Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-878/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-03-19Alytaus apylinkės teismas
  2. T-496-564/2024Nutartis · 2024-11-22Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-19
Bylos Nr.
1-86-878/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23367-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-86-878/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23367-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 19 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant G. N.,dalyvaujant prokurorei R. K.,kaltinamajam M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, 30 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 MGL dydžio (3 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir sumokėti 30 MGL dydžio (1500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendį, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 1 metus 6 mėnesius naudotis specialia teise, turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“) konfiskavimas, bausmės neatlikęs, jos pabaiga - (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) apie 13.50 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) E. K., kuriam kumščiu sudavė du kartus į nosį ir nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam E. K., nes dėl nosies lūžimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Be to, kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini)apie 14 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį kumščiu I. R. į pilvą, tokiu būdu nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė pilvo sienos sumušimą.

Be to, M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) apie 13.30 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – (duomenys neskelbtini) V. A., su kuria (duomenys neskelbtini), ją pastūmė ir, V. A. nugriuvus ant žemės, spyrė jai į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą smakre ir dėl to nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis M. K. kaltu dėl jam visų trijų inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Parodė, jog su (duomenys neskelbtini)E. K. gyveno (duomenys neskelbtini), ten dar gyveno ir I. R. (Duomenys neskelbtini) kaltinamasis buvo išgėręs daug alkoholio. (Duomenys neskelbtini) ėjo į kaltinamojo kambarį namo pirmame aukšte, jiedu pradėjo konfliktuoti, apsižodžiavo ir kaltinamasis kumščiu trenkė į nosį (duomenys neskelbtini), šis parkrito ant lovos. Visų detalių nepamena, nes tuo metu buvo labai stipriai išgėręs, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Alkoholį vartojo nuo tų metų sausio, kai nustojo vartoti 4 metus vartotas kanapes, gėrė tam, kad geriau miegotų. Prisipažįsta, kad kumščiu sudavė smūgį į pilvą I. R. tą pačią dieną, kai sužalojo (duomenys neskelbtini). Pamena, kad I. R. tada stojo tarp jo ir (duomenys neskelbtini). Mano, kad jo smūgis kumščiu I. R. sukėlė fizinį skausmą. Patvirtina teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie šių nusikaltimų padarymo faktines aplinkybes (2 t., b. l. 35 – 38, 147 – 150). Su V. A. kartu gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) susilaukė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmą savaitę (duomenys neskelbtini), tada kaltinamasis apsigyveno pas (duomenys neskelbtini). Kai po smurtavimo prieš (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su (duomenys neskelbtini) ir nesilankyti pas jį, vėl apsigyveno su V. A. pas šią bute (duomenys neskelbtini), ji vėl buvo jo (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jiedu iš (duomenys neskelbtini) nuvažiavo uogauti į mišką (duomenys neskelbtini), kaltinamasis sutiko pažįstamą, su kuriuo prisigėrė. S. A. gal pyko, kad jis gėrė, gali būti, kad jis tada miške spyrė V. A. į galvą, visko jau nepamena. (Duomenys neskelbtini) išvažiavo namo, o jis irgi su kažkuo iš miško parvažiavo į (duomenys neskelbtini), pernakvojo ir grįžo pas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pasiėmė kompiuterį, pardavė jį ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) išsinuomotame bute. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (2 t. b. l. 125 – 128, b. l. 147 – 150). Po maždaug 4 metų vartojimo jis (duomenys neskelbtini) nustojo rūkyti kanapes. Kad miegotų, nuolat vartojo alkoholį, nes vaistai nepadėjo, paskui prasidėjo agresijos, tada savo noru pradėjo kalbėti su psichologais, psichiatrais, galiausiai, pakalbėjęs su savo psichiatru, gulė į ligoninę, išėjęs iš ligoninės, tą pačią dieną užsikodavo nuo alkoholio pusei metų, iki (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) vėl pradės ambulatorinį gydymąsi (duomenys neskelbtini) vieneriems metams, po (duomenys neskelbtini) mėnesių jam įsiūs ampulę. Grįžo gyventi į kaimą pas (duomenys neskelbtini), su juo bendrauja gražiai, gerai sutaria, kartu dirba namų ūkyje, registruojasi (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) išmoką. Pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savo noru lankėsi (duomenys neskelbtini) dėl priklausomybių, dėl smurtinio elgesio lankėsi pas (duomenys neskelbtini) po 4-5 kartus, savarankiškai skaito psichologines knygas. Anksčiau dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dabar baigė (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), pabaigė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą, I. R. jam atleido, su V. A. irgi bendrauja draugiškai, ši jam atveža (duomenys neskelbtini)pasimatyti, jis prisideda prie (duomenys neskelbtini) išlaikymo. Pripažįsta visus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)civilinius ieškinius, sutinka juos atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl E. K. sveikatos nesunkaus sutrikdymo

