Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme (įsiteisėjo 2022 m. birželio 15 d.),

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. birželio 12 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 prom. neblaivumas), tyčia ranka pastūmė nukentėjusiąją Ž. L. į krūtinę, nuo ko nukentėjusioji krito ant žemės, po ko jai atsitrenkus į grindis, atsirado kairio stipinkaulio tolimojo galo ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai su poslinkiu, taigi, tyčiniu nusikalstamu veiksmu nukentėjusiai Ž. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais H. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis H. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė ranka nukentėjusiąją į krūtinę, nuo ko ji nukrito ant žemės, po to nukentėjusioji grįžo namo, o netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, nes nukentėjusiajai buvo lūžusi ranka. Paaiškino, kad stūmė nukentėjusiąją, nes ji nenorėjo eiti namo, be to, buvo susidariusi konfliktinė situacija dėl to, kad nukentėjusioji už jo pinigus nupirkusi degtinės butelį, atnešė jį nepilną, nes pavaišino savo sūnų. Parodė, kad nukentėjusiosios atsiprašė, stengiasi daugiau nebendrauti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiama nukentėjusioji ir liudytojas, tiriami kiti įrodymai, kaltinamas pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis H. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad apie 5–7 metus draugavo su Ž. L., ji ateidavo pas jį, bet gyveno su sūnumi. Taip tęsiasi nuolat, tokie jų santykiai. Nuo šiol su ja nenori turėti nieko bendra. 2022 m. birželio 12 d. apie 11–12 val., adresu (duomenys neskelbtini), pas jį atėjo Ž. L., ji jau buvo išgėrusi alkoholio. Tuo metu jis virė sriubą, o ji žiūrėjo televizorių. Jis pasiūlė jai kartu išgerti degtinės, turėjo 0,5 l butelį. Kartu išgėrė beveik visą butelį. Tuomet ji nuėjo pas savo sūnų (duomenys neskelbtini), o jis nuėjo pas kaimyną parūkyti. Jis grįžo namo, tada atėjo Ž. L. ir pradėjo šūkauti. Jis jai pasakė „ko tu čia rėki, eik namo“ ir stumtelėjo ją ranka, nuo jo pastūmimo ji nukrito. Ž. L. atsistojo ir išėjo, nesimatė, kad jai kažką skaudėtų ar būtų sulūžusi ranka. Nori pabrėžti, kad jis jai kojomis nespyrė, jis tik ją stumtelėjo ranka. Kažkur po 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai. Gailisi, kad ją pastūmė (b. l. 95–98).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis H. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad papasakojo apie savo padarytą nusikalstamą veiką ankstesnės apklausos metu, tie parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis. Papildomai parodo, kad kalta buvo ne tik nugerta degtinė, tačiau ir tai, jog Ž. L. norėjo miegoti jo namuose, nors jis jai to ir neleido. Jį supykdė, kad Ž. L. stovi visa girta ir neina iš jo namų, todėl jis ją ranka stumtelėjo į krūtinę, kad ji išeitų, o atsitiko taip, jog nuo jo pastūmimo ji nukrito ir susilaužė ranką, ko abu iš pradžių nepastebėjo. Gaila, kad viskas „daėjo iki tiek“. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 129–131).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Ž. L. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sūnumi V. L. (V. L.). Maždaug prieš 4 mėnesius išsiskyrė su savo sugyventiniu H. A., su kuriuo pragyveno kartu apie 6 metus, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos buvęs sugyventinis gyvena (duomenys neskelbtini). Su juo iki vakar dienos palaikė draugiškus ryšius, kartas nuo karto jis ateidavo pas ją į svečius arba ji pas jį, kartu vartojo alkoholį. Vakar, t. y. 2022 m. birželio 12 d. apie 16 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus pas buvusį sugyventinį, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibaigus alkoholiui, buvęs sugyventinis paprašė jos nueiti ir nupirkti degtinės. Nupirkusi vieną butelį, grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), bet dar pakeliui nuėjo namo, kur buvo jos sūnus V. L. Ji įpylė sūnui dvi taureles degtinės ir vėl grįžo pas savo buvusį sugyventinį į butą. H. A. pamatęs, kad butelis nepilnas, tapo agresyvus, pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Supyko dėl to, kad ji nepaklausė jo leidimo įpilti sūnui pora taurelių degtinės. Konflikto metu ji atidavė jam jo butelį ir norėjo išeiti namo. Tuo metu buvo prie durų, o buvęs sugyventinis stovėjo priešais ją, t. y. užstojo jai kelią išeiti iš buto. Staiga jis pasikabino rankomis ant durų staktos ir spyrė jai abejomis kojomis į krūtinės ląstos sritį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir nukrito ant grindų. Atsikėlusi pajuto didelį diskomfortą ir skausmą riešo srityje, pamatė, kad jos kairės rankos riešas kaba nenatūraliai. Po to ji išėjo namo, o jos buvęs sugyventinis liko savo bute. Sūnus, pamatęs jos ranką, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Atvykę greitosios medicinos darbuotojai išvežė ją į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Po medikų apžiūros jai buvo diagnozuotas kairės rankos alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Buvęs sugyventinis pirmą kartą panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Nuo buvusio sugyventinio buto raktų neturi, tad įvykio vietos parodyti negali. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės konsultacijos išrašą pateiks tyrimui. Apie sprendimą reikšti civilinį ieškinį praneš tyrimą atliekančiam pareigūnui (b. l. 24–27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad 2022 m. birželio 12 d. ryte, tikslaus laiko nežino, jo mama Ž. L. sulaukė skambučio iš savo buvusio sugyventinio H. A., kuris nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sulaukusi skambučio, ji nuėjo pas jį. Jis mano, kad H. A. pakvietė ją išgerti šiek tiek alkoholio. Tada jo mamos rankos buvo sveikos, nelūžusios. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau tą pačią dieną jo mama sugrįžo į butą su buteliu degtinės. Ji pati savo noru jį pavaišino pora stikliukų atsineštos degtinės, kuriuos jis išgėrė. Pavaišinusi jį, ji su buteliu išėjo vėl pas buvusį sugyventinį H. A. Kuomet mama buvo grįžusi, jos rankos buvo sveikos, nelūžusios. Praėjus kuriam laikui, kiek tiksliai, nežino, tačiau neilgai, mama sugrįžo į butą, verkė ir buvo susiėmusi už kairės rankos. Jis jos paklausė, kas jai nutiko, o ji jam pasakė, kad H. A. supyko, kad ji pavaišino jį degtine, todėl spyrė jai į pilvą, dėl ko ji nukrito ir susižeidė ranką, po to dar pora kartų spyrė jai į nugarą. Jis paprašė mamos, kad ji jam parodytų skaudančią ranką, ir kai ji parodė, suprato, kad ranka yra lūžusi, nes riešas jau buvo ištinęs, buvo pradėję tinti net pirštai. Pasakė mamai, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą ir važiuoti į ligoninę. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono surinko skubios pagalbos telefono numerį ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o su jais atvyko ir policijos pareigūnai, kurie sulaikė H. A. (b. l. 67–69).

