Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo UAB „Litesko“ atstovei S. L., atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovei G. D.-P., atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai ir UAB „Litesko“ dėl komisijos sprendimo panaikinimo ir komisijos bei šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo UAB „Atuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, nes atsakovas UAB „Litesko“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkęs šilumos ir karšto vandens apskaitos, kartu panaikinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014-03-26 d. sprendimą Nr. R2-555 ir Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2014-04-08 sprendimą Nr. 2R-1218;

įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ atlikti ieškovei patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, nes atsakovas UAB „Litesko“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos, kartu panaikinant Komisijos 2014-03-26 d. sprendimą Nr. R2-555 ir Inspekcijos 2014-04-08 sprendimą Nr. 2R-1218;

įpareigoti atsakovą UAB „Litesko“ perskaičiuoti mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą nuo 2008 m. gegužės pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 šilumos auditą (iki 2009 m.) ir Nr. 10 šilumos auditą (nuo 2009 m.), įvertinant nešildomoms kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo sandėliukų patalpoms priskirtiną bendro naudojimo patalpų šildymui skirtą šilumos energijos dalį, ir autonominiu būdu šildomas ieškovo patalpas, į kurias nėra tiekiama centralizuota šiluma, ir kurios į bendro naudojimo patalpas, kuriomis ieškovas nesinaudoja, atiduoda daugiau autonominiu būdu paruoštos šilumos, nei gauna centralizuotos šilumos iš centralizuotai šildomų namo butų ir bendro naudojimo patalpų; kartu panaikinant Komisijos 2014-03-26 sprendimą Nr. R2-555 ir Inspekcijos 2014-04-08 sprendimą Nr. 2R-1218;

panaikinti Komisijos 2014-03-26 sprendimą Nr. 2R-555 ir įpareigoti Komisiją išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 str. 3 d. išnagrinėti ieškovo ieškinį šilumos tiekėjai UAB „Litesko“ dėl Šilumos energijos paskirstymo paleidimų dalyje, kurioje Komisija atsisakė nagrinėti ieškinį, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvus) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje;

panaikinti Inspekcijos 2014-04-08 sprendimą Nr. 2R-1218 ir įpareigoti Inspekciją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį dėl 1,2,3,4 reikalavimų, kuriuos Inspekcija atsisakė nagrinėti, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvūs) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Inspekcijoje.

Nurodė, kad ieškovei priklauso patalpos daugiabutyje name (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „Litesko“ tam daugiabučiui tiekia šilumos energiją. Atsakovas pateikė ieškovei apmokėti sąskaitas už pateiktą šilumos energiją, tačiau ieškovė nesutinka su atsakovo parinktais šilumos paskirstymo metodais, jai priskaičiuotais ir atsakovo nuožiūra paskirstytais mokesčiais už bendro naudojimo patalpų šildymą, į kurį neteisėtai įtraukiama ir šiluma, suvartota paruošti neapskaitytą karštą vandenį, kadangi atsakovas tai atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Atsakovas namo patalpose suvartotą šilumą skirstė nepagristai ir neteisėtai, pažeidinėjo galiojančius teisės aktus, nes šilumos apskaitai naudojo metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, o šilumą, suvartotą neapskaitytam karštam vandeniui paruošti, išskirstė visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams per butų ir kitų patalpų šildymą (šildymo sezono metu) arba cirkuliacijos mokestį (nešildymo sezono metu), taip pat nepriskyrė jokios bendroms reikmėms skirtos šilumos dalies butų savininkams priklausančioms asmeninio naudojimo sandėliukų patalpoms.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas nedalyvavo, atsakovo UAB „Litesko“ atstovė ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byla dėl dalies reikalavimų nutraukiama; kiti ieškinio reikalavimai atmetami.

Kaip minėta, ieškovė pareiškė, jog atsisako visų reikalavimų atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai, taip pat reikalavimo atsakovui UAB „Litesko“ dėl karšto vandens apskaitos sutvarkymo.

Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ieškovas bet kurioje proceso stadijoje gali atsisakyti ieškinio ar jo dalies, o teismas priima ieškinio atsisakymą ir bylą (arba bylos dalį) nutraukia. Taigi, įstatymas suteikia teisę ieškovei atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų. Nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ši ieškovės teisė negalėtų būti realizuota. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu, bylos dalį dėl visų reikalavimų atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai, taip pat dėl reikalavimo atsakovui UAB „Litesko“ dėl karšto vandens apskaitos sutvarkymo nutraukia ir šiais klausimais apskritai nepasisako.