M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) šiam priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) namuose vienas gėrė degtinę, klausė muzikos, rinkosi daiktus, norėdamas persikraustyti į sodyboje esantį kitą, senesnį namą. Namuose buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) I. R., kuri ateina pas (duomenys neskelbtini), padeda jam buityje. Kilusio konflikto metu kaltinamasis kambaryje sudavė (duomenys neskelbtini) du kartus kumščiu į veidą, pataikė į nosį, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Smūgiai buvo stiprūs, nuo jų (duomenys neskelbtini) galėjo lūžti nosis. Po smūgių sudavimo prie jų buvo atėjusi ir (duomenys neskelbtini), bet nežino, ar ji matė smūgius. Po smūgių sudavimo (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką, o vėliau atvyko policijos pareigūnai ir M. K. išsivežė į areštinę, nustatė virš 2 promilių girtumą. Jo girtumas veiksmams įtakos turėjo, blaivus taip būtų nedaręs (1 t., b. l. 118 – 121, 2 t., b. l. 147 – 150).

Nukentėjusysis E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyvena (duomenys neskelbtini) M. K. ir I. R.. E. K. (duomenys neskelbtini) apie 13.50 val. kieme pjovė žolę. Parėjęs namo, išgirdo (duomenys neskelbtini) M. garsiai leidžiamą muziką, nuėjo paprašyti, kad (duomenys neskelbtini) patildytų muziką, bet (duomenys neskelbtini) nesutiko, dar labiau pagarsino. (Duomenys neskelbtini) buvo išgėręs alkoholio, todėl E. K. nebekreipė į (duomenys neskelbtini) dėmesio ir nuėjo atsigulti. Tada atėjo M. ir pradėjo kabinėtis, rėkė, bet, pamatęs, kad E. K. nekreipia dėmesio, du kartus kumščiu trenkė jam, gulinčiam lovoje, į veidą. Po suduotų smūgių jis buvo trumpam praradęs sąmonę, atsipeikėjęs išbėgo į kiemą ir pamatė laukuose netoli jo namų atvažiuojantį traktorių. Jis greitai nubėgo iki traktoriaus, kurį vairavusio R. Ž. paprašė pagalbos ir šis iškvietė policijos pareigūnus. Tada parėjo namo ir laukė pagalbos. Pirmieji atvažiavo GMP medikai, o iškart po jų atvyko ir policijos pareigūnai. Atvykę GMP medikai jį išsivežė į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau jis niekur nesigydė, vaistų nepirko, sugijo savaime. Civilinio ieškinio nereiškia, (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi (1 t., b. l. 71 – 74, 79 – 83).

