- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2K-196/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Albinas Sirvydis, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- G. L.
- Nukentėjusysis
- Z. L.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą už 2001 m. lapkričio 22 d. Z. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą už 2002 m. lapkričio 13 d. Z. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2004 m. sausio 11 d. Z. L. nežymų sveikatos sutrikdymą keturiasdešimt penkiomis paromis arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės iš dalies sudėtos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laiku be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iš G. L. Valstybinei ligonių kasai priteista 600 Lt, Z. L. - 3000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteistojo G. L. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis dėl G. L. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 d. už 2004 m. sausio 11 d. Z. L. nežymų sveikatos sutrikdymą panaikinta, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: G. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl G. L. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą už 2002 m. lapkričio 13 d. Z. L. sveikatos sutrikdymą, G. L. veika perkvalifikuota iš 2000 m. BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto į 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Taip pat pakeista nuosprendžio dalis dėl G. L. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą už 2001 m. lapkričio 22 d. Z. L. sveikatos sutrikdymą: G. L. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės apribojimas šešiems mėnesiams. Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės civilinis ieškinys atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. nuteistas už tai, kad 2001 m. lapkričio 22 d. apie 8 val., (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių paskatų sudavė ne mažiau vieną smūgį ranka nukentėjusiajai Z. L. į nosies sritį, sumušė nosį ir sulaužė nosikaulį, taip nesunkiai sutrikdymas sveikatą nukentėjusiajai Z. L.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nukentėjusioji Z. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2001 m. lapkričio 22 d. G. L. jos sveikatą sutrikdė dėl asmeninių paskatų. Anot nukentėjusios, byloje esantys duomenys rodo, kad jos sveikata buvo sutrikdyta dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl turto ir jo dalybų. Taip pat kasatorė mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl G. L. įvykdyto 2002 m. lapkričio 13 d. jos sveikatos sutrikdymo, supainiojo datas. Kasatorės nuomone, netinkamai pritaikytas įstatymas ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Be to, kasatorės įsitikinimu, G. L. nepagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2004 m. sausio 11 d. nežymų kasatorės sveikatos sutrikdymą. Kasatorės nuomone, teismas, suabejojęs apylinkės teismo motyvais dėl 2004 m. sausio 11 d. padaryto kasatorei sužalojimo, privalėjo papildomai ištirti įrodymus (apklausti liudytojus ir pan.) ir tik po to priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusios Z. L. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl G. L. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
Kolegija negali sutikti su kasatorės teiginiu, kad 2001 m. lapkričio 22 d. G. L. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. L. sveikatą dėl savanaudiškų paskatų.
Savanaudiškų paskatų turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 20 punkte. Čia savanaudiškos paskatos apibrėžiamos kaip siekimas turėti iš tam tikros neteisėtos veikos kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (gauti atlyginimą, užvaldyti turtą, įgyti teises į turtą, išlaikyti turimas turtines vertybes arba faktiškai valdomas ir naudojamas, tarp jų ir neteisėtai, išvengti skolos, turto grąžinimo, alimentų išieškojimo ar mokėjimo, kito asmens išlaikymo ir pan.). Tame pačiame punkte taip pat išaiškinta, kad savanaudiškomis paskatomis nelaikomi motyvai, kurių formavimąsi nulėmė turtiniai interesai (kerštas skolininkui dėl negrąžintos skolos, pyktis dėl prarasto turto, pavydas dėl praturtėjimo ar nukentėjusiojo atsisakymas įvykdyti kitokias turtines prievoles, atsiradusias teisėtu pagrindu, ir pan.), bet dėl šios veikos kaltininkas negauna turtinės naudos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorės sveikata buvo sutrikdyta dėl asmeninių paskatų, pagrindžia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, teisminio įrodymų tyrimo metu apklausęs nukentėjusiąją, nustatė, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo G. L. pyktis, kuris kilo dėl to, kad nukentėjusioji paprašė grąžinti jam padovanotas akcijas. Byloje nustatyti objektyvieji G. L. padarytos veikos požymiai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis G. L., panaudodamas fizinį smurtą prieš Z. L., siekė turėti kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Taigi kolegija neturi pagrindo teigti, kad, atlikdamas neteisėtus veiksmus, nuteistasis G. L. siekė užvaldyti nukentėjusiosios turtą, išlaikyti jau turimas turtines vertybes – UAB „Senojo bokšto klinika“ akcijas ar išvengti jų gražinimo, ir daro išvadą, kad G. L. susiformavęs pyktis susijęs su sutuoktinių turtiniais santykiais, bet savanaudiškų paskatų jo atliktuose neteisėtuose veiksmuose nėra.
