesioginį ieškinį už savo skolininką V. B. prievolę grąžinti išankstinę įmoką (avansą) turinčiai atsakovei (punktas 13), išankstinės įmokos grąžinimo terminas laikytinas suėjusiu (ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei grąžinti avansą, nustatė tam terminą, tačiau atsakovė patenkinti ieškovės reikalavimą atsisakė). CK 6.68 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas nustatęs, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti jo, skolininko, teises pareikšdamas už jį ieškinį jo, skolininko, skolininkui, jeigu jo skolininkas šių teisių neįgyvendina ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamas ieškovės ieškinys atitinka civilinio įstatymo numatytos netiesioginio ieškinio teisės realizavimo teisėtumo kriterijus o formalūs procesinio dokumento neatitikimai (ieškovu dokumente nurodant ne mirusį V. B. ar jo įpėdinius, juolab, kad tokių ir nėra, o save, per klaidą suformuluojant neteisingą ieškinio juridinį pagrindą, neturint tam procesinės pareigos) nesudaro kliūties šio ieškinio nagrinėjimui ir jo patenkinimui. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, kurią subjektyviai tinkamai įgyvendina civilinio proceso įstatymu leidžiamu netiesioginio ieškinio atsakovei (savo skolininko skolininkei) būdu ir yra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje. Tokią išvadą, teismo vertinimu, suponuoja ir byloje nustatytos faktinės situacijos (punktai 5 ir 6) vertinimas pagal sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nes ieškovei nepripažinus reikalavimo teisės į atsakovę, ši liktų nepagrįstai jos sąskaita praturtėjusia (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atsikirtimai tam aplinkybėmis, jog ji pagal preliminarios sutarties sąlygas maždaug 2 metams (iki jo mirties) buvo neatlygintinai perdavusi pirkėjui V. B. ginčo namo naudojimo ir valdymo teises (įleidusi jį ten gyventi), prisidėjo 300 Eur prie V. B. laidotuvių bei buvo jam suteikusi 200 Eur paskolą, pripažįstami nepagrįstais, kadangi teismo buvo nustatyta (punktas 8), jog šias atsakovės galimas išlaidas (nuostolius), kurių pastaroji byloje net neįrodinėjo, kompensavo pirkėjo V. B. periodiškai sumokėta likusios ginčo namo kainos dalis (apie 500 Eur), o laikinai naudodamas ir valdydamas ginčo namą, V. B. pagal šalių ir liudytojų paaiškinimus, jį nepablogino, o pagerino (namą remontavo (sutvarkė elektros instaliaciją ir kt.), tvarkė aplinką, pagamino ir paliko kurą (malkas), turtą prižiūrėjo ir juo rūpinosi bei kt.). Teismas taip pat atmeta atsakovės atsikirtimą ieškiniui aplinkybe, kad tarp atsakovės, V. B. bei L. A. nebuvę susitarimo, jog nesudarius pagrindinės notarinės sutarties avansinę įmoką pagal preliminarią sutartį ji turės sugrąžinti ieškovei, kadangi, bylos duomenis įvertinęs pagal tikimybių pusiausvyros taisyklę, teismas sprendžia visgi nustatęs tokio susitarimo faktą pagal nuoseklius ieškovės rašytinius ir žodinius paaiškinimus šiuo klausimu bei tokią aplinkybę netiesiogiai patvirtinantį ginčo vekselio turinį (punktas 6) (CPK 178 ir 185 straipsniai).

17. Padarytų aukščiau išvadų pagrindu teismas sprendžia ieškinį visiškai patenkinti. Atsakovės prašymu ir neprieštaraujant ieškovei, dėl sudėtingos atsakovės turtinės padėties sprendimo dalies dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymas išdėstytinas 6 mėnesių laikui (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes (punktai 8 ir 10) ieškovės prašomos įstatymu nustatyto dydžio 5 proc. metinės kompensacinės palūkanos jai iš atsakovės priteistinos ne nuo pirminio įstatymu nustatyto termino pagrindinei notarinei sutarčiai sudaryti pasibaigimo (2018 m. liepos 24 d.), o nuo teisės į netiesioginį ieškinį įgyvendinimo pradžios (bylos iškėlimo teisme) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

18. Bylos duomenimis ieškovė procese patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas : a) 30 Eur sumokėjo valstybei privalomo žyminio mokesčio, b) 700 Eur sumokėjo advokatei už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų surašymą bei atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, viso – 730 Eur. Atsakovė byloje pagal jos duomenis bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir tokių atlyginimo iš ieškovės nereikalauja. Kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, nepaisant priešieškinio patenkinimo aplinkybės, atsakovei pripažįstama procesinė pareiga visa apimtimi kompensuoti ieškovei aptariamas išlaidas, kadangi su ieškiniu susijusio priešieškinio patenkinimas šiuo atveju nesąlygojo ieškinio visiško ar dalinio atmetimo, abiejų ginčo šalių procesinis elgesys byloje buvo vienodai tinkamas ir pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės teismas nenustatė (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 730 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlygintinas bylinėjimosi išlaidas valstybei šioje byloje sudaro : a) 11,96 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei b) 488 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo atsakovei išlaidos, viso – 499,96 Eur. Kadangi ieškinys buvo visiškai patenkintas (nepaisant priešieškinio tenkinimo aplinkybės), o atsakovė yra įstatymu atleista nuo aptariamų išlaidų valstybei kompensavimo, pastarosios bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 2017 m. liepos 24 d. atsakovės I. O. pasirašytą ieškovės L. A. naudai paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumai apsimestiniu sandoriu ir taikyti juo pridengto sandorio taisykles : 1) pripažinti, kad tikrovėje 2017 m. liepos 24 d. buvo sudaryta preliminari gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo atsakovės I. O. ir pirkėjo V. B.; 2) pripažinti 2017 m. liepos 24 d. atsakovės I. O. pasirašytą ieškovės L. A. naudai paprastąjį nepritestuotiną vekselį 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) išankstinės (avansinės) įmokos pagal 2017 m. liepos 24 d. sudarytą preliminarią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp pardavėjo atsakovės I. O. ir pirkėjo V. B. gavimo faktą patvirtinančiu pardavėjo (atsakovės) rašteliu (pakvitavimu).

Priteisti iš atsakovės I. O., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. A., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) : a) vieną tūkstantį eurų (1000 Eur) išankstinės įmokos pagal 2017 m. liepos 24 d. sudarytą preliminarią gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp pardavėjo atsakovės I. O. ir pirkėjo V. B., skolos, b) 5 (penkių) procentų metines kompensacines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, c) septynis šimtus trisdešimt eurų (730 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimo dalies dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo vykdymą išdėstyti - 1730 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimties eurų) laisvanoriškam sumokėjimui atsakovei I. O. nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.