Liudytojas R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), galėjo būti per (duomenys neskelbtini), jis traktoriumi pjovė žolę (duomenys neskelbtini) pievoje, priklausančioje jo pažįstamam E. K.. Apie 14 val. prie traktoriaus pribėgo E. K., jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. E. paprašė iškviesti policiją, nes jį užpuolė. Liudytojas iš karto savo mobiliojo ryšio telefonu paskambino numeriu 112, atsiliepus operatorei, su ja ir kalbėjo, viską apie situaciją išsiaiškino, atsakydamas į jos užduodamus klausimus. E. nurodė, kad jį sumušė (duomenys neskelbtini), jaudinosi dėl namuose likusios savo draugės, bijojo, kad (duomenys neskelbtini) jai kažko nepadarytų. Kviesdamas policiją nurodė, kad E. sužalotas peiliu, tačiau gal ne taip suprato E., šis pasakė, kad užpuolė, traktorius garsiai burzgė, gal nesusikalbėjo. Vėliau E. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kumščiu trenkė jam į nosį. Dar iki atvykstant policijos pareigūnams liudytojas nuvažiavo į E. K. namus įsitikinti, ar jo draugei viskas gerai. (Duomenys neskelbtini) namuose jis nematė, kalbėjo su E. K. drauge, ši jam pasakė, kad E. (duomenys neskelbtini) jai trenkė į pilvą ir kad ji yra po operacijos (1 t., b. l. 96 – 99).

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) G. B. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 13.50 val. kilusio konflikto metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kambaryje M. K. artimoje aplinkoje smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) E. K., suduodamas du kartus kumščiu jam į veidą. Po šių M. K. veiksmų E. K. jautė fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių girtumas, E. K. buvo blaivus (1 t., b. l. 3 – 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuriame ant stalą dengiančios staltiesės matomos galimai kraujo dėmės, kambaryje esanti lova sujaukta (1 t., b. l. 18 – 20, 21 – 27).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota BPC garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, paimto iš policijos registruojamųjų įvykių registro (PRĮR), apžiūra, garso įraše girdimas BPC operatorės ir pranešėjo pokalbis, surašyta jo stenograma, pranešėjas R. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prieš 5 minutes (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas E. K., kuris sustabdė traktoriumi važiuojantį pranešėją ir paprašė iškviesti pagalbą, E. K. nosis kruvina (1 t., b. l. 35 – 37).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 14.23 val. M. K. nustatytas (duomenys neskelbtini) promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) 14.30 val. nustatyta, kad E. K. yra blaivus, (duomenys neskelbtini)14:32 val. nustatyta, kad I. R. yra blaivi. Alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38 – 41).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. K. (duomenys neskelbtini) galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl (duomenys neskelbtini) sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 45 – 46).

Kaltinamojo asmens duomenų išrašas patvirtina, kad M. K. (duomenys neskelbtini) yra E. K. (2 t., b. l. 152 – 153).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. K. tyčia nesunkiai sutrikdžius (duomenys neskelbtini) E. K. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) apie 13.50 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) E. K., kuriam kumščiu sudavė du kartus į nosį ir nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam E. K., nes dėl (duomenys neskelbtini) jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis prisipažino, kad, būdamas girtas, sudavė kumščiu du smūgius (duomenys neskelbtini) į veidą. Nors jis visų detalių tiksliai nenurodė, akivaizdu, kad įvykio aplinkybes tiksliai prisiminti trukdė didelis girtumas įvykio metu. Nukentėjusysis E. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, jam, gulinčiam lovoje namo kambaryje, du kartus kumščiu trenkė į veidą, po smūgių E. K. išbėgo iš namų ir pagalbos kreipėsi į netoliese laukuose traktorių vairavusį asmenį. Tai, kad nukentėjusysis išbėgo iš namų kraujuojančia nosimi ir ieškojo pagalbos, patvirtina ir liudytojo R. Ž. parodymai, jo ir Bendrojo pagalbos centro operatorės užfiksuotame pokalbyje nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti ir tai, kad tokias pat aplinkybes apie sumušimą E. K. iškart po įvykio nurodė ir liudytojui. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie įvykio aplinkybes pakankamai detalūs ir logiški, jie atitinka objektyviai nustatytą jo sužalojimą, jais nėra pagrindo teismui netikėti, įvykio metu nukentėjusysis buvo blaivus.