Iš 2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0612_162053_012“, vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Vaizdo įrašo kairiame kampe yra užrašas „VLN_MK_5F87AA 2022/06/12 16:20“. Moteris (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusioji Ž. L.) sėdi greitosios pagalbos automobilyje, pasakoja pareigūnams apie įvykį. Ž. L. nurodo, kad sugyventinis kojomis spyrė jai į krūtinę, tuo momentu į kiemą išeina jos sugyventinis H. A. H. A. yra iš karto sulaikomas. Ž. L. riešas yra nusviręs į priekį, nenatūralioje padėtyje. H. A. neigia mušęs savo sugyventinę, nesupranta, už ką jį sulaiko pareigūnai. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota (b. l. 17–21).

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. akistatos protokolo nustatyta, kad H. A. parodė, jog 2022 m. birželio 12 d. apie 17.30 val. jis su Ž. L. išgėrinėjo jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ž. L. pareiškė, kad nakvos jo namuose, jis pasakė „tu čia nenakvosi ir eik namo“. Ž. L. atsisakė eiti namo, tuomet jis ranka ją pastūmė, kad ji išeitų. Jam ją pastūmus, Ž. L. nugriuvo ant nugaros, atsikėlė ir išėjo namo. Atsikėlusi ji neverkė ir nesiskundė jokiu rankos skausmu.

Ž. L. parodė, kad jos parodymai sutampa su H. A. parodymais. 2022 m. birželio 12 d. jie kartu gėrė degtinę jo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Baigus gerti degtinę, ji norėjo likti nakvoti pas H. A., nes jį myli, tačiau H. A. nesutiko, kad ji miegotų pas jį ir prašė jos išeiti iš jo namų. Ji išeiti nenorėjo, tuomet H. A. ją ranka stumtelėjo į krūtinę. Ji buvo neblaivi, todėl nuo H. A. pastūmimo susvirduliavo ir nukrito ant nugaros. Jai nukritus, jos abi rankos buvo normalioje padėtyje, jos nebuvo nei užsilenkusios, kas lemtų lūžį, nei kažkur jas trenkė griūdama. Kaip sulūžo ranka, net nejuto. Parėjusi namo pamatė, kad jos kairė ranka kažkaip neįprastai nulinkusi, ne taip, kaip turėtų būti. Sūnus, pamatęs jos tokią ranką, iškvietė greitąją pagalbą. Kodėl ji pareigūnams pasakė, kad H. A. jai su kojomis spyrė į krūtinę, ji nežino, mano, jog supyko ant H. A., kad jis jos nepriėmė kartu nakvoti. Ji kreiptis į policiją nenorėjo, greitoji medicinos pagalba informavo policiją.

Klausimai, užduoti akistatos metu: 1. „H. A., ar Jūs pastūmėte su ranka Ž. L., ir po nustūmimo ji nukrito?“ Atsakymas: „Taip, aš Ž. L. pastūmiau, po ko ji nukrito.“ 2. „Ž. L., ar Jus H. A. pastūmė ranka į krūtinę, po ko Jūs nukritote ant nugaros?“ Atsakymas: „Taip, mane H. A. pastūmė su ranka į krūtinę, po ko aš nukritau ant nugaros.“ 3. „H. A., ar Jūs, įsirėmęs į staktą, su kojomis spyrėte Ž. L. į krūtinę, po ko ji nukrito?“ Atsakymas: „Ne, aš Ž. L. su kojomis nespyriau, aš ją tik su ranka pastūmiau.“ 4. „Ž. L., ar Jums H. A., įsirėmęs į staktą, su kojomis spyrė į krūtinę, po ko Jūs nukritote?“ Atsakymas: „Ne, man H. A. su kojomis nespyrė į krūtinę, jis mane tik pastūmė su ranka, po ko aš nukritau. Dėl spyrimo su kojomis aš pamelavau iš pykčio, kad manęs H. A. nepriėmė miegoti kartu.“ 5. „Ž. L., kada Jūs pajautėte ir pamatėte, kad Jūsų ranka yra sulaužyta?“ Atsakymas: „Jausti nejaučiau visai, grįžusi namo iš po išgertuvių su H. A. aš pamačiau, jog ranka nusvirusi nenatūraliai.“ 6. „H. A., ar tarp Jūsų su Ž. L. išgertuvių metu vyko koks nors konfliktas?“ Atsakymas: „Jokio konflikto tarp mūsų nebuvo, tik paprašiau išeiti namo, o Ž. L. nesutiko.“ 7. „Ž. L., ar tarp Jūsų su H. A. išgertuvių metu vyko koks nors konfliktas?“ Atsakymas: „Konflikto nebuvo, tiesiog nenorėjau eiti namo.“ 8. „H. A., ar Jūs supykote ant Ž. L., jog ji už Jūsų pirktus pinigus degtine pavaišino savo sūnų?“ Atsakymas: „Galima sakyti, jog ir supykau, vis tiek pinigai tai mano buvo.“ 9. „Ž. L., ar H. A. ant Jūsų supyko už tai, kad nupirkta degtine už jo pinigus pavaišinot savo sūnų V. L.?“ Atsakymas: „Aš manau, jog H. supyko, nes man grįžus su nepilnu degtinės buteliu, jis man pakeltu tonu pasakė, kam aš čia dalinu visiems už jo pirktus pinigus“ (b. l. 112–114).

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad atvykus su įtariamuoju H. A. į jo gyvenamąjį butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis nurodė vietą, kurioje 2022 m. birželio 12 d. vyko išgertuvės kartu su Ž. L. H. A. parodė, kur stovi lova, ant kurios sėdėjo jis su Ž. L. išgertuvių metu, taip pat staliukas, ant kurio buvo padėta degtinė. H. A. pasakojo, kad Ž. L. davė pinigų, kiek tiksliai, neatsimena, kad ji nueitų į parduotuvę nupirkti degtinės. Ji, grįžusi iš parduotuvės, atsinešė nepilną butelį degtinės. Ž. L. jam pasakė, kad eidama pro šalį įpylė kelis stikliukus degtinės savo sūnui V. L. Jis šiek tiek susinervino, kad pirkdama degtinę už jo pinigus, dalina ją visiems, todėl tarp jų įvyko toks lengvas apsižodžiavimas, ir jis Ž. L. pasakė, jog ji eitų namo. Ž. L. atsakė, jog eiti nenori, nori likti pas jį miegoti, jis nesutiko. Tada Ž. L. stovėjo priešais jį, ir jis pastūmė Ž. L. ranka į krūtinę, kad ji išeitų. Ž. L. jau buvo neblaivi, todėl jai užteko lengvo stumtelėjimo, ir ji nugriuvo ant nugaros, nei verkė, nei skundėsi, pasiremdama rankomis normaliai atsikėlė ir išėjo namo (b. l. 115–121).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 21 d. specialisto išvados Nr. G 2266/2022 (01) nustatyta, kad Ž. L. nustatyti kairio stipinkaulio tolimojo galo ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai su poslinkiu, padaryti, labiausiai tikėtina, griūvant ir kairės plaštakos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą, iki apžiūros VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, t. y. iki 2022 m. birželio 12 d. 19.42 val. Nustatyti sužalojimai dėl kairio stipinkaulio tolimojo galo ir kairio alkūnkualio ylinės ataugos lūžių, kuriems esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 55–57).

Iš alkotesterio rodmenų duomenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 12 d. 16.54 val. H. A. buvo nustatytas 1,41 prom. neblaivumas (b. l. 106).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų dėl savanaudiškų paskatų. Objektyviai ši veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkiu sužalojimu ar susargdinimu (kai sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nė vieno iš padarinių, nurodytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga – ilgiau nei 10 dienų), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (nesunkus sužalojimas ar susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti; dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuojamas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos.

Teismui perduotoje byloje H. A. kaltinamas tuo, kad nesunkiai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis, 2022 m. birželio 12 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 prom. neblaivumas), dėl savanaudiškų paskatų, t. y. supykęs už tai, kad Ž. L. atnešė nepilną degtinės butelį, tyčia pastūmė ranka nukentėjusiąją Ž. L. į krūtinę, nuo ko nukentėjusioji krito ant žemės, po ko jai atsitrenkus į grindis, atsirado kairio stipinkaulio tolimojo galo ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai su poslinkiu, taigi, tyčiniu nusikalstamu veiksmu nukentėjusiai Ž. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastūmė ranka nukentėjusiąją į krūtinę, nuo ko ji nukrito ant žemės, po to nukentėjusioji grįžo namo, o netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, nes nukentėjusiajai buvo lūžusi ranka. Paaiškino, kad stūmė nukentėjusiąją, nes ji nenorėjo eiti namo, be to, buvo susidariusi konfliktinė situacija dėl to, kad nukentėjusioji už jo pinigus nupirkusi degtinės butelį, atnešė jį nepilną, nes pavaišino savo sūnų.

Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis ir pripažino, jog smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko, be kita ko, būdamas ant jos supykęs už tai, kad ji atnešė nepilną degtinės butelį, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo vertinti, kad H. A. minėtus veiksmus atliko dėl savanaudiškų paskatų, kas leistų kvalifikuoti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Pasisakydamas šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savanaudiškų paskatų turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 punkte, kuriame savanaudiškos paskatos apibrėžiamos kaip siekimas turėti iš tam tikros neteisėtos veikos kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan.). Tame pačiame punkte taip pat išaiškinta, kad savanaudiškomis paskatomis nelaikomi motyvai, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2006).

Iš prieš tai atskleisto savanaudiškų paskatų turinio matyti, kad tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, be kita ko, supykęs už tai, kad ji atnešė nepilną degtinės butelį, buvo motyvas, kurio formavimąsi nulėmė turtinis interesas (pyktis dėl prarasto turto), bet dėl šios veikos kaltininkas negavo jokios turtinės naudos, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kaltinamajam buvo nepagrįstai inkriminuojamas nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis – savanaudiškos paskatos, todėl jos iš kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių šalintinos, kas atitinkamai lemia ir veikos kvalifikavimo pakeitimą. Teismas pažymi, kad toks kaltinimo tikslinimas, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės nesiskiria faktinės aplinkybės nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, laikytinas lengvinančiu kaltinamojo teisinę padėtį, jo teisių į gynybą nevaržo, todėl yra galimas.

Toliau teismas konstatuoja, kad kaltinamojo H. A. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis H. A. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios Ž. L. ir liudytojo V. L. parodymai, 2022 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2022 m. rugsėjo 15 d. akistatos protokolas, 2022 m. rugsėjo 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 21 d. specialisto išvada Nr. G 2266/2022 (01), alkotesterio rodmenų duomenys.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog H. A. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis, 2022 m. birželio 12 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 prom. neblaivumas), tyčia ranka pastūmė nukentėjusiąją Ž. L. į krūtinę, nuo ko nukentėjusioji krito ant žemės, po ko jai atsitrenkus į grindis, atsirado kairio stipinkaulio tolimojo galo ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai su poslinkiu, taigi, tyčiniu nusikalstamu veiksmu nukentėjusiai Ž. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo H. A. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę H. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs.

Teismas vertina, kad šiuo atveju nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už smurtinį nusikaltimą kito žmogaus sveikatai (b. l. 136–137, 142–147), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už smulkią vagystę, dalis paskirtų baudų sumokėta (b. l. 138–141), dirbantis, (duomenys neskelbtini), informacijos apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti H. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minėtos normos sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, H. A. įpareigotinas per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; be to, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu H. A. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, H. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaip jau buvo nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2022 m. birželio 15 d., H. A. buvo paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tęsti darbą, o jį praradus per 2 mėnesius užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat per nustatytą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiuoju A. O. Šio teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu H. A. paskirtos ir neatliktos bausmės dalis yra 3 mėnesiai 28 dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, H. A. įpareigotinas per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; be to, visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu H. A. uždraustina bendrauti su A. O. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas H. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. birželio 12 d. 16.20 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 14.30 val. (viena diena; b. l. 85–87, 103–105), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam H. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–102), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

BPK nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 127,89 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji Ž. L. dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad Ž. L. teiktos radiologo paslaugos (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) (72,94 Eur) ir skubiosios medicinos pagalbos V paslaugos (54,95 Eur) (b. l. 72–73). Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti H. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, H. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu H. A. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir jam paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, taip pat visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, be to, uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su A. O. ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti H. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 12 d. 16.20 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 14.30 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

H. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš H. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (gavėjas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, banko sąskaitos Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtis – „žala PSDF už Ž. L. gydymą“) 127,89 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 89 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (127,89 Eur), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti H. A., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.