Byloje nustatyta, kad ieškovei priklauso patalpos (toliau – Patalpos) (duomenys neskelbtini) daugiabutyje name (duomenys neskelbtini). Atsakovas UAB „Litesko“ tam daugiabučiui tiekia šilumos energiją. Ieškovė nesutinka su atsakovo parinktais šilumos paskirstymo metodais, jai priskaičiuotais ir atsakovo nuožiūra paskirstytais mokesčiais už bendro naudojimo patalpų šildymą.

Ieškovė ieškiniu prašo atlikti patiektos šilumos energijos ir karšto vandens kiekių bei kainų perskaičiavimus nuo 2008 metų. Iš atsakovo UAB „Litesko“ (toliau – atsakovas) pateiktų duomenų matyti, kad Patalpos nėra šildomos centralizuotai, jose nėra karšto vandens įrenginių, prijungtų prie Namo karšto vandens sistemos, taigi, centralizuotai Name tiekiamo karšto vandens Ieškovė nevartoja. Patalpoms yra priskiriama tik šiluma Namo bendro naudojimo patalpų šildymui ir tik už šį šilumos kiekį yra teikiamos sąskaitos ieškovei. Šiluma bendro naudojimo šildymui Name pradėta skirstyti tik nuo 2012 m. vasario mėn., kada Namo bendrasavininkai 2012-02-10 sprendimu (toliau - Sprendimas) pasirinko Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo Metodą Nr. 4 kartu su Metodu Nr. 5. Iki tol atsakovas neturėjo jokių duomenų apie Name esančias Patalpas, kurios yra atjungtos nuo Namo šildymo sistemos ir yra šildomos individualiai. Be to, už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. už Namo bendro naudojimo patalpų šildymą sąskaitos buvo teikiamos Patalpų nuomininkei – šios bylos trečiajam asmeniui. Mokestį už bendrojo naudojimo patalpų šildymą atsakovas ieškovei pradėjo skaičiuoti tik nuo 2012 m. spalio 1 d. Taigi, iki šios datos ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai šilumos pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai, jokios sąskaitos už šilumą ar karštą vandenį ieškovei iki to laikotarpio nebuvo teikiamos. Todėl vien tik dėl šios priežasties atmetama ieškinio reikalavimų dalis dėl šilumos energijos bei karšto vandens kiekių ir mokėtinų sumų perskaičiavimo iki 2012 m. spalio 1 d.

Ieškovė prašo įpareigoti perskaičiuoti pateikto karšto vandens ir šilumos energijos kiekį. Su tokiu ieškovės reikalavimus teismas nesutinka.

Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 18 d. nurodyta, kad nepaskirstytasis karšto vandens kiekis - viršijantis leistinas apskaitos prietaisų paklaidas skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos.

Pažymėtina, jog šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja, kokiu būdu yra nustatomas šis nepaskirstytasis karšto vandens kiekis, t.y. jeigu nėra karšto vandens apskaitos prietaisų nuotolinio nuskaitymo sistemos, kokiu būdu (vienu metu) nustatyti butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių parodymus (rodmenų sumą), tam kad būtų galima nustatyti tikslų nepaskirstyto karšto vandens kiekį, kaip jį apibrėžia Šilumos ūkio įstatymo 2 str., t.y. skirtumą, viršijantį leistiną apskaitos prietaisų paklaidas tarp šalto vandens skaitiklio, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, nustatyto kiekio ir butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenų (ne gyventojų deklaruotų, o faktinių) sumos. Taigi, nepriklausomai nuo to, kam priklauso karšto vandens skaitikliai (vartotojams ar karšto vandens tiekėjui), jei nėra įrengtos nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos, vartotojai karšto vandens skaitiklių parodymų vienu tuo pačiu metu nedeklaruoja/nenurašo. Karšto vandens tiekėjas jokios įtakos vartotojų deklaravimui/skaitiklių rodmenų nurašymui sinchroniškai, vienu tuo pačiu metu neturi. Todėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio nustatymui turi būti vertinami faktiniai, o ne vartotojų deklaruoti karšto vandens skaitiklių parodymai butuose. Tačiau šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi būti nustatomas „nepaskirstytas karštas vanduo“. Be to, ir pati ieškovė nenurodo, kokius konkrečius nepaskirstytus karšto vandens kiekius ji turi omenyje.

Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nurodyta, kad: „visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.“

Visas į Namą patiektas šilumos kiekis, nustatytas pagal įvadinio atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis yra paskirstomas pagal Namo bendrasavininkų pasirinktus Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus (Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 ir Nr. 5). Kitaip paskirstyti suvartotą šilumos kiekį nei pagal Komisijos patvirtintus/suderintus metodus atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo.

Be to, pagal Metodus Nr. 4 ir Nr. 5, ne šildymo sezono metu galėjęs susidaryti „nepaskirstytas karšto vandens kiekis“ net negalėjo būti išdalinamas Namo gyventojams. 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 03-74 „Dėl Komisijos rekomenduojamų ir kitų su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų pakeitimo“ 1 ir 2 punktais buvo papildyti Komisijos rekomenduojami ir su ja suderinti šilumos paskirstymo metodai, numatant, jog ne šildymo sezono metu šilumos vartotojams pagal šilumos paskirstymo metodą priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai turi būti mažesnis arba lygus nustatytam šilumos sąnaudų cirkuliacijai normatyvui, t.y. vartotojams yra priskiriamas (apmokestinamas) tik Komisijos nustatytus cirkuliacijos normatyvus neviršijantis šilumos kiekis, normatyvus viršijančio šilumos kiekio pagal dabar galiojančius Komisijos metodus atsakovas nepriskiria vartotojams. Be to, kaip minėta, šildymo sezono metu ieškovei išvis jokie šilumos kiekiai nebuvo priskirti, nes Patalpoms nėra tiekiama šilumos energija.

Dėl išvardintų priežasčių atmetamas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti ieškovui pateikiamos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą.

Ieškovė teigia, kad taikomi netinkami šilumos paskirstymo metodai bendro naudojimo patalpoms. Su šiuo ieškovės teiginiu taip pat nesutiktina.

Kaip minėta, nuo 2012-02-10 Namo bendrasavininkių sprendimo, šilumos paskirstymas Name buvo ir yra tebevykdomas pagal Namo bendrasavininkių pasirinktus ir Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo Metodą Nr. 4, kartu su Metodu Nr. 5. Atsakovas dėl šio konkretaus atvejo kreipėsi į Komisiją, kuri 2013-06-17 sprendimu Nr. R2-1797 išaiškino, jog jeigu pastate dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Metodas Nr. 4, kartu su Metodu Nr. 5. Komisija taip pat nurodė, kad ieškovė privalo apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

Atsakovas, kaip šilumos tiekėjas, kitaip vykdyti Name šilumos paskirstymo nei pagal pačių bendrasavininkų pasirinktus Komisijos metodus, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jeigu Namo vartotojai nori, kad jų Name suvartotas šilumos kiekis būtų skirstomas pagal kitą metodiką, jų netenkina Komisijos jų pačių pasirinkti metodai, jie turi teisę pasirinkti kitą ar sukurti savo metodiką bei suderinti ir patvirtinti ją Komisijoje. Tačiau vėlgi tokia nauja Komisijos patvirtinta metodika ar pasirinktas naujas metodas iš jau patvirtintų galėtų būti taikoma tik nuo vartotojų CK 4.85 str. nustatyta tvarka priimto sprendimo ir jo pranešimo atsakovui, o ne atgal. Pažymėtina, kad Namo bendrasavininkai galėjo teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti šilumos paskirstymo metodą Nr. 10, ar suderinti su komisija jų lūkesčius atitinkantį metodą, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad tik tokiu atveju, jei atsakovas nesutiktų vykdyti tokį Namo bendrasavininkų sprendimą, būtų pagrindas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atsakovą skirstyti Name suvartotą šilumos kiekį pagal bendrasavininkų pasirinktą metodiką.

Dėl išvardintų priežasčių atmetamas ir ieškinio reikalavimas perskaičiuoti mokėtinas sumas pagal ieškovės nurodomą metodą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nutraukti bylos dalį dėl visų reikalavimų atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai, taip pat dėl reikalavimo atsakovui UAB „Litesko“ dėl karšto vandens apskaitos sutvarkymo.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.