Tai, jog E. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl (duomenys neskelbtini), objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistas E. K. sužalojimą kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie sužalojimo padarymo mechanizmą, nes nurodyta, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu, o tai atitinka nukentėjusiojo ir paties kaltinamojo parodymus, kad M. K. sudavė E. K. būtent kumščiu, specialisto išvada nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, kad sužalojimas padarytas dviem smūgiais. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog kambaryje, kur pagal nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus ir buvo suduoti smūgiai E. K., ant staltiesės matomos galimai kraujo dėmės.

Aukščiau aptartų įrodymų visiškai pakanka teismo išvadai, kad M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – smūgių kumščiu sudavimo nukentėjusiajam į veidą atsiradęs nukentėjusiojo sužalojimas – (duomenys neskelbtini) - specialisto kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus, smūgių skaičių, sprendžia, kad M. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė, kad suduodamas smūgius kumščiais į veidą, sukels pakankamai rimtus neigiamus padarinius (duomenys neskelbtini) E. K. sveikatai, ir jų siekė. Daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai dėl E. K. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl fizinio skausmo sukėlimo I. R.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namuose jis buvo neblaivus, tarp jų su (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis gyvenamo namo kambaryje du kartus sudavė kumščiu į veidą (duomenys neskelbtini), pataikė į nosį, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kilo triukšmas, M. K. raminti iš kito kambario atėjo I. R.. Kaltinamasis buvo piktas, I. R. bandė jį laikyti, bet M. K. ją pastūmė ir iškart jai sudavė kumščiu į pilvą. Po šio smūgio sudavimo I. R. išbėgo į lauką. Girtumas jo veiksmams įtakos turėjo, blaivus taip būtų nedaręs (2 t., b. l. 35 – 38, 147 – 150).

Nukentėjusioji I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji visą dieną buvo pas (duomenys neskelbtini) E. K. šio namuose (duomenys neskelbtini), padėjo jam ūkio darbuose, gamino valgyti. Namuose tuo metu buvo ir E. (duomenys neskelbtini) M. K., jis nuo ryto vienas savo kambaryje gėrė degtinę. Apie 13.15 val. pas ją į kambarį atėjo E. ir paprašė paskambinti policijai, sakė, kad M. jį sumušė. Ji nuėjo į kitą kambarį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, apie tai pranešdama policijai. Tikriausiai tą išgirdo ir pats M., nes jis netrukus atėjo pas ją į kambarį, paklausė, kodėl ji skambina policijai, jai atsakius, kad neskambina, liepė nemeluoti ir atėmė jai iš rankų telefoną, jį išjungė ir liepė daugiau neskambinti. Tada M. staiga ją pastūmė ir dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė jai į pilvą. I. R. labai išsigando ir pabėgo į kiemą. Nuo smūgio jautė fizinį skausmą. Netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai, kuriems ji su E. papasakojo esamą situaciją. (Duomenys neskelbtini) ją apžiūrėjo medikai, nustatė (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio nereiškia, M. K. pretenzijų neturi ( 2 t., b. l. 3 – 6, 11 – 14).

(Duomenys neskelbtini) S. Ž. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodė, kad (duomenys neskelbtini)14.06 val. iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sumušė (duomenys neskelbtini) E. K., trenkė galimai kumščiu į veidą, iš nosies bėga kraujas. Praneša pravažiuojantis traktoriumi asmuo, kuris ant kelio pamatė sumuštą vyrą, šis paprašė iškviesti pagalbą, mobilaus telefono neturi. Name yra sumušto vyro (duomenys neskelbtini), vyras bijo, kad (duomenys neskelbtini) gali ir ją sumušti. Atvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) G. B. ir S. D. nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apie 13.30 val. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kambaryje žodinio konflikto metu M. K. sudavė I. R. dešiniu kumščiu į pilvą, dėl to I. R. jautė fizinį skausmą. (Duomenys neskelbtini) I. R. nustatytas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136 – 138).

(Duomenys neskelbtini) J. V. (duomenys neskelbtini) nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal prokuroro reikalavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 146 – 154).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota įvykio vietos vienkiemyje, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kambaryje, apžiūra (1 t., b. l. 159 – 169).

(Duomenys neskelbtini) T. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą, jog konflikto metu gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kambaryje M. K. artimoje aplinkoje smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) E. K., du kartus suduodamas jam kumščiu į veidą. Po šių M. K. veiksmų E. K. jautė fizinį skausmą, todėl dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini). M. K. paaiškino, kad kilusio konflikto metu netyčia galėjo suduoti (duomenys neskelbtini) I., kuri bandė juos išskirti su (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170 – 171).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. R. nebuvo atvykusi teismo medikų apžiūrai, klinikiniais duomenimis jai konstatuotas (duomenys neskelbtini) paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Duomenų, jog I. R. (duomenys neskelbtini) įvykio metu būtų jautusi fizinį skausmą, nėra (1 t., b. l. 179).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) apie 14 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį kumščiu I. R. į pilvą, tokiu būdu nukentėjusiajai I. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiosios I. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis parodė, kad jis tyčia dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė I. R. į pilvą, tokią faktinę aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis teisme parodė suprantantis, kad toks jo veiksmas sukėlė I. R. fizinį skausmą. Tai, jog I. R. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) diagnozuotas (duomenys neskelbtini), patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, jog kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė smūgį kumščiu, nes pyko, kad ši įsikišo į jo ir (duomenys neskelbtini) konfliktą, sprendžia, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad, suduodamas kumščiu į pilvą, sukels bent fizinį skausmą I. R., taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. K. tyčia sukėlus fizinį skausmą I. R., sumušus jai (duomenys neskelbtini)yra pagrįstas ir įrodytas.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A. ir jos sveikatos nežymaus sutrikdymo

M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. A. yra (duomenys neskelbtini), su ja turi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su ja kaip (duomenys neskelbtini) gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini). Jų santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini), M. K. buvo išvykęs gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) grįžo į (duomenys neskelbtini) ir apsigyveno pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) jis smurtavo prieš (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo. Tuomet jį gyventi priėmė (duomenys neskelbtini)V. A. ir jie nuo (duomenys neskelbtini)gyveno kartu, abu rūpinosi (duomenys neskelbtini) ir vėl (duomenys neskelbtini), kartu pirko maistą ir pan. M. K. (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) V. A. jos vairuojamu automobiliu nuvyko į mišką (duomenys neskelbtini) rinkti uogų. Pakeliui paprašė (duomenys neskelbtini) sustoti prie parduotuvės, kurioje M. K. slapta nuo jos nusipirko degtinės butelį. Miške jis pradėjo alkoholį gerti, dėl to jo (duomenys neskelbtini) V. labai supyko, pradėjo priekaištauti, pasakė, kad jis liks miške ir jo neveš namo. M. K. jos nepaisė ir vaikščiodamas vis gurkšnojo degtinę. Apie 13.30 val. jis jau buvo girtas. Dėl V. priekaištų tarp jų įsisiūbavo konfliktas, kurio metu M. K. pastūmė V., ši nukrito ant žemės, tada jis spyrė (duomenys neskelbtini) vieną kartą, pataikė kažkur į galvą. Supranta, kad smūgis buvo stiprus, ir V. galėjo skaudėti. V. atsistojusi nuo jo pabėgo, įsėdusi į automobilį, išvažiavo namo, M. K. paliko miške. Jis (duomenys neskelbtini) atvyko pas V. pasiimti daiktų ir jie vėl susipyko, M. K. ją buvo suėmęs už rankos, V. išsigando ir liepė ten pat gyvenančiai (duomenys neskelbtini) kviesti policiją, ši atvyko, jam buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (2 t., b. l. 125 – 128, 147 – 150).

Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. K. yra (duomenys neskelbtini), kurį jau apie 2 savaites ji yra priėmusi gyventi savo nuomojamame bute, todėl gali teigti, jog abu su M. apie 2 savaites (duomenys neskelbtini). Su M. ji gyveno apie (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) apie 10 val. su M. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) rinkti mėlynių į (duomenys neskelbtini). Pakeliui (duomenys neskelbtini) M. prašymu sustojo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. M. nuėjo į parduotuvę nusipirkti atsigerti, grįžęs į automobilį, jai parodė, kad pirko energetinio gėrimo skardinę. Jie apie 12 val. atvyko į mišką. Išlipęs iš automobilio, M. staiga iš kelnių kišenės išsitraukė apie 0,5 l buteliuką. Supratusi, kad tai yra alkoholinis gėrimas, M. pasakė, kad jeigu jis jį išgers, liks miške, o ji viena važiuos namo. M. buteliuką prasidarė ir išgėrė maždaug pusę jame esančio alkoholio, tada staiga pradėjo ją įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, reiškė pretenzijas, kad per ją jis negalės grįžti namo. M. staiga jai sugriebė už dešinės rankos, tačiau V. A. ištrūko ir pabėgo į mišką. Miške M. ją pasivijo ir pastūmė, V. A. nukrito ant žemės, tada M. jai vieną kartą įspyrė į galvą. Jai nuo to skaudėjo, ir apklausos metu tebeskauda ties kairiuoju žandikauliu. M. pats išsigando, padėjo jai atsistoti. V. A. pabėgo, pasiekė savo automobilį ir išvažiavo, grįžo į (duomenys neskelbtini), bet į medikus ir policiją nesikreipė, tikėjosi, kad M. pas ją nebegrįš. (Duomenys neskelbtini) apie 11 val. į jos buto duris pasibeldė M., duris ji atidarė. Į butą su kitu vyriškiu įėjo M., pradėjo rinktis savo daiktus, kaltino ją, kad jis neturės kur gyventi. Surinkęs vieną krepšį įvairių savo daiktų, juos padavė savo draugui, šis iš buto išėjo. M. toliau rinkosi savo daiktus, pradėjo kalbėti, kad ji bus kalta dėl jo savižudybės, susirinkęs įvairius savo daiktus, pradėjo eiti link buto durų, paprašė duoti jam krepšį batams. V. A. davė krepšį, į kurį M. susidėjo savo batus, išsinešė daiktus į koridorių ir, jai nespėjus uždaryti buto durų, M. į butą sugrįžo ir staiga jai sugriebė rankomis už dešinės rankos ties alkūne, klausė, kodėl ji jį išmeta iš namų, kodėl neleidžia pasilikti. Po šių M. žodžių ji garsiai pasakė „kviesk policiją“, tikėdamasi, jog išgirs kitame kambaryje buvusi jos draugė A. ir iškvies policijos pagalbą. Kuomet M. jai buvo suėmęs už dešinės rankos, jokio fizinio skausmo nejautė, nes M. rankos nespaudė, tik laikė ją. Po šių žodžių M. jos ranką paleido ir nubėgo į buto kambarį, kur buvo A., matyt, norėdamas sutrukdyti A. kviesti policijos pareigūnus, tačiau policijos pareigūnai atvyko (2 t., b. l. 90 – 94, 97 – 99).

Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su savo drauge, buvusia (duomenys neskelbtini) M. K. (duomenys neskelbtini) V. A. (Duomenys neskelbtini) apie 11 val. į buto duris pasibeldė (duomenys neskelbtini) M. K., kuriam duris atidarė ir į buto vidų įsileido V. Į buto vidų įėjo M. kartu su kitu nepažįstamu vyru, M. rinkosi jam priklausančius daiktus. Tuo metu liudytoja visą laiką buvo kitame buto kambaryje. Išgirdo, kad V. pradėjo su (duomenys neskelbtini) M. žodžiu konfliktuoti, girdėjo, kaip V. šaukė: „paleisk mane“ ir netrukus sušuko: „kviesk policiją“. Liudytoja iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kol kalbėjo su BPC operatore, staiga į jos kambarį atėjo M., liepė atiduoti telefoną, todėl ji labai išsigandusi skambutį atmetė, ir netrukus iš jos rankų telefoną M. atėmė. M. pasidarė labai piktas, metė į kambario sieną jos telefoną, šis nukrito ant grindų. Po šio įvykio netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems kartu su V. papasakojo esamą situaciją, o prieš atvykstant policijos pareigūnams, M. iš buto pasišalino (2 t., b. l. 114 – 118).

(Duomenys neskelbtini) S. Ž. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir (duomenys neskelbtini) O. A. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad (duomenys neskelbtini)11.20 val. iš (duomenys neskelbtini)gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja paaiškino, kad vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir jo (duomenys neskelbtini), kalbėjo labai tyliai, kai fone pasigirdo balsai, ji iškart nutraukė pokalbį. Atskambinus atmeta skambučius. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja A. K., kuri paaiškino, kad, būdama bute, kambaryje, išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) M. K. kitame buto kambaryje žodžiu konfliktuoja su (duomenys neskelbtini) V. A., todėl apie tai pranešė policijai. Bute buvusi V. A. paaiškino, kad vakar miške (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nenurodė, prieš ją (duomenys neskelbtini) M. K. fiziškai smurtavo, įspirdamas vieną kartą į galvą, dėl to V. A. jautė fizinį skausmą. Jiems atvykus į įvykio vietą, M. K. jau buvo pasišalinęs. Iš pirminių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 13.30 val. (duomenys neskelbtini), miške, tiksli vieta nenurodyta, M. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš (duomenys neskelbtini)V. A., įspirdamas vieną kartą į galvą. Po šių M. K. veiksmų V. A. nurodė jautusi fizinį skausmą. V. A. pristatyta į (duomenys neskelbtini) apžiūrai, jai nustatytas kairiojo žandikaulio sumušimas. Smurtą galintys rodyti požymiai - kraujosruva (mėlynė) smakre (2 t., b. l. 41 – 45, 62 – 64).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. A. nustatyta poodinė kraujosruva smakre. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 69).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis tyčia smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – (duomenys neskelbtini) apie 13.30 val. miške, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – (duomenys neskelbtini) V. A., su kuria (duomenys neskelbtini), kurią pastūmė ir, jai nugriuvus ant žemės, spyrė V. A. į galvą, tokiu būdu nukentėjusiajai V. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą smakre. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) V. A. bute (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, jo parodymai iš esmės atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu jo ir pačios nukentėjusiosios duotus parodymus apie jos sužalojimo aplinkybes. Kaltinamasis parodė, jog miške, būdamas girtas, spyrė V. A. į galvą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas geriau viską atsiminė, patvirtino tada duotus parodymus. Be to, nukentėjusiajai padarytą sužalojimą, sveikatos sutrikdymo mastą ir kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytą sužalojimo padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, sužalojimas smakre užfiksuotas ir (duomenys neskelbtini) O. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Veika baigta, sukelti BK 140 straipsnyje numatyti padariniai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo V. A. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas M. K. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris spiria kitam asmeniui į veidą, galvą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Įvertinus kūno vietą, į kurią kaltinamasis spyrė, paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus apie prieš tai kilusį jų konfliktą, nėra abejonių, kad M. K. veikė tiesiogine tyčia ir tokiais veiksmais siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (duomenys neskelbtini). Todėl teismas daro išvadą, kad šie tyčiniai kaltinamojo M. K. veiksmai, padaryti (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) V. A., su kuria jis tuo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmių skyrimo klausimai

Asmuo už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o už šio straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jis gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis M. K. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus. M. K. atsakomybę dėl visų jo padarytų nusikaltimų lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų sunkina tai, kad visas tris nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, be to, nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai, 27 straipsnio 1 dalis). M. K. anksčiau teistas jau du kartus (2 t., b. l. 154 – 158, 159 – 176), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalto bausmės vykdymo metu, todėl tai kaltinamąjį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti asmenį. Per paskutinius penkerius metus M. K. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 177 – 184), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 185 – 186, 187 – 188), teigia, kad šiuo metu registruojasi (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis psichikos sveikatos centro įskaitoje ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje (duomenys neskelbtini), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 191). Turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) charakterizuotas kaip asmuo, dėl kurio elgesio (duomenys neskelbtini) negavusi nusiskundimų (2 t., b. l. 194 – 196, 197 – 199). (Duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pažymoje nurodyta, kad M. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) konsultacijai, jam buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) kursas 6 mėnesiams nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 50), (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. K. šioje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 51).

