- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- eII-158-416/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00079-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Pažeidėjas
- D. S., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Pareiškėjas
- D. S.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui D. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo pareiškėjos D. S. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. liepos 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3910-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2024 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3910-2024, kuriuo D. S., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, dėl to, kad nukentėjusioji G. R. 2024 m. kovo 17 d., 14.40 val., (duomenys neskelbtini), socialinio tinklo „Facebook” puslapyje „(duomenys neskelbtini)“, radusi patinkančią suknelę, ją užsakė. Atsiuntė per didelę, todėl gražino, naujos suknelės negavo. 35 Eur suma, pervesta į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo gražinta. Už ANK 108 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą D. S. skirta 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. S. skundu prašo panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. liepos 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3910-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad nusižengimo nepadarė. Pinigus nukentėjusiajai grąžino 2024 m. birželio 6 d., administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2024 m. birželio 10 d. Paskirta 300 Eur bauda yra labai didelė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal bylos duomenis yra matoma, jog 2024 m. kovo 17 d. G. R. į D. S. priklausančią banko sąskaitą pervedė 35 Eur už suknelę. Pagal byloje esančius susirašinėjimus „Messenger“ platformoje yra matoma, kad susirašinėjimas po prekės įsigijimo dėl pinigų grąžinimo vyko vangiai, bendravimas vyko nenoriai. 2024 m. gegužės 21 d. D. S. buvo išsiųstas šaukimas administraciniam protokolui surašyti ir tik po šio įvykio, 2024 m. birželio 6 d. D. S. grąžino pinigus G. R., t. y. pinigai buvo grąžinti praėjus beveik trims mėnesiams po atlikto pavedimo už įsigytas prekes. D. S. vienerių metų laikotarpyje net devynis kartus bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, priimti nutarimai yra įsiteisėję ar administraciniai nurodymai įvykdyti, todėl šis pažeidimas negali būti vertintinas kaip atsitiktinis. Visose administracinio nusižengimo bylose naudojama panaši veikimo schema negrąžinant pinigų už įsigytas prekes, o juos grąžindama tik nukentėjusiesiems po kreipimosi į policiją dėl sukčiavimų atvejų. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esanti turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Nusižengimo sudėčiai nustatyti neturi reikšmes, ar kaltininkas turtą pasisavino laikinai naudoti, tikėdamasis jį kažkada grąžinti, ar ne. Nuo momento, kai D. S. turėjo pervestus pinigus grąžinti nukentėjusiajai, jų negrąžino, jai atsirado pareiga grąžinti ir tai pagal teismų praktiką laikoma vienu iš svetimo turto pasisavinimo baigtumo momentų. Dėl to pripažįstama, kad ji nusižengimą įvykdė neveikimu, t. y. nevykdė pareigos atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Taip pat pagal susirašinėjimus matoma, kad „Facebook“ platformoje yra sukurta verslo susirašinėjimo paskyra „(duomenys neskelbtini)“, nurodoma jų „Telegram“ nuoroda (duomenys neskelbtini), prie kurios prisijungus yra matoma jų paskyra „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pagal bylos duomenis yra matoma, kad pinigai už prekes buvo pervesti į asmeninę D. S. sąskaitą, nors „Facebook“ ir „Telegram“ platformose yra naudojamas kaip įmonės prekiaujančios rūbais įvaizdis. Sutiktina su skundo dalimi, kad pažeidimo esmėje klaidingai nurodyta jog „dabar naujos suknelės negauna, pinigai negrąžinti“. Šis neatitikimas laikytina technine klaida, tačiau ši klaida pažeidimo kvalifikacijos nekeičia, nėra tokia techninė klaida, kuri negalėtų būti ištaisyta teismui priimant nutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą. Paaiškino, jog bendravo su nukentėjusiąja, ji norėjo pakeisti suknelės dydį. Vėliau nukentėjusioji jai nieko nerašė ir ji pati pamiršo esamą situaciją. Buvo laikotarpis, kai neveikė susirašinėjimo programėlė „Messanger“, daug žinučių dingo. Kai gavo šaukimą į policiją, pažiūrėjo susirašinėjime buvusias žinutes ir grąžino nukentėjusiajai pinigus. Supranta, kad pinigų grąžinimą turėjo atlikti anksčiau.
Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas D. M. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. D. S. pagal ANK 108 straipsnį yra bausta net devynis kartus. Nukentėjusiesiems pasikreipus į pareiškėją dėl pinigų grąžinimo, yra delsiama tai padaryti. Žinutės dėl pinigų grąžinimo nėra peržiūrimos, tačiau dėl prekių įsigijimo yra pamatomos greitai.
Nukentėjusioji G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsisakė suknelę, netiko jos dydis. Suknelę išsiuntė pardavėjai ir paprašė grąžinti už ją sumokėtus 35 Eur. Pardavėjai dėl pinigų grąžinimo žinutes rašė ne vieną kartą, galimai net keturis kartus. Pardavėja D. S. atrašė vieną žinutę, siūlydama įsigyti kitą prekę vietoje netikusios. Ji su tokiu pasiūlymu nesutiko ir dar kartą paprašė grąžinti pinigus. Vėliau internete rado daug neigiamų atsiliepimų apie paskyrą „(duomenys neskelbtini)“.
Nutarime pripažinti nukentėjusiuoju nurodyta, kad G. R. pripažįstama nukentėjusiąja, kadangi tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad jai padaryta materialinė žala dėl to, kad „Facebook“ tinklapyje „(duomenys neskelbtini)”, radusi patinkančia suknelę ją užsakė. Atsiuntė per didelę, todėl gražino. Dabar naujos suknelės negauna, pinigai negražinti”.
Tarnybiniame pranešime fiksuota, kad 2024 m. balandžio 14 d. į policiją kreipėsi G. R. pranešdama, kad internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini) ” pirko drabužius. Prekę gavo ne tokio dydžio, kurią gražino, kitos prekės negavo, pinigai negražinti. Tyrimo metu nustatyta, kad pinigai pervesti į D. S. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-02-14 įsakymu Nr. I37 „Dėl metodinių rekomendacijų dėl elektroninėje erdvėje vykdomų sukčiavimų (telefoninio sukčiavimo) tyrimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo patvirtinimo“ 21 punktu (sukčiavimas įgyjant turtinę teisę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, t. y. kai iš nukentėjusiojo sąskaitos, atlikus neteisėtą finansinę operaciją, negrynieji pinigai patenka į kaltininko ar bendrininkų sąskaitas <…> veikos padarymo vieta sietina su fizinio asmens, į kurio vardu atidarytą sąskaitą kredito įstaigoje buvo neteisėtai pervesti pinigai, deklaruota gyvenamoji vieta), siunčiame tolimesniam tyrimui pagal teritorinį priklausomumą G. R. pareiškimą ir tyrimo metu surinktą medžiagą dėl sukčiavimo.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)” veiklą vykdo D. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms tikslinga medžiagą perduoti pagal pažeidėjos gyvenamąją vietą.
2024 m. gegužės 21 d. Nr. 52-ANR_PRF-285-2024 šaukime nurodyta, kad D. S. 2024 m. gegužės 30 d., 10 val., kviečiama administracinio nusižengimo protokolui surašyti.
Administracinio nusižengimo protokole fiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios nurodytos ir skundžiamame nutarime.
Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole parašyta, jog nukentėjusioji G. R. paaiškino, jog: „radau „Facebook“ tinklapį „(duomenys neskelbtini) ”, kad parduoda drabužius naujus. Atradau patinkančią suknelę. Ji man patiko, nusprendžiau parašyti. 2024 m. kovo 17 d., 14.40 val., atrašė auto atsakiklis. Suknelę atsiuntė per didelę. Tariausi, kad pakeistų į kitą, bet neatsakė. Jai grąžinau siuntinį. Bet negrąžino kito siuntinio ir sakė, kad grąžins per 14 d. Laukiu kelias dienas, negrąžina ir į skambučius neatsako“.
Foto nuotraukose fiksuotas pareiškėjos D. S. ir nukentėjusiosios G. R. susirašinėjimas.
Mokėjimo nurodyme fiksuota, kad D. S. nukentėjusiajai G. R. 2024 m. birželio 6 d. grąžino 35 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 108 straipsnyje numatyta, kad vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 90 Eur iki 400 Eur.
Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Sukčiaujant apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-696/2018, 2K-140-387/2023).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nukentėjusioji 2024 m. balandžio 14 d. G. R. kreipėsi į policijos įstaigą dėl to, kad 2024 m. kovo 17 d. iš socialiniame tinkle „Facebook“ esančio puslapio „(duomenys neskelbtini)“ už 35 Eur įsigijo suknelę. Atsiuntus prekę, pamatė, kad netinka sunkelės dydis. Prekę išsiuntė atgal pardavėjai D. S. ir paprašė grąžinti už ją sumokėtus pinigus. D. S. pinigų negrąžino. Nukentėjusioji G. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pardavėjai dėl pinigų grąžinimo žinutes rašė ne vieną kartą, net keturis kartus. Pardavėja atrašė vieną žinutę, siūlydama įsigyti kitą prekę vietoje netikusios. Ji su tokiu pasiūlymu nesutiko ir dar kartą paprašė grąžinti pinigus.
Pareiškėja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravo su nukentėjusiąja, ji norėjo pakeisti suknelės dydį. Vėliau nukentėjusioji jai nieko nerašė ir ji pati pamiršo esamą situaciją. Buvo laikotarpis, kai neveikė susirašinėjimo programėlė, daug žinučių dingo. Kai gavo šaukimą į policiją, pažiūrėjo susirašinėjime buvusias žinutes ir grąžino nukentėjusiajai pinigus.
Teismų praktikoje yra pažymėta, kad sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esanti turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmes neturi. Nusižengimo sudėčiai nustatyti neturi reikšmes, ar kaltininkas turtą pasisavino laikinai naudoti, tikėdamasis jį kažkada grąžinti, ar ne.
Kaip matyti, iš pareiškėjos D. S. paaiškinimų, ji žinodama, kad nukentėjusiajai prekė netiko, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tinkamai ir laiku išspręsti susidariusią situaciją. Pagal byloje esančius susirašinėjimus „Messenger“ platformoje yra matoma, kad susirašinėjimas po prekės įsigijimo dėl pinigų grąžinimo vyko neintensyviai. D. S., žinodama, kad nukentėjusioji jai grąžino prekę ir toliau ilgą laiką savo žinioje turėjo iš nukentėjusiosios gautus pinigus ir jais disponavo. D. S. 35 Eur sumą nukentėjusiajai grąžino tik 2024 m. birželio 6 d., t. y. tik po to, kai 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjai buvo išsiųstas šaukimas administraciniam protokolui surašyti. Taigi, D. S., žinodama apie esamą situaciją, pinigus nukentėjusiajai gražino praėjus beveik trims mėnesiams po atlikto pavedimo už įsigytą prekę ir sužinojusi apie pradėtą administracinę teiseną.
Akivaizdu, jog D. S. veikdama tyčia, įgijo svetimą – nukentėjusiajai G. R. priklausantį turtą – 35 Eur, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje.
Kaip minėta, pareiškėja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad vėliau nukentėjusioji jai nieko nerašė ir ji pati pamiršo esamą situaciją. Buvo laikotarpis, kai neveikė susirašinėjimo programėlė, daug žinučių dingo. Teismo vertinimu, nurodyta pareiškėjos pozicija, yra tik gynybinė versija ir siekis išvengti administracinės atsakomybės bei su ja susijusių neigiamų padarinių.
Teismo nuomone, būtina paminėti Marijampolės AVPK atsiliepime esančius teiginius, kad D. S. vienerių metų laikotarpyje net devynis kartus bausta už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, priimti nutarimai yra įsiteisėję ar administraciniai nurodymai įvykdyti, todėl šis pažeidimas negali būti vertintinas kaip atsitiktinis. Visose administracinio nusižengimo bylose naudojama panaši veikimo schema negrąžinant pinigų už įsigytas prekes, o juos grąžindama tik nukentėjusiesiems po kreipimosi į policiją dėl sukčiavimų atvejų.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. liepos 18 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3910-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną skunde nurodytais motyvais D. S. atžvilgiu pagal ANK 108 straipsnį nutraukti, nesant minėto nusižengimo sudėties.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad grafoje „pažeidimo esmė“ nurodyta, jog: „35 Eur suma, pervesta į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo gražinta“. Tuo tarpu, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. S. dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo (2024 m. birželio 6 d.) nukentėjusiajai grąžino 35 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, tikslinamas skundžiamas nutarimas, iš jo grafos „pažeidimo esmė“ šalinant, jog: „35 Eur suma, pervesta į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo gražinta“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos D. S. skundą atmesti.
Patikslinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. liepos 18 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3910-2024 iš jo grafos „pažeidimo esmė“ šalinant, jog: „35 Eur suma, pervesta į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo gražinta“.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.