Dėl G. L. veikos kvalifikavimo pagal 1961 BK 116 straipsnio 1 dalį
Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl 2002 m. lapkričio 13 d. Z. L. sveikatos sutrikdymo.
Teismas nustatė, kad nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos apkaltinamajame nuosprendyje nuteistajam G. L. nebuvo inkriminuotas lengvas Z. L. galvos smegenų sukrėtimas. Nuteistojo padaryti sveikatos sutrikdymai pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-298/158/A1- 86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi nuteistasis G. L. realiai buvo kaltinamas ir teisiamas už nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimu jis nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, nurodant, kad nukentėjusiajai Z. L. buvo padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dėl kurio būtent ir sveikatos sutrikdymas buvo įvertintas kaip nesunkus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad patenkinus tokį prokuroro prašymą, kai nėra paduoto prokuroro, nukentėjusiosios ar jos atstovo apeliacinio skundo, būtų pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalis, nes padidinus neteistojo sukeltų pasekmių apimtį, būtų pabloginta nuteistojo padėtis.
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad G. L. padaryta veika atitinka šiuo metu galiojančio 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalį, teismas vėlgi pagrįstai nurodė, kad padarytai veikai taikytinas nuteistajam palankesnis 1961 m. BK. Nesutikti su tokia teismo išvada, kolegija neturi pagrindo.
Už 1961 m. BK 116 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį lengvą kūno sužalojimą nustatyta sankcija yra griežtesnė lyginant ją su 2000 m. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nežymaus sveikatos sutrikdymo sankcija. Kita vertus, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr.38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 14 punkte esantį išaiškinimą, kad išsprendus veikos kvalifikavimo ir bausmės klausimus, svarstomi kiti klausimai, susiję su veiką padariusio asmens teisine padėtimi, tarp jų ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties klausimas. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad tiek, kiek tai leidžia kaltininkui pritaikyti Baudžiamojo kodekso Ypatingosios (Specialiosios) dalies straipsniai, ir šiais klausimais taikomas jam palankesnis įstatymas. 1961 m. BK 49 straipsnio 1 dalies 1 punktas už BK 116 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį lengvą kūno sužalojimą numatė vienerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą, tuo tarpu 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis už analogišką veiką numato penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Taigi įvertinus senąjį ir naująjį įstatymus pagal veikos baudžiamumo kriterijų ir veiką padariusio asmens teisinės padėties turinį, G. L. padarytai nusikalstamai veikai taikytinas jam palankesnis 1961 m. BK, kuris galiojo veikos padarymo metu.
Kadangi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu byla šioje dalyje nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, o civilinio ieškinio klausimo išsprendimas tiesiogiai susijęs su šiuo procesiniu teismo sprendimu, civilinis ieškinys pagrįstai atmestas.
Kolegija, sutinka su kasatorės pastebėta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendyje padaryta klaida, nurodant ne tą nusikalstamos veikos laiką. Tačiau tai tėra rašymo apsirikimas, padarytas vieną kartą, o visais kitais atvejais veikos laikas nurodytas teisingai.
Dėl BPK 324 straipsnio 6 dalies pažeidimo
Kasatorė taip pat nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, suabejojęs pirmosios instancijos teismo motyvais dėl 2004 m. sausio 11 d. padaryto kasatorei sužalojimo, neatliko papildomo įrodymų tyrimo (neapklausė liudytojų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo G. L. apeliacinį skundą, patenkino prokuroro prašymą atlikti įrodymų tyrimą jo prašomoje apimtyje, kiti proceso dalyviai su prokuroro prašymu sutiko, o baigus įrodymų tyrimą, jokių prašymų, papildymų ar klausimų neturėjo. Teisminio įrodymų tyrimo metu teismas apklausė specialistą, nukentėjusiąją, nuteistąjį, apžiūrėjo santuokos nutraukimo bylą. Ir nors kitų įrodymų apeliacinės instancijos teismas netyrė, tačiau BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų nepažeidė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkto 2 dalyje išaiškinta, jog BPK 324 straipsnio 6 dalies nuoroda, kad įrodymų tyrimas atliekamas pagal šio Kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teisme turi būti pakartotinai ištirti visi byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas pats nusprendžia, kokius įrodymus reikia ištirti. Kita vertus, šios bylos medžiaga liudija, kad visų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra identiški jų parodymams, duotiems teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai apklausdamas tuos pačius liudytojus, kurių ankstesniuose parodymuose nėra jokių prieštaravimų, būtų nepagrįstai vilkinęs bylos nagrinėjimą. Taigi kolegija neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai tyrė ir analizavo bylos aplinkybes.
Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų (BPK 369 straipsnis), kasacinis skundas netenkintinas, o teismo sprendimas pripažintinas teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nukentėjusiosios Z. L. kasacinį skundą.