Įvertinęs bylos aplinkybes, gana neigiamą kaltinamojo asmenybę, ankstesnius jo teistumus ir baustumus administracinėmis nuobaudomis, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, M. K. už jo padarytus BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimų pavojingumą, tai, kad nukentėjusiesiems nekilo sunkesnės ar ilgalaikės pasekmės, kaltinamojo atsakomybę vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, atlaidžią nukentėjusiųjų poziciją kaltinamojo atžvilgiu, nustatytinas mažesnis nei šių sankcijose numatytų bausmių dydžių vidurkis. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių – mažesnę nei pusė dalį, įvertinus pirmiau aptartas kaltinamąjį ir padarytų nusikaltimų pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Šias nusikalstamas veikas M. K. padarė, būdamas neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini)nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo 2 metams bausmės neatlikta dalimi, prie didesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant daugiau nei pusę neatliktos anksčiau paskirtos bausmės dalies, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną yra (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo (3 t., b. l. 61-64).

Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo M. K. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikas (viena diena) (1 t., b. l. 105 – 109, 110 – 112) (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Įvertinęs tai, jog M. K. susitaikė su nukentėjusiaisiais, savanoriškai gydosi (duomenys neskelbtini), išlaiko (duomenys neskelbtini), padeda (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir stengiasi įgyti (duomenys neskelbtini), kad galėtų vėl imtis ankstesnės darbinės veiklos, teismas sprendžia, jog realus bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltinamojo šiuo metu vėl kuriamus socialinius ir darbinius ryšius. Atsižvelgiant į tai, taip pat į prokurorės poziciją dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytų veikų pobūdžiu, pavojingumu, pasekmių lengvumu, tiek ir su pradėjusia keistis teigiama linkme kaltinamojo asmenybe, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktai).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 58 – 64). Ieškinyje nurodė, jog už E. K. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta (duomenys neskelbtini)Eur.

Taip pat civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)Eur turtinės žalos, padarytos PSDF biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 192 – 194). Ieškinyje nurodė, jog už I. R. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta (duomenys neskelbtini)Eur.

Taip pat civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini)pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Eur turtinės žalos, padarytos PSDF biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 79 – 81). Ieškinyje nurodė, jog už V. A. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta (duomenys neskelbtini) Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

(Duomenys neskelbtini) pateikti gydymo paslaugų apskaitos išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) E. K. iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už (duomenys neskelbtini)Eur (1 t., b. l. 61), I. R. už (duomenys neskelbtini)Eur (1 t., b. l. 194), o (duomenys neskelbtini) V. A. už (duomenys neskelbtini)Eur (2 t., b. l. 81)

Tarp M. K. nusikalstamų veiksmų ir dėl E. K., I. R. bei V. A. sužalojimų gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti dėl sužalojimų padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai, iš M. K. priteistina (duomenys neskelbtini) Eur, (duomenys neskelbtini)Eur ir (duomenys neskelbtini)Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš M. K. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. K. paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti M. K. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laiką (vieną dieną), ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, M. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti M. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ((duomenys neskelbtini)Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimą nurodyti sumokėti į (duomenys neskelbtini)atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už E. K. gydymą“.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini)) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ((duomenys neskelbtini)Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimą nurodyti sumokėti į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už I. R. gydymą“.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini)tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. (duomenys neskelbtini)Eur ((duomenys neskelbtini)) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ((duomenys neskelbtini)Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimą nurodyti sumokėti į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už V. A. gydymą“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